- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-10
- Bylos Nr.
- e2YT-2135-831/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00260-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Pareiškėjas
- B. J., S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės „Turto bankas“, Valstybės įmonė Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. J. ir S. K. pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami pripažinti R. N. , gim. (duomenys neskelbtini), mirusiu.
Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad K. K. bei B. J. yra R. N., pusbrolis ir pusseserė. Giminystės ryšys tarp pareiškėjų ir R. N. yra sekantis. S. D. su žmona U. D. susilaukė dviejų dukterų: (duomenys neskelbtini) gimė A. D. (kai kur dokumentuose – D.), o (duomenys neskelbtini) gimė V. D.. A. D. (duomenys neskelbtini) ištekėjo už A. K. ir susilaukė dviejų vaikų, t.y. pareiškėjų S. K. bei B. J. (mergautinė pavardė – K.). V. D. su J. N. iki santuokos susilaukė sūnaus J. D. gim. (duomenys neskelbtini). Po to V. D. su J. N. (duomenys neskelbtini) susituokė (tapo N.) ir jau santuokoje susilaukė antro sūnaus R. N. gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai R. N. gyvą paskutinį kartą matė šiomis aplinkybėmis. (duomenys neskelbtini) mirė R. N. mama V. N., o (duomenys neskelbtini) jo tėvas J. N., gyvenę (duomenys neskelbtini). R. N. jų laidotuvėse buvo, bet po laidotuvių daugiau niekas jo nematė. Prieš tai apie 1977 metus R. N. buvo išvykęs tarnauti į Rusijos tarnybinę armiją, kur po tarnybos pasiliko gyventi. Kaip minėta R. N. turėjo brolį J. D., gyvenusį tėvų paliktame name (duomenys neskelbtini). J. D. mirė (duomenys neskelbtini). R. N. jo laidotuvėse nepasirodė, J. D. palaidojo pareiškėjai K. K. ir B. J., kurie taip pat tvarko ir prižiūri jo kapą. Kadangi kartas nuo karto pareiškėjai K. K. ir B. J. bendraudavo su J. D., tai jis buvo minėjęs, kad savo brolio R. N. nuo tėvų laidotuvių nėra matęs, brolis jo nelankė, su juo nebendravo, jokio kontakto neturėjo. Pareiškėjai mano, kad R. N. gali būti miręs. Aplinkybės, rodančios grėsmę jo gyvybei yra tos, kad R. N. turėjo sunkią priklausomybę nuo alkoholio. Kai paskutinį kartą jis buvo pamatytas 1998 metais per tėvų laidotuves, ant jo išoriškai matėsi ryškūs alkoholizmo ligos požymiai, be to per savo mamos laidotuves net nesulaukęs jų pabaigos R. N. buvo rastas miegantis namuose visiškai neblaivus. Dėl to pareiškėjai mano, kad ši liga galėjo stipriai pakenkti jo sveikatai, dėl ko jis gali būti miręs. Taip leidžia teigti ir ta aplinkybė, kad jis daugiau kaip 20 metų nėra pasirodęs savo tėviškėje, kur paveldėjo ½ gyvenamojo namo, brolio J. D. nelankė, nebendravo, neatvyko į jo laidotuves. Šias aplinkybes teismui patvirtins pareiškėjai bei kviestini liudytojai. Be to, nuo J. D. laidotuvių jau praėjo daugiau kaip 1 m. ir 3 mėnesiai, tačiau R. N. vėlgi nėra pasirodęs, savo turto neprižiūri, neišlaiko, nesirūpina, kas leidžia pagrįstai manyti, jog daugiau kaip 20 metų apie jį nėra jokių žinių dėl galimos jo mirties. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjai mano, kad paveldėjimo tikslu yra pagrindas pripažinti R. N. mirusiu. J. D. kartu su R. N. paveldėjo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame name iki pat mirties gyveno J. D.. J. D. šeimos ir vaikų neturėjo, todėl jam mirus jo turtą paveldėjo K. K. bei B. J., nes jokių kitų gyvų giminių J. D. neturėjo. Kaip minėta, pusė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklauso R. N., tačiau jis savo nuosavybe niekada nesirūpino, neprižiūrėjo ir jos nevaldo. Vieninteliai R. N. paveldėtojai taip pat yra K. K. ir B. J. (pusbrolis ir pusseserė), tačiau šio palikimo priėmimo klausimo negalima išspręsti kol R. N. teismo sprendimu nėra pripažintas mirusiu (CK 5.3 str. 1 d.). Šiuo metu R. N. nuosavybę išlaiko bei prižiūri pareiškėjai, bet paveldėjimo dokumentai nėra sutvarkyti, visiškai įgyvendinti nuosavybės teises į šį turtą nėra galimybės kol nebus išspręstas R. N. pripažinimo mirusiu bei paveldėjimo klausimas. Pareiškėjai nežino, kad R. N. būtų sukūręs šeimą ar susilaukęs vaikų, niekada jo šeimos, vaikų r matę, j tėvų laidotuves jis buvo atvykęs vienas ir kad turėtų žmoną ar vaikų taip pat nesakė. Įgyvendinant šį įstatymo reikalavimą buvo kreiptasi dėl R. N. paieškos į Vilkaviškio r. PK, gautas atsakymas, kad jokių duomenų policijai prieinamuose šaltiniuose apie R. N. nėra. Taip pat buvo užklausta Vilkaviškio rajono Šeimenos seniūnija, kuri pateikė taip pat atsakymą, kad jokių duomenų apie R. N. neturi (e. b. l. 1-3). Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovas nurodė, kad pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes (garso įrašas 3.36 -8.21 min., 9.17-13.44 min., 30.43 -34.27 min.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas, pateiktu atsiliepimu prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti Valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 41-42).
Šalies argumentai
Pareiškėjų nurodytas pareiškime aplinkybes teismo posėdyje nuosekliai, išsamiai, aiškiai patvirtino liudytojai E. P., V. M. ir Ž. T. (garso įrašas 15.58 – 19.47 min., 21.06 -25.22 min., 26.28 – 30.17 min.). Šių liudytojo teisme duotais paaiškinimais priežasties netikėti nenustatyta.
Teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartimi paskelbus specialiame internetiniame tinklapyje apie bylos iškėlimą ir nustačius terminą iki 2019 m. gegužės 19 d. asmenims, kurie gali suteikti informacijos apie R. N. ją suteikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, teisme negauta jokios informacijos apie R. N. (e. b. l. 34-35).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų ir pareiškėjų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai K. K. bei B. J. yra R. N., pusbrolis ir pusseserė (e. b. l. 4, 5, 6, 9, 10, 13, 16, 32, 31). (duomenys neskelbtini) mirė R. N. mama V. N. (e. b. l. 19), o (duomenys neskelbtini) jo tėvas J. N. (e. b. l. e. b. l. 7). R. N. jų laidotuvėse buvo, bet po laidotuvių daugiau niekas jo nematė. R. N. turėjo brolį J. D., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 22), gyvenusį tėvų paliktame name (duomenys neskelbtini) J. D. mirė (duomenys neskelbtini) R. N. jo laidotuvėse nepasirodė, J. D. palaidojo pareiškėjai K. K. K. ir B. J., kurie taip pat tvarko ir prižiūri jo kapą. Pasak pareiškėjų dar esant gyvam J. D., jis minėjo, kad savo brolio R. N. nuo tėvų laidotuvių nėra matęs, brolis jo nelankė, su juo nebendravo, jokio kontakto neturėjo. Pareiškėjai mano, kad R. N. gali būti miręs. Aplinkybės, rodančios grėsmę jo gyvybei yra tos, kad R. N. turėjo sunkią priklausomybę nuo alkoholio.
J. D. kartu su R. N. paveldėjo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 25-27). Mirus J. D. jo turtą paveldėjo K. K. bei B. J., nes jokių kitų gyvų giminių J. D. neturėjo (e. b. l. 17, 30). Kita pusė gyvenamojo namo Serdokų k. priklauso R. N., tačiau jis savo nuosavybe niekada nesirūpino, neprižiūrėjo ir jos nevaldo. Vieninteliai R. N. paveldėtojai taip pat yra K. K. ir B. J..
Kaip matyti iš Vilkaviškio rajono policijos komisariato rašto, jokių duomenų policijai prieinamuose šaltiniuose apie R. N. nėra (e. b. l. 11).
Vilkaviškio rajono Šeimenos seniūnija, rašte nurodžiusi, kad jokių duomenų apie R. N. neturi (e. b. l. 15).
Liudytojai Ž. T., V. M. bei E. P., kurie buvo J. D. kaimynai paliudijo, kad R. N. nuo tėvų laidotuvių nėra matę, jis brolio J. D. nelankydavo, su juo nebendravo, paveldėtu turtu nesirūpino ir jokių žinių apie jį, kad jis būtų gyvas, nėra (garso įrašas 15.58 -19.47 min., 21.06- 25.22 min., 26.28- 30.17 min.)
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą, o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, – jeigu apie asmenį nėra duomenų šešis mėnesius. Asmens paskelbimas mirusiu šio asmens civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu prilygsta jo mirčiai (CK 2.31 straipsnio 6 dalis).
Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog apie dingusį R. N., daugiau nei 20 metų nėra jokių duomenų.
Teismui apie bylos iškėlimą paskelbus viešai specialiame interneto tinklalapyje (e. b. l. 34-35), asmenų, galinčių suteikti informacijos apie dingusį asmenį, neatsirado, dingęs R. N. neatsiliepė. Taigi, įrodymų visuma apie R. N. dingimą patvirtina, tai kad jis dingo be žinios, todėl yra teisinis pagrindas paskelbti jį mirusiu.
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, teismas daro išvadą, jog pareiškimas yra pagrįstas ir tinkintinas, todėl pareiškėjų pusbrolis paskelbtinas mirusiu. Asmens paskelbimas mirusiu šio asmens civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu prilygsta mirčiai. Paskelbus R. N. mirusiu, jo mirties data laikytina diena, kurią įsiteisės teismo sprendimas dėl paskelbimo mirusiu, o mirties vieta laikytina paskutinė žinoma jo buvimo vieta. Kadangi konkrečios R. N. mirties vietos nustatyti negalima, jo mirties vieta laikytina paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (CK 2.31 straipsnio 4, 5, 6 dalys, CPK 453 straipsnio 4 dalis).
Duomenys apie R. N. paskelbimą mirusiu elektroninių ryšių priemonėmis pateiktini teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos skyriui Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 453 straipsnio 1 dalis).
Teismas papildomai pažymi, kad CK 2.32 straipsnis reglamentuoja šias paskelbto mirusiu fizinio asmens atsiradimo pasekmes: 1) jeigu paskelbtas mirusiu asmuo grįžta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą paskelbti asmenį mirusiu; 2) grįžęs asmuo neturi teisės reikalauti grąžinti savo turtą, kuris, paskelbus asmenį mirusiu, yra paveldėtas; tačiau tais atvejais, kai asmuo nežinia kur buvo dėl svarbių priežasčių, jis turi teisę, neatsižvelgiant į grįžimo laiką, reikalauti grąžinti jo turtą, išlikusį pas įpėdinius; 3) grįžęs asmuo taip pat turi teisę išsireikalauti turtą, perėjusį neatlygintinai tretiesiems asmenims, arba jo vertę; tačiau sąžiningam turto įgijėjui turi būti atlyginami visi nuostoliai, susiję su turto ar jo vertės išreikalavimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 307 straipsniu, 453 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Paskelbti R. N., gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), mirusiu.
R. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirties datą laikyti šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, o mirties vietą – paskutinę žinomą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini).
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų asmens mirtį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.