Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Tomo Songailos bei nuteistųjų E. L. (E. L.), D. R. (D. R.) ir J. S. (J. S.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 80 MGL (10400 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi sulaikymo dienos, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir E. L. paskirta galutinė 76 MGL (9880 Lt) dydžio bauda.

D. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 80 MGL (10400 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi sulaikymo dienos, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir D. R. paskirta galutinė 76 MGL (9880 Lt) dydžio bauda.

J. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 80 MGL (10400 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi sulaikymo dienos, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir J. S. paskirta galutinė 76 MGL (9880 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L., D. R. ir J. S. nuteisti už tai, kad, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasikėsino padaryti cigarečių kontrabandą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl pasirodžiusių pasienio pareigūnų, o būtent: jie 2012 m. rugpjūčio 22 d. apie 01.23 val., Gudakampio k., Šalčininkų r. ribose, ties valstybės sienos ženklu Nr. 0525, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasikėsino iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją įgabenti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų per tvorą permestas 40 dėžių su cigaretėmis „FEST7”, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, nes pamatę atvykstančius pasienio pareigūnus, siekdami išvengti nusikalstamos veikos išaiškinimo ir sulaikymo, 36 dėžes cigarečių „FEST7” permetė atgal per valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją, tokiu būdu pasikėsino, išvengdami muitinės kontrolės, įgabenti 40 dėžių su cigaretėmis „FEST7”, t. y. 20 000 pakelių cigarečių „FEST7”, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 139 559 Lt.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą – tenkinti.

Nuteistieji E. L., D. R. ir J. S. ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde neigia padarę jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Visi tvirtina, kad ketino žvejoti pasienio ruože esančiame tvenkinyje, todėl buvo apsirengę maskuojančiomis uniformomis, atsitiktinai miške rado diržą su kabliais ir jį pasiėmė, kontrabandos gabenti neketino. Tačiau šiuos nuteistųjų teiginius paneigia byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetas. Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. B. parodė, kad įvykio dieną dirbant Tribonių užkardoje pamainos vyresniuoju, per „UNISAS“ sistemą kartu su budėtoju pastebėjo, kad ties valstybės sienos ženklu Nr. 0525 keturi asmenys iš Baltarusijos Respublikos pusės link Lietuvos Respublikos valstybės sienos nešioja nešulius. Šie asmenys nepertraukiamai visą laiką buvo stebimi budėtojo, iš pastarojo jis (D. B.), kartu su kitu pareigūnu – D. Ž. (D. Ž.) išvykęs į įvykio vietą, gavo pranešimą, kad iš Baltarusijos Respublikos pusės keturi asmenys per valstybės sieną pradėjo mėtyti daiktus, panašius į dėžes iš Lietuvos Respublikos pusės priėjusiems trims asmenims. Budėtojas juos pastoviai informavo, kur tie trys asmenys yra, ką daro, kur vėliau bėgo ir pasislėpė. Pagal šią informaciją E. L., D. R. ir J. S. ir buvo sulaikyti tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0525 ir Nr. 0524. Sulaikyti asmenys buvo apsirengę maskuojančios spalvos drabužiais ir juodomis liemenėmis, vienas iš jų turėjo medžiaginį diržą, skirtą kroviniams tempti. Pažeidėjai jokių leidimų būti valstybės sienos apsaugos zonoje neturėjo, taip pat su savimi neturėjo nei žvejybos įrankių, nei dviračių, pažeidimo vietoje daugiau jokių kitų asmenų sulaikyta nebuvo. Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas D. B. parodė, kur pagal budėtojo informaciją sekė ir sulaikė tris asmenis bei rado dėžes su cigaretėmis ( t. 1, b.l. 107-110). Liudytojo D. B. parodymai sutampa su kito pasienio pareigūno – D. Ž. parodymais apie tai, kad budėtojui per kamerą užfiksavus, kad Baltarusijos Respublikos teritorijoje keturi asmenys neša dėžes link Lietuvos Respublikos teritorijos ir permeta per tvorą trims asmenims, jis su D. B. važiavo automobiliu į įvykio vietą, o budėtojas viską stebėjo per video kamerą ir juos pastoviai informavo apie įvykius. Pagal gautą informaciją buvo sulaikyti trys asmenys – E. L., D. R. ir J. S., kurie buvo apsirengę maskuojančios spalvos apranga, prie jų rastas pintinas su kabliu, kuris naudojamas dėžėms nešti, kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo. Iš esmės analogiškus parodymus liudytojai D. B. ir D. Ž. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 105-106, 111-112). Liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jie nėra ir niekiniai; kaip matyti iš byloje esančio protokolo, jie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje kitų įrodymų patikimumui patikrinti (t. 3, b.l. 44-45). Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojų – pareigūnų D. B. ir D. Ž. parodymais, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietoje, ties valstybės sienos ženklu Nr. 0525 rastos keturios kartoninės cigarečių FEST 7 dėžės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (t. 1., b.l. 5-13).

Liudytojų D. B. ir D. Ž. parodymus apie tai, kad jie sulaikė E. L., D. R. ir J. S. pagal budėtojo pranešamą informaciją, patvirtina byloje esantis daiktų apžiūros protokolas su priedais (fotolentelėmis). Iš jo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas pasienio pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas, esantis DVD-R 700 diske su užrašu „2012-08-22 TRIBONYS VSŽ 0525“. Įraše stebimi keturi asmenys Baltarusijos Respublikos pusėje, nešiojantys ryšulius iki Lietuvos Respublikos sienos, kuriuos vėliau permetė kitoje tvoros pusėje (Lietuvos Respublikoje) buvusiems trims asmenims. Po kiek laiko dalis ryšulių per tvorą buvo permesta atgal į Baltarusijos Respubliką, o pasirodžius automobiliui, Lietuvos Respublikos pusėje buvę trys asmenys pasislėpė griovyje, kur jie buvo surasti pareigūnų (t. 1, b.l. 53-67). Vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas ir jame esantys duomenys įtvirtinti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka. Peržiūrėjus šį vaizdo įrašą teisiamajame posėdyje, teismas nuosprendyje konstatavo, kad įraše matosi visa įvykių eiga, matosi, kad buvo sulaikyti būtent tie trys asmenys, kurie priėmė dėžes Baltarusijos Respublikos teritorijoje, po to permetė jas atgal ir galiausiai pasislėpė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šio vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kaip tinkamu įrodymu Lietuvos Respublikos BPK 20, 96 straipsnio nuostatų prasme. Nors vaizdo kamera filmavimo metu buvo pasukama ir vaizdas nėra visą laiką nukreiptas į kontrabandą gabenusius asmenis, tačiau liudytojai D. B. ir D. Ž. parodė, kad Tribonių užkardos budėtojas per vaizdo kamerą tiesiogiai šiuos asmenis stebėjo ir apie jų veiksmus bei judėjimo maršrutą nedelsiant pranešdavo jiems. Apeliaciniame skunde nuteistieji nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu papildoma įvykio vietos apžiūra atlikta nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų, todėl jos metu surinkti duomenys negali būti pripažinti tinkamu įrodymu byloje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. papildomai apžiūrėjus įvykio vietą buvo surašytas tik tarnybinis pranešimas dėl daiktų radimo su priedais – fotolentelėmis (t. 3, b.l. 15-18), papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas nesurašytas. Toks tyrimo veiksmų fiksavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos BPK 179 straipsnio 1 dalies nuostatoms, pagal kurias atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalis), teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuteistųjų kaltė tarnybiniu pranešimu dėl daiktų radimo nėra grindžiama. Tai, kad byloje nebuvo apklausti įvykio vietą kitoje sienos pusėje apžiūrėję Baltarusijos Respublikos pareigūnai nėra nuteistųjų teisės į gynybą pažeidimas. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas kaip tinkamu rašytiniu įrodymu vadovavosi 2012 m. rugsėjo 10 d. Baltarusijos Respublikos Lydos ruožo pasienio įgaliotinio raštu, kuriame nurodyta, jog 2012 m. rugpjūčio 22 d. pasienio ženklo Nr. 0525 ribose aptiktos trisdešimt dvi dėžės su cigaretėmis (t. 1, b.l. 80-81).

Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai paneigia nuteistųjų parodymus apie tai, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietoje jie ketino žvejoti. Iš liudytojo P. D. parodymų matyti, kad pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. gautą pranešimą apie tris sulaikytus asmenis, jis patikrino Kužių tvenkinio prieigas, tačiau nerado nei dviračių, nei žvejybos reikmenų, kurie patvirtintų sulaikytųjų versiją apie žvejybą. 2012 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole taip pat nėra duomenų, kad būtų rasti žvejybos įrankiai ar dviračiai (t. 1, b.l. 5-13). Teisiamajame posėdyje nei vienas nuteistasis taip pat negalėjo paaiškinti, kur buvo jų dviračiai, po sulaikymo jų neieškojo, dėl jų dingimo į policiją nesikreipė. Be to, iš byloje esančio Varėnos rinktinės Tribonių užkardos rašto matyti, kad nuteistieji neturėjo leidimų „atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos zonoje“ ar leidimų patekti į valstybės sienos juostą Tribonių užkardoje (t. 2, b.l. 49). Tai patvirtina, kad nuteistieji ne teisėtai ir ne žvejybiniais tikslais buvo valstybės apsaugos zonoje Tribonių užkardos teritorijoje, o turėdami tikslą gabenti kontrabandą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, įrodymų vertinimą jų visumoje bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus arba rėmėsi netinkamais įrodymais ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Byloje surinktų, teisme ištirtų bei šioje nutartyje aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad E. L., D. R. ir J. S. 2012 m. rugpjūčio 22 d. pasikėsino neteisėtai gabenti cigaretes iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl E. L., D. R. ir J. S. kaltės ir teisingai kvalifikavo jų padarytą nusikalstamą veiką.

Apeliaciniame skunde prokuroras prašo paskirti nuteistiesiems griežtesnes bausmes, t. y. didesnio dydžio baudas. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.

Skiriant bausmę, būtina atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo pavojingumą, vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. E. L., D. R. ir J. S. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikaltimas buvo daromas veikiant tiesiogine tyčia, tačiau nutrūko pasikėsinimo stadijoje, juo nepadaryta reali žala valstybės ekonomikai. Nors byloje nustatyta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe, tačiau visi jie nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, dirba, tik teigiamai charakterizuojami. Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje už kontrabandą numatytos alternatyvios bausmės – bauda ir laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Teismas nuteistiesiems paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – baudą ir nustatė jos dydį, artimesnį minimaliam. Bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinė teisė. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (Lietuvos Respublikos BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), bausmės – šiuo atveju baudos – dydis turėtų būti toks, kad nuteistieji realiai galėtų bausmę atlikti, t. y. sumokėti baudą. Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad už sunkų nusikaltimą nustatoma iki 1500 MGL dydžio bauda, minimalus jos dydis nenustatytas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minimali bauda yra 1 MGL dydžio. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, nuteistiesiems paskyrė baudas, mažesnes, nei Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytas bausmės už sunkų nusikaltimą vidurkis, artimas minimaliai ribai. Nuteistiesiems paskirtos 80 MGL – 10400 Lt dydžio baudos nėra itin didelės, tačiau, atsižvelgiant į jų jauną amžių, materialinę padėtį, išlaikomas šeimas, nelaikytina, kad jiems paskirtos bausmės yra aiškiai per švelnios. E. L., D. R. ir J. S. paskirtų baudų pakanka užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir nubausti pirmą kartą nusikalstamą veiką pasikėsinusius daryti apeliantus bei paveikti juos, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Griežtinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtų bausmių nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistųjų E. L., D. R. ir J. S. apeliacinius skundus atmesti.