- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- 1-2835-1129/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21091-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Kaltinamasis
- M. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs Kaune, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininku, teistas:
1. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 166 MGL (21 580 Lt) dydžio bauda;
2. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 286 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 286 straipsnį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 , 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį, ir M. J. paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. vasario 15 d. 19.10 val. iki 2015 m. vasario 17 d. 14.32 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikant, jog neatlikta bausmės dalis yra 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
3. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 30 MGL (1 1129,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
4. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 286 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnes ir M. J. paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. liepos 15 d.;
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę ir M. J. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti mokslą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. J. 2022 m. birželio 10 d. apie 22.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), esančiame adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) palatoje, būdamas neblaivus, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl agresyvaus elgesio būdamas apsaugos darbuotojo S. P. uždarytas palatoje, įžūliu elgesiu, rankšluosčiu apsisukęs ranką tyčia išdaužė palatos durų stiklą, padarydamas LSMUL Kauno klinikoms 107,11 Eur turtinę žalą, bei išėjęs iš palatos, nevykdė teisėto policijos pareigūno Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo M. K. reikalavimo – stoti prie sienos ir apsisukti į jį nugara, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam M. K. į veido sritį, padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimą ir poodinę kraujosruvą dešinėje kaktos pusėje bei odos nubrozdinimą su minkštųjų audinių sumušimu ir kraujosruva dešiniame žande, paviršinę muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinio kampo gleivinėje, sukėlė nukentėjusiajam M. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui.
Kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną buvo ligoninėje, kadangi dukra sirgo vėžiu ir turėjo mėnesį laiko praleisti ligoninėje. Vartojo vaistus nuo depresijos, tačiau jam ,,pavažiavo stogas“, todėl kartu su vaistais išgėrė ir butelį alkoholio, kurį buvo nupirkęs gydytojui, dėl to sunkiai prisimena, kas vyko, tačiau prisimena, kad po dviejų dienų mirė dukra. Savo veiksmų neprisimena, tačiau neneigia, jog galėjo pasielgti taip, kaip nurodyta kaltinime. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, jog neprisimena visų įvykio aplinkybių. Nežino, koks neblaivumo laipsnis jam buvo nustatytas ir neprisimena, kaip buvo sulaikytas. Dėl savo elgesio labai gailisi, padarytą žalą atlygino ir atsiprašė policijos pareigūno.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo M. J. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo tyrėjo liudytoju apklaustas nukentėjusysis M. K. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ąjame skyriuje tyrėju. 2022 m. birželio 10 d. 19.00 val. pradėjo pamainą, kuri trunka 12 val., dirbo radijo šaukiniu ,,1743“. 2022 m. birželio 10 d. apie 23.00 val. buvo adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur dirbo su kitu įvykiu, kai per radijo ryšį išgirdo, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojams reikalinga policijos pagalba, nes vaikų skyriuje yra agresyvus lankytojas. Taip pat (duomenys neskelbtini) buvo ir patrulis, radijo šaukinys ,,1726“. Radijo ryšiu pranešė, kad patikrins įvykį abu patrulių ekipažai. Kadangi dirbo prie kito įvykio, paprašė, kad prie įvykio pridėtų tik ,,1726“. Radijo ryšiu budėtojas pranešė, kad konfliktas vyksta vaikų skyriuje, dėl to kolegos LPM kursantas P. J., Kauno apskrities VPK RV 2-ojo skyriaus vyr. patrulis E. M. ir ,,1726“ Kauno apskrities VPK RV 3-iojo skyriaus vyr. patrulė Ž. G. nubėgo patikrinti (duomenys neskelbtini) skyriaus. Tuo metu liko su ,,1726“ ekipažo pareigūnu Kauno apskrities VPK RV 3-iojo skyriaus vyr. patruliu R. U.. Tada prie jų priėjo (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas, kuris nurodė, kad konfliktas vyksta kitame pastate - (duomenys neskelbtini) skyriuje. Su R. U. nuėjus į minėtą skyrių ir patekus į įvykio vietą, pastebėjo ant žemės stiklo šukes, kurios buvo prie palatos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėtos palatos išėjo stambus vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. J.. Jam buvo aiškiai išreikštas reikalavimas stotis prie sienos ir apsisukti nugara į juos. Jis atsistojo prie sienos, tačiau neapsisuko. Dar kartą buvo pareikalauta jo apsisukti. Jam apsisukant, pajuto smūgį į veido dešinę pusę. Po smūgio apsvaigo, susmuko, akyse aptemo. Ar buvo antras smūgis nepamena, tačiau šiuo metu skauda dvejose vietose, ant veido matosi sužalojimai dvejose vietose. Atsipeikėjęs atsistojo ir pamatė, kaip M. J. bėga nuo kolegos R. U.. Jam nubėgus už stiklinių durų, jis už jų užsidarė. Medikams jas atidarius, jis su kolega išsitraukė spec. priemones ,,Taser“ ir į jį nutaikė. Bendraujant su asmeniu, šis vis tiek buvo agresyvus ir bandė juos pulti, žengdamas link jų. Tada kolega R. U. panaudojo spec. priemonę ,,Taser“, M. J. buvo uždėti antrankiai. Apie įvykį pranešė radijo ryšiu. Tuo metu atėjo ir kiti kolegos. Su kolegomis paliko M. J., o pats išėjo į skubios pagalbos skyrių, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. Jam buvo nustatyta galvos srities paviršinis sužalojimas, sumušimas. 2022 m. liepos 12 d. su juo susisiekė M. J. ir jam atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kadangi nuo 2022 m. birželio 11 d. iki 2022 m. birželio 30 d. buvo nedarbingume. Negalėjo valgyti, nes burnoje buvo atsiradusi atvira žaizda, skaudėjo dantis, buvo sužalota lūpa, sumuštas veidas. M. J. jam savanoriškai atlygino patirtas išlaidas 2500 eurų, todėl civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereikš (2 t., b. l. 3–6, 21–25).
2022 m. birželio 11 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklaustas liudytojas S. P. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos tarnyboje, yra pamainos vyresnysis. 2022 m. birželio 10 d. 22.37 val. gavo pranešimą, kad yra nuspaustas pavojaus mygtukas. Susitiko su kolega G. M., kuris atėjo iš patologinio skyriaus. Kartu nuėjo iki (duomenys neskelbtini) 3-ojo aukšto budinčio posto. Pabendravo su budinčiame poste dirbančia darbuotoja, kuri nurodė, kad pas vieną iš vaikų atėjo neblaivus tėvas, kuris yra nepageidaujamas. Nuėjo iki budinčiosios gydytojos nurodytos palatos. Ten rado miegantį neblaivų vyrą, pradėjo jį žadinti, bendravo draugiškai. Jis atsibudęs iš pradžių elgėsi taip pat draugiškai, tačiau, kai jis padavė jiems ranką, kad jį pakeltų, ir vyras atsistojo, pasidarė agresyvus bei neperkalbamas. Neblaivus pilietis pradėjo juos pulti, norėjo pasiimti kėdę, tačiau jis ją paėmęs, greitai nunešė į koridorių. Tuomet su kolega uždarė palatos duris, kad vyriškis neišeitų ir negąsdintų kitų pacientų. Vyras pradėjo daužyti jų uždarytas duris, kol išdaužė duryse esantį stiklą, išėjo į koridorių ir nuėjo iki budinčio posto. Tuomet jis pradėjo vyriškį raminti ir jis šiek tiek apsiramino. Vyras budinčios gydytojos prašė, kad ateitų pažiūrėti jo vaiką, nes vaikui pasidarė blogai. Tuomet jis palydėjo gydytoją iki vaiko. Dar einant, vyras norėjo jam trenkti, tačiau jis jį kalbindamas, vis nuramindavo. Įėjus į palatą, atvyko pareigūnai. Vyras, pamatęs pareigūnus, iš karto puolė ant vieno jų ir vieną kartą trenkė, pataikydamas į dešinės pusės veido sritį. Tuomet jie padėjo pareigūnams uždėti agresyviam vyrui atrankius ir laukė kito ekipažo, kuris turėjo jį išsivežti (2 t., b. l. 29–32).
2022 m. birželio 11 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklausta liudytoja K. A. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) gydytoja-rezidente. 2022 m. birželio 10 d. pamainą pradėjo 18.00 val. Pamaina truko iki 2022 m. birželio 11 d. 08.00 val. 2022 m. birželio 10 d. apie 22.40 val. ją pakvietė slaugytoja į palatą Nr. (duomenys neskelbtini), nes apie 22.00 val., pasibaigus lankymo valandoms, (duomenys neskelbtini) palatoj gulinčios mergaitės mama atėjo slaugytojos paprašyti, kad leistų pasilikti jos broliui, kadangi moteris bijanti palatoje esančio neblaivaus mergaitės tėvo. Atėjus į palatą pastebėjo, kad mergaitės tėvas M., guli jos lovoje, taip trikdydamas galimybę gauti tinkamą gydimą, kadangi mergaitei M. buvo nuėmęs deguonies kaukę nuo jos veido. Mergaitės mamos palatoje nebuvo, apie 22.37 val. buvo paspaustas stacionarus apsaugos iškvietimo mygtukas. Palatoje laukė, kol atvyks apsauga ir stengėsi užtikrinti, kad mergaitė būtų saugi, bandė uždėti atgal deguonies kaukę. Atvykus dviem apsauginiams, šie pažadino M., draugiškai su juo bendravo. Tačiau apsaugos darbuotojams pradėjus raginti jį išeiti, kadangi jis buvo akivaizdžiai neblaivus, M. tapo agresyvus, pradėjo pulti apsauginius, pasiėmęs kėdę, bandė jiems trenkti, todėl visi išėjo iš palatos, ir apsauginiai uždarę duris laikė, kad jis neišeitų. Tuomet ji nubėgo kviestis pagalbos t. y. paskambinti pagalbos numeriu ,,112“. Tuomet ėjo prie lifto, kad pasitikti atvykstančius pareigūnus ir nurodytų jiems tiksliai, kur vysta konfliktas. Su pareigūnais atėjo į įvykio vietą, pamatė, kad M. stovi koridoriuje šalia palatos Nr. (duomenys neskelbtini) durų ir taip pat pastebėjo, kad yra išdaužtas palatos durų stiklas. Tuomet pareigūnas nurodė stoti prie sienos, M. lyg ir nusisuko, tačiau po to staigiu judesiu dar kartą sukosi, trenkė ir pataikė pareigūnui į veido sritį. Kiek kartų trenkė, negali tiksliai pasakyti, kadangi M. daug sukinėjosi ir bandė trenkti pareigūnams. Pareigūnai kartu su apsauginiais pradėjo tramdyti mergaitės tėvą. Pirmojo elektroimpulsinio prietaiso ,,Taser“ šūvio nematė, tačiau pastebėjo kitą elektroimpulsinio prietaiso ,,Taser“ panaudojimą, kadangi M. nevykdė pareigūnų reikalavimų ir jiems priešinosi. Pareigūnams kartu su apsauginių pagalba uždėjus M. antrankius, ji sužeisto pareigūno pasiteiravo, ar jam nereikia pagalbos. Jis tik pasakė, kad skauda dešinės pusės skruostą (2 t., b. l. 35–38).
2022 m. birželio 11 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklaustas liudytojas R. U. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 3-ajame skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2022 m. birželio 10 d. 18.00 val. pradėjo pamainą, kuri trunka 12 val. 2022 m. birželio 10 d. patruliuojant radijo šaukiniu ,,1726“ 23.00 val. iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas iškvietimas, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), palatoje susimušė paciento tėvas ir apsaugos darbuotojas. Taigi jis su Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėju M. K. nubėgo iki (duomenys neskelbtini). Trečiajame aukšte pamatė, kad iš palatos Nr. (duomenys neskelbtini) išeina akivaizdžiai neblaivus M. J., kuris buvo agresyviai nusiteikęs, šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tuomet M. K. liepė M. J. stoti prie sienos, tačiau šis nenusiramino, reikalavimų nevykdė ir puolė link M. K., smūgiuodamas kumščiais, taip pataikydamas du kartus M. K. į veido sritį. Po smūgių M. J. puolė link jo, smūgiuodamas kumščiais į veidą, tačiau jis laiku atsitraukė ir smūgių išvengė. Tuomet M. J. nubėgo link stiklinių durų, buvusių koridoriuje netoli jų, kurios automatiškai užsirakino. Med. darbuotojams atrakinus nurodytas duris, M. J. puolė juos kumščiais, vėl bandydamas suduoti smūgius rankomis, todėl jis išsitraukė ir panaudojo elektroimpulsinį prietaisą ,,Taser“ Nr. X1300329, iššaunant užtaisą Nr. C41070FA0. Panaudojus elektroimpulsinį prietaisą ,,Taser“, pilietis griuvo ant žemės, tačiau ir toliau nevykdė teisėtų jų reikalavimų, juos įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. M. J. gulint ant grindų, jam buvo liepta rankas laikyti už nugaros, tačiau šis reikalavimų nevykdė, stangrino rankas, neleisdamas uždėti spec. priemonės antrankių, todėl elektroimpulsinis prietaisą ,,Taser“ panaudojo dar kartą. M. K. uždėjus spec. priemonę -antrankius M. J., prie jų atbėgo vyr. patrulė Ž. G., vyr. Patrulis E. M. ir LPM kursantas P. J.. M. J., gulėdamas ant žemės, ir toliau elgėsi agresyviai, spjaudėsi, bandė spirti apsaugos darbuotojui į koją, įžeidinėjo visus ten buvusius asmenis (2 t., b. l. 41–44).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1137/2022(02) (tyrimas pradėtas 2022 m. birželio 14 d., tyrimas baigtas 2022 m. rugpjūčio 3 d.) nurodyta, kad M. K. nustatyta minkštųjų audinių sumušimas ir poodinė kraujosruva dešinėje kaktos pusėje bei odos nubrozdinimas su minkštųjų audinių sumušimu ir kraujosruva dešiniame žande, paviršinė muštinė žaizda viršutinės lūpos dešinio kampo gleivinėje, kurie padaryti dviem smūgiais kietu buku daiktu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių galvos smegenų sukrėtimą, o ilgalaikis ambulatorinis gydymas nepagrįstas objektyviais klinikiniais simptomais ar tyrimu rezultatais. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes, t. y. 2022 m. birželio 10 d., ir greičiausiai padaryti smūgiuojant kumščiu. Sužalojimai negalėjo išsivystyti griūnant. Tokie sužalojimai galėjo būti padaryti ir spiriant (1 t., b. l. 164–166).
Iš 2022 m. birželio 11 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, jog M. K. nustatyta diagnozė: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (1 t., b. l. 176–180).
Iš 2022 m. birželio 11 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 25–33).
Iš 2022 m. birželio 14 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietoje 2022 m. birželio 11 d. bei 2022 m. birželio 11 d. asmens kratos metu rastų ir paimtų išdaiktų: alkoholinio gėrimo ,,Starka“ taros, rankšluosčio, sulankstomo peilio, pinigų apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 34–43).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti šie alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (2011 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (2015 m. sausio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015 ir kt.).
BK 286 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinių įgaliojimų, todėl neturi reikšmės tai, ar pareigūnui yra padaryti kūno sužalojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-942/2020).
Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. J. 2022 m. birželio 10 d. apie 22.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), esančiame adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) palatoje, būdamas neblaivus, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl agresyvaus elgesio būdamas apsaugos darbuotojo S. P. uždarytas palatoje, įžūliu elgesiu, rankšluosčiu apsisukęs ranką tyčia išdaužė palatos durų stiklą, padarydamas LSMUL Kauno klinikoms 107,11 Eur turtinę žalą, bei išėjęs iš palatos, nevykdė teisėto policijos pareigūno Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo M. K. reikalavimo – stoti prie sienos ir apsisukti į jį nugara, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam M. K. į veido sritį, padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimą ir poodinę kraujosruvą dešinėje kaktos pusėje bei odos nubrozdinimą su minkštųjų audinių sumušimu ir kraujosruva dešiniame žande, paviršinę muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinio kampo gleivinėje, sukėlė nukentėjusiajam M. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui. Nusikalstamų veikų aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo M. J. prisipažinimas ir parodymai, bet ir nukentėjusiojo M. K., liudytojų S. P., K. A. bei R. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo M. K. sužalojimo faktą ir mastą patvirtina objektyvus įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. Nr. G 1137/2022(02) (1 t., b. l. 164–166). Akivaizdu, jog tokiais kaltinamojo M. J. agresyviais veiksmais viešojoje vietoje demonstruojant nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, o paties kaltinamojo elgesys – ligoninės palatos durų stiklo išdaužimas, kitų asmenų akivaizdoje panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo policijos pareigūno M. K. atžvilgiu ir sąmoningas pareigūno reikalavimų nevykdymas, patvirtina, jog kaltinamasis M. J. suprato, jog tokiais veiksmais gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei tokiais veiksmais pasipriešins valstybės tarnautojui, ir to norėjo, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje ir BK 286 straipsnyje, sudėtis M. J. veikose visiškai įrodyta, jo veikos kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis M. J. pripažintinas kaltu ir baustinas.
Ištyrus įrodymus nustatyta viena kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Dėl bausmių skyrimo
BK 284 straipsnyje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 286 straipsnyje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. J. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikaltimai baigti. Vertinant kaltinamojo M. J. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau teistas (2 t., b. l. 109–115, 117–129), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nebaustas (2 t., b. l. 108). Matyti, kad kaltinamojo M. J. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamasis M. J. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuotas/gydytas nuo 2016 m. lapkričio 2 d. dėl (F19.2) Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 138), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2022 m. laikotarpyje lankėsi du kartus, diagnozė: (F43.2) Adaptacijos sutrikimai (2 t., b. l. 142–144). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. liepos 4 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-650/2022 nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios M. J. negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, duoti parodymus, taip pat nenustatyta tokio laipsnio psichikos sutrikimų, kurie galėtų trukdyti ginti teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 135). Kaltinamasis M. J. nuo 2022 m. birželio 16 d. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 180).
Spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo kaltinamajam M. J., be aukščiau paminėtų aplinkybių, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis M. J. ne kartą teistas ir toliau nesilaiko įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, o taip pat į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą suduodamas nukentėjusiajam smūgius į galvos sritį, t. y. į gyvybiškai svarbų organą, kas neabejotinai galėjo sukelti nepataisomus ir negrįžtamus padarinius. Teismo vertinimu, už BK 284 straipsnyje ir BK 286 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą kaltinamajam M. J. nėra pagrindo skirti baudos ar kitų šių straipsnių sankcijose numatytų bausmių, kadangi matyti, jog ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais bei nuosprendžiais skiriamos bausmės neatgraso jo nuo naujų teisės pažeidimų darymo ir nemotyvuoja keistis. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs kaltinamojo asmenybę bei nusikalstamų veikų pavojingumą, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą, už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytas mažesnis, nei straipsnių sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam M. J. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant.
Kadangi kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu M. J. paskirta galutine subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kadangi nauju nuosprendžiu kaltinamasis M. J. teisiamas už nusikalstamas veikas, padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, už naujas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, buvo atidėtas 2 metams, bendrintinos BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka (BK 64 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.
BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Nors kaltinamasis M. J. ne kartą teistas ir jo atžvilgiu jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis nevykdė ar vengia vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie tai, jog kaltinamasis būtų baustas administracine tvarka, į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo bei savo noru atlygino žalą civiliniams ieškovams, o taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos dėl susiklosčiusių sudėtingų gyvenimo aplinkybių – kaltinamasis M. J. nusikaltimus padarė ligoninėje, kur buvo gydoma jo mažametė dukra, sunkiai sirgusi onkologine liga, ir, kuri, teismo turimais duomenimis, mirė 2022 m. birželio 13 d. Dėl paminėtų motyvų teismas tiki, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus M. J. nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jo gyvenamosios vietos adresu, ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val., bei paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas mano, kad paminėtos aplinkybės, o taip pat suvokimas, jog naujos nusikalstamos veikos padarymas gali sąlygoti tai, kad jis bus pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paskatins kaltinamąjį M. J. iš esmės pakeisti gyvenimo būdą ir toliau gyventi be teisės aktų pažeidimų.
Pažymėtina, kad prokurorė savo baigiamojoje kalboje taip pat siūlė kaltinamojo M. J. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam atidėti.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam M. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme jo išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 10 d. 23.30 val. (2 t., b. l. 63–65) iki 2022 m. birželio 11 d. 11.42 val. (2 t., b. l. 70–72) (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).
Ikiteisminio tyrimo metu M. J. savanoriškai atlygino padarytą žalą. BPK 107 straipsnyje numatyta, jog kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Vadovaujantis nurodyta BPK nuostata, pradėtas procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos, VSDFV Kauno skyriaus ir Kauno apskrities VPK civilinių ieškinių nutrauktinas.
Kaltinamajam M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 73–76), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rankšluostis ir alkoholinio gėrimo ,,Starka“ tuščia tara, saugomi Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 44, 45–46) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 286 straipsnyje, ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 284 straipsnį – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo;
- pagal BK 286 straipsnį – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir prie griežčiausios už BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir kaltinamajam M. J. paskirti subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam M. J. paskirti sumažintą bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu M. J. paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir kaltinamajam M. J. paskirti galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, atidėti kaltinamajam M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val., paskiriant kaltinamajam viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:
- tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam M. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 10 d. 23.30 val. iki 2022 m. birželio 11 d. 11.42 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).
Kaltinamajam M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos, VSDFV Kauno skyriaus ir Kauno apskrities VPK civilinių ieškinių nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rankšluostį ir alkoholinio gėrimo ,,Starka“ tuščią tarą, saugomus Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 44, 45–46) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.