Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės (ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės, Rimanto Savicko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Idea & Realty“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8027-811/2009 pagal ieškovo UAB „Idea & Realty“ ieškinį atsakovui ADB „Reso Europa“ dėl draudimo išmokos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 29 d. nutartimi civilinę bylą dėl draudimo išmokos dalies priteisimo pagal UAB „Idea & Realty“ ieškinį atsakovui ADB „Reso Europa“ perdavė pagal teismingumą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Nurodė, kad pagal CPK 29 str. ieškinys pareiškiamas teismui pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Kadangi atsakovo buveinė yra A. Goštauto g. 40A, Vilniuje, byla teisminga Vilniaus 2 apylinkės teismui.

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą palikti nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme. Ieškinį atsakovui pareiškė dėl dalies draudimo išmokos priteisimo ir, vadovaudamasis CPK 30 str. 3, 6, 9 dalimis, pateikė jį Panevėžio miesto apylinkės teismui. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 29 d. nutartimi konstatavo alternatyviojo teritorinio teismingumo pagrindų nebuvimą ir nutarė bylą perduoti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui (pagal bendrąjį teritorinį teismingumą). Mano, kad ši nutartis nepagrįsta, nes CPK 30 str. 3 d. numato, kad ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas pagal filialo buveinę. Pagal CK 2.53 str. juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas ar dalį juridinio asmens funkcijų, tačiau juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Filialas turi savo buveinę ir teisę atlikti visas ar dalį juridinio asmens funkcijų. Pagal CK 2.49 str. buveine gali būti laikoma ne tik buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, steigimo dokumente ar sandoryje, bet ir nuolatinio valdymo organo buvimo vieta. Sistemiškai aiškinant CK 2.53–2.55 straipsnius bei lyginant šias normas su CK 2.56–2.58 straipsniais, reglamentuojančiomis juridinio asmens atstovybės įkūrimo, veiklos taisykles, darytina išvada, kad CPK 30 str. 3 d. norma leidžia ieškinį pareikšti ir pagal juridinio asmens atstovybės buveinę. Atstovybė taip pat nėra juridinis asmuo, todėl juridinis asmuo atsako pagal atstovybės prievoles, o atstovybė – pagal juridinio asmens prievoles. Ši pozicija atskleidžia, kad skundžiamos teismo nutarties motyvas, teigiantis, kad iš juridinio asmenų registro matyti, kad atsakovas Panevėžio regione nėra įregistravęs filialo, yra neprasmingas vertinant ieškovo alternatyvaus teismingumo pasirinkimo teisę. Iš prie ieškinio pridėtų priedų matosi, kad draudėjo prašymas, draudimo polisas, jo taisymas yra pasirašyti draudiko Panevėžio atstovybėje. Taip pat Panevėžio atstovybėje įforminti turto apžiūros aktas po įvykusio gaisro bei pranešimas apie įvykį. Tik paskiausiai į ginčą įsitraukė ir paties atsakovo, kaip juridinio asmens, administracija. Dėl šių aplinkybių laiko, jog ieškinį Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškė pagrįstai, nepažeisdamas alternatyvaus teismingumo taisyklių. CPK 30 str. 6 d. numato, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo buveinę arba žalos padarymo vietą. Ši norma suponuoja deliktinės atsakomybės buvimą, kuo ir remiasi teismas skundžiamoje nutartyje. Tačiau ieškovas mano, kad aiškinant šią normai plačiai, nederėtų apsiriboti vien tik deliktinės atsakomybės faktu – normoje nėra apribojimų, nurodančių, kad pagal CPK 30 str. 6 d. teismingumas parenkamas tik dėl delikto kilusios žalos pagrindu. Todėl mano, kad jis teisingai rėmėsi CPK 30 str. 6 d. nežiūrint į tai, ar atsakomybė kildinama iš delikto, ar iš sutarties. Nesutinka su teismo argumentu, kad jo ir atsakovo tarpusavio sutartyje nesant nurodytos įvykdymo vietos, alternatyvus teismingumas pagal CPK 30 str. 9 d. yra negalimas. Sutarties vykdymo vietą atskleidžia tai, jog draudimo sutartis buvo sudaryta Panevėžio atstovybėje, draudimo objektas yra Panevėžio mieste, draudėjas draudimo įmokas atlieka Panevėžio mieste. Atsižvelgdamas į šiuos faktus, mano, kad nepažeidė alternatyvaus teritorinio teismingumo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad būtina atsižvelgti, jog CPK 306 str. 2 d. imperatyviai teigia, kad „apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme“. Ieškovas net nėra nurodęs prašymo taikyti CPK 30 str. 3 d. kaip pagrindą nagrinėti bylą pagal alternatyvųjį teismingumą Panevėžio apylinkės teisme. Nėra jokio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį tuo motyvu, jog šis neatsižvelgė į aplinkybes, kurių ieškovas net nebuvo nurodęs. Be to, CPK 30 str. 3 d. numato, kad „ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę“. Įstatymų leidėjas numatė, jog remiantis šiuo straipsniu ieškinys gali būti reiškiamas pagal alternatyviojo teismingumo pasirinkimą tik esant būtinoms sąlygoms: juridinis asmuo privalo turėti filialą (-us) ir ieškinys turi būti susijęs su filialo veikla. Panevėžio m. apylinkės teismas 2009-01-29 nutartyje teisingai nurodė, kad atsakovas ADB „RESO Europa“ nėra įregistravęs filialo Panevėžyje ar Panevėžio rajone. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro skelbiamų duomenų, ADB „RESO Europa“ neturi nė vieno filialo Lietuvoje, todėl ieškinys šiai įmonei turi būti reiškiamas pagal buveinės vietą, taigi, Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad CPK 30 str. 3 d teisės norma leidžia ieškinį pareikšti ir pagal juridinio asmens atstovybės buveinę, t. y., kad ji gali būti aiškinama plečiamai ir taikoma pagal analogiją. Tačiau CPK 3 str. 6 d. imperatyviai nurodo, kad „pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos“. CPK 30 straipsnis yra specialioji norma, kuri nurodo būtent išimtis iš bendrosios taisyklės, tai ieškovas negali reikšti ieškinio pagal atstovybės buveinę, taigi, neturi teismingumo pasirinkimo teisės šioje byloje. Be to, ieškinys net nėra susijęs su Panevėžio atstovybės (ji neturi filialo statuso) veikla. Ieškovas ginčija draudimo išmokos dydį, apskaičiuotą ir patvirtintą atsakovo ADB „RESO Europa“ būstinėje, esančioje Vilniuje, ir taip pat nesutinka su jam adresuotu raštu, kuris irgi buvo parengtas ir pasirašytas Vilniuje. Taigi, ginčas yra susijęs su draudiko veiksmais, atliktais Vilniuje, o ne Panevėžyje. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra jokio teisinio pagrindo taikyti CPK 30 str. 3 d. šioje byloje. CPK 30 str. 6 d. numato, kad „ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą“. Taigi, pagal šią teisės normą ieškovo pasirinkimu gali būti reiškiami tik ieškiniai dėl žalos, padarytos jo turtui, atlyginimo. Vadovaujantis CK 6.263 str. 2 d., „žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo“. ADB „RESO Europa“ nėra atsakinga už ieškovui gaisro metu padarytą žalą. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį su draudėju ir draudimo sutarties galiojimo metu atsitikus tam tikram joje nurodytam įvykiui, įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką, bet ne prisiimti atsakomybę už padarytą žalą ir ją atlyginti. Ieškovo su atsakovu nesieja jokie deliktiniai santykiai, visos teisės ir pareigos tiek ieškovui, tiek atsakovui kyla iš draudimo sutarties. Esant sutartiniams, o ne deliktiniams santykiams, ieškovas neturi teisės reikalauti iš draudimo bendrovės žalos atlyginimo. Taigi, draudikui ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti reiškiamas. Ieškovas to ir nedaro – ieškinys pareikštas dėl draudimo išmokos dalies priteisimo, todėl ir teismingumas negali būti nustatomas pagal žalos padarymo vietą ar ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškovas CPK 30 str. 6 d. numatyta alternatyviojo teismingumo teise galėtų pasinaudoti tik tuo atveju, jei reikštų ieškinį dėl žalos atlyginimo asmeniui, tiesiogiai atsakingam už tos žalos padarymą. Šiuo atveju draudimo bendrovė nėra asmuo, atsakingas už padarytą žalą. Panevėžio miesto apylinkės teismas visiškai teisingai ir pagrįstai kvalifikavo CPK 30 str. 6 d. teisės normos taikymo ribų klausimą ir bylą pagal teismingumą teisėtai perdavė Vilniaus 2 apylinkės teismui, todėl naikinti 2009-01-29 nutartį nėra pagrindo. CPK 30 str. 9 d. nurodo, jog „ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą“. Įstatymų leidėjas numatė, kad pagal sutarties įvykdymo vietą ieškinys gali būti reiškiamas tuo atveju, kai sutartis yra vykdoma vienoje vietoje ir sutarties vykdymo vieta yra numatyta pačioje sutartyje. Su ieškovu sudarytoje draudimo sutartyje jos įvykdymo vieta nėra ir negali būti nurodyta, kadangi sutartį abi šalys sutartį vykdo skirtingose vietovėse. ADB „RESO Europa“ savo pareigas pagal draudimo sutartis, pvz., atskleisti ikisutartinę informaciją, draudėjo reikalavimu išduoti draudimo sutartinių dokumentų dublikatus (Draudimo įstatymo 78 str. 4 d.), išsiųsti draudėjui priminimą ir kitais klausimais vykdo centrinio biuro vietoje, t. y. Vilniaus mieste. Sutarties vykdymo vieta negali būti pripažintas išskirtinai Panevėžio miestas, nes tokiu atveju bet kurios iš ieškovo pareigos (pvz., draudimo įmokų mokėjimas, pranešimas apie draudžiamąjį įvykį, dokumentų ir informacijos apie draudžiamąjį įvykį pateikimas ir pan.) įvykdymas ne Panevėžio mieste turėtų būti laikomas netinkamu sutarties vykdymu, o draudimo bendrovė dėl netinkamo sutarties vykdymo įgytų teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, – draudimo sutarties nutraukimo arba teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti. Akivaizdu, kad draudimo sutartį šalys vykdo skirtinguose miestuose. Pripažinti sutarties vykdymo vieta išimtinai Panevėžio miestą nėra jokio teisinio pagrindo. Pagal CPK 30 str. 9 d. ieškovas galėtų pasirinkti teismingumą tik tuo atveju, jei pačioje sutartyje būtų nurodyta jos įvykdymo vieta. Su ieškovu sudarytoje draudimo sutartyje įvykdymo vieta nėra nurodyta. Joje numatyta tik apdrausto turto buvimo vieta. Iš aplinkybių akivaizdu, kad pagrindo taikyti ieškovo prašomą CPK 30 str. 9 d. nėra. Ieškinys turi būti paduodamas pagal bendrojo teismingumo taisykles, t. y. pagal atsakovo buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre – Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, todėl ieškovo atskirąjį skundą prašo atmesti.

Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-01-29 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškinys pareikštas dėl dalies draudimo išmokos priteisimo atsakovui ADB „RESO Europa“, kurio buveinė, kaip nurodo pats ieškovas, yra A. Goštauto g. 40A, Vilnius (b. l. 2–5). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 29 straipsniu, nurodė, jog ši teisės norma nustato, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo, juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovo buveinės duomenys yra tie patys, todėl ieškinys turi būti reiškiamas atsakovo buveinės teisme. Ieškovas nepagrįstai vadovaujasi CPK 30 str. 6 dalimi, nes iš ieškinio turinio matyti, kad ieškinys atsakovui pareikštas ne dėl deliktinės atsakomybės. Ieškinio reikalavimai kildinami iš draudimo teisinių santykių, nes apdraustas nekilnojamasis turtas yra Vilniaus g. 7, Panevėžyje (b. l. 7–8). Byloje nėra duomenų, kad draudimo sutarties vykdymas numatytas Panevėžyje ar Panevėžio rajone. Atsakovas Panevėžyje ar Panevėžio rajone nėra įregistravęs savo filialo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai nutartyje nurodė, kad netaikytinos CPK 30 str. 3, 6, 9 dalių nuostatos, kuriomis nepagrįstai atskirąjį skundą grindžia ieškovas. Kitų pagrindų, leidžiančių taikyti teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą, nėra (CPK 30 str.). Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių byla turėtų būti nagrinėjama pagal išimtinio teismingumo taisykles (CPK 31 str.). Nustatęs tokias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 34 str. 2 d. 4 p.), nes ieškinys teisėjo rezoliucija dėl klaidos buvo priimtas pažeidžiant nurodytas teismingumo taisykles. Pirmosios instancijos teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis perduoti bylą pagal UAB „Idea & Realty“ ieškinį atsakovui ADB „Reso Europa“ dėl draudimo išmokos dalies priteisimo pagal teismingumą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti atskirojo skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Rimantas Savickas.