- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-1056-520/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10459-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- L. V.
- Ieškovas
- AB „Rytų skirstomieji tinklai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“, kurio teises ir pareigas perėmė AB LESTO, ieškinį atsakovui L. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“, kurio teises ir pareigas perėmė AB LESTO, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė jam iš atsakovo L. V. priteisti 3 588,78 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog pagal 2007-11-19 ieškovo ir atsakovo pasirašytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį atsakovo namui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama elektros energija. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo kas mėnesį atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją pagal skaitiklio parodymus bei nedelsiant informuoti tiekėją apie pastebėtus gedimus. 2010-01-15 užfiksuota, jog pas atsakovą nėra elektros skaitiklio, o elektros energija vartojama be apskaitos prietaiso. Išanalizavus vartotojo mokėjimus, jo deklaruotus skaitiklio parodymus bei ankstesnių patikrinimų metu užfiksuotus parodymus, nutarta atsakovo sunaudotą elektros energiją perskaičiuoti už laikotarpį nuo 2009-02-11 iki 2010-01-15 pagal ankstesnio laikotarpio (nuo 2008-11-17 iki 2009-02-10) vidutinį suvartojimą. Perskaičiavus nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2009-02-11 iki 2010-01-15 atsakovas vidutiniškai turėtų sunaudoti 19234,2 kWh (už 5 197,04 Lt). Per minėtą laikotarpį atsakovas sumokėjo 1 608,26 Lt ir liko skolingas 3 588,78 Lt sumą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 3 588,78 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2010-06-09 nuo priteistos 3 588,78 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad 2007-11-19 ieškovas ir atsakovas pasirašė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas tiekia elektros energiją atsakovui nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kad sutartimi atsakovas įsipareigojo kas mėnesį atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją pagal skaitiklio parodymus bei nedelsiant informuoti tiekėją apie pastebėtus gedimus, kad 2010-01-13 pastebėjęs, jog elektros skaitiklis, įtaisytas ant tvoros šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra dingęs, atsakovas apie įvykį pranešė Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 1-ajam policijos komisariatui ir ieškovui, kad 2010-01-15, atvykus ieškovo atstovams, buvo surašytas elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas bei įrengtas naujas elektros skaitiklis. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus regiono elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 012594 svarstymo komisija 2010-02-26 posėdyje nusprendė atlikti atsakovo suvartotos elektros energijos perskaičiavimą nuo 2009-02-11 iki 2010-01-15 pagal vidutinį suvartojimą per laikotarpį nuo 2008-11-17 iki 2009-02-10, įvertinant apmokėtas sumas už suvartotą elektros energiją skaičiuojamu laikotarpiu, kad perskaičiavus nustatyta, jog per laikotarpį nuo 2009-02-11 iki 2010-01-15 atsakovas vidutiniškai turėtų sunaudoti 19 234,2 kWh (už 5 197,04 Lt). Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovui suvartotos elektros energijos perskaičiavimas atliktas išanalizavus atsakovo mokėjimų istoriją, jo deklaruotus elektros skaitiklio parodymus bei ankstesnių patikrinimų metu užfiksuotus parodymus, vadovaudamasis CK 1.136 str. 2 d. 1 p., 6.200 str., 6.383 str., 6.388 str., Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 (toliau Taisyklės), tenkino ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 3 588,78 Lt sumą už tiektą elektros energiją.
Šalies argumentai
Atsakovas L. V. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad 2009-02-10 ieškovas atliko jo elektros apskaitos prietaiso parodymų patikrinimą, kurio metu buvo užfiksuoti skaitiklių rodmenys, nuo paskutinio patikrinimo momento iki 2010-01-13 už patiektą elektros energiją jis atsiskaitydavo pagal sutartyje numatytą tvarką, t. y. pagal elektros skaitiklių parodymus. 2010-01-13 elektros apskaitos prietaisas buvo pavogtas ir iki 2010-01-15 nebuvo apskaitomas jam patiektos elektros energijos kiekis. Pagal Taisyklių 97.3 p. jis už laikotarpį nuo elektros skaitiklio dingimo momento (2010-01-13) iki naujo elektros skaitiklio įrengimo (2010-01-15), t. y. už dvi dienas turėtų atsiskaityti už patiektą elektros energiją su ieškovu pagal atitinkamo laikotarpio suvartojimą iki elektros prietaiso dingimo momento. Ieškovo reikalavimu priteisti skolą už sunaudotą elektros energiją ne už dvi dienas, o nuo 2009-02-11 iki 2010-01-15, yra ginčijamas jo mokėjimo sąžiningumas, kadangi nuo 2009-02-11 iki 2010-01-13 elektros prietaisas veikė tinkamai ir jis mokėjo pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą tvarką. Pagal bendrąją civilinės teisės taisyklę sąžiningumas yra preziumuojamas, pareiga paneigti šią prezumpciją tenka ieškovui, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog nuo 2009-02-11 jis neteisingai deklaruodavo pateiktos elektros energijos kiekį. Teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus bei padarė nepagrįstą išvadą, jog jis leistinais įrodymais nenuginčijo skolos dydžio bei jos pagrįstumo ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nors Taisyklėse imperatyviai nurodyta, jog už suvartotą elektros energiją skaitiklių dingimo atvejais mokama tik už laikotarpį, kuomet elektros apskaita neveikė ar veikė netiksliai, teismas, vadovaudamasis Taisyklių 97.3 p., priteisė ieškovui iš jo už tariamai suvartotą energiją nuo 2009-02-11 iki 2010-01-15. Ieškovas Taisyklių 97.3 p. nurodytomis priemonėmis neįrodinėjo, jog laikotarpis kuomet neveikė elektros skaitiklis ar veikė netiksliai buvo nuo 2009-02-11. Ieškovas taip pat neįrodinėjo, kodėl elektros energija turėtų būti apskaičiuota būtent nuo 2009-02-11, o ne nuo elektros skaitiklio dingimo momento. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad elektros skaitiklio dingimo diena yra laikoma 2010-01-13. Teismas, pritaikydamas ginčo santykiams Taisyklių 97.3 p., nepagrįstai išplėtė normos reguliavimo ribas, įtraukdamas ir tuos atvejus, kuomet elektros apskaitos prietaisai veikia tvarkingai, nepagrįstai paneigė jo atliktų mokėjimų teisingumą laikotarpiu nuo 2009-02-11 iki 2010-01-13.
Atsiliepimas
Ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai, kurio teises ir pareigas perėmė AB LESTO, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš byloje esančių atsakovo skaitiklio patikrinimo užduočių ir jo mokėjimų išklotinės matyti, jog atsakovas nėra pareigingas vartotojas, kuris sąžiningai vykdo savo prievoles. 2008-11-17 patikrinus atsakovo skaitiklį, jis rodė 43.567 kWh (dieniniu tarifu) ir 47.080 kWh (naktiniu tarifu), o 2008-11-30, mokėdamas už elektros energiją, atsakovas nurodė, jog skaitiklis rodo 24.600 kWh (dieniniu tarifu) ir 24.177 kWh (naktiniu tarifu). Atsakovas nurodo net 41.870 kWh mažesnius skaitiklio parodymus negu buvo iš tikrųjų. Šios aplinkybės kelia abejonių dėl atsakovo sąžiningumo. Atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškinio reikalavimu pagrindą, t. y. turi įrodyti savo atkirtimus į ieškinį. Kadangi tiek 2008 m., tiek 2010 m. vidutinis elektros energijos sunaudojimas išlieka toks pat, o atsakovas teigia, jog 2009 m. jis elektros energijos sunaudodavo kelis kartus mažiau, atsakovas šią aplinkybę turėtų pagrįsti. Kadangi jis jų neįrodė, teismas pagrįstai nevertino atsakovo argumentų. Atsakovas 2009-12-03, mokėdamas už elektros energiją, nurodė, jog skaitiklis naktiniu tarifu rodo 45.612 kWh, t. y. mažiau negu buvo metų pradžioje. Tiek 2008 m., tiek 2009 m. atsakovas nurodydavo netikslius ir neatitinkančius tikrovės duomenis, todėl elektros energija pagrįstai buvo perskaičiuota už laikotarpį nuo 2009-02-11 iki 2010-01-15.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo AB Rytų skirstomieji tinklai, kurio teises ir pareigas perėmė AB LESTO, ieškinį dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių.
Byloje nustatyta, kad 2007-11-19 ieškovas ir atsakovas sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas tiekia elektros energiją atsakovui nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo kas mėnesį atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją pagal skaitiklio parodymus bei nedelsiant informuoti tiekėją apie pastebėtus gedimus. 2010-01-13 pastebėjęs, jog elektros skaitiklis, įtaisytas ant tvoros šalia namo (duomenys neskelbtini), yra dingęs, atsakovas apie įvykį pranešė Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 1-ajam policijos komisariatui ir ieškovui (b. l. 11, 33, 37). 2010-01-15 ieškovo atstovai surašė elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą bei įrengė naują elektros skaitiklį (b. l. 5). Vilniaus regiono elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 012594 svarstymo komisija 2010-02-26 posėdyje nusprendė atlikti atsakovo suvartotos elektros energijos perskaičiavimą nuo 2009-02-11 iki 2010-01-15 pagal vidutinį suvartojimą per laikotarpį nuo 2008-11-17 iki 2009-02-10, įvertinus apmokėtas sumas už suvartotą elektros energiją minėtu laikotarpiu (b. l. 6). Perskaičiavus nustatyta, jog per laikotarpį nuo 2009-02-11 iki 2010-01-15 atsakovas vidutiniškai turėjo sunaudoti 19 234,2 kWh (už 5 197,04 Lt) (b. l. 7). Ieškovas, vadovaudamasis Taisyklių 97.3 p., atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas minėtu laikotarpiu buvo sumokėjęs tik 1 608,26 Lt, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 3 588,78 Lt už suvartotą elektros energiją. Atsakovas su ieškovo atliktu suvartotos elektros energijos perskaičiavimu nesutiko ir nurodė, kad jis sąžiningai fiksuodavo elektros skaitiklio rodmenis ir pagal juos atsiskaitydavo, elektros skaitiklis buvo įrengtas už atsakovui priklausančio žemės sklypo ribų ir ieškovas turėjo teisę bet kada kilus įtarimams dėl tariamų pažeidimų atvykti ir patikrinti skaitiklio rodmenis, 2009 m. suvartojo elektros energijos mažiau nei 2008 m., nes dėl darbo pobūdžio ir didelio užimtumo rečiau buvo namuose, tam turėjo įtakos ir susiklosčiusi nepalanki finansinė situacija, beveik nesinaudojo arba naudojosi minimaliai garaže ir rūsyje įrengta grindų šildymo sistema, nesinaudojo sūkurine vonia. Atsakovas sutiko su ieškovo reikalavimu dėl skolos priteisimo tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 13 iki 15 d., pripažindamas, jog elektros skaitiklis tuo laikotarpiu neveikė.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovo elektros energijos vartojimu ir apmokėjimu nuo 2009-02-11 iki 2010-01-15, pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai atliko atsakovo suvartotos elektros energijos perskaičiavimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, nes atsižvelgiant į atsakovo veiksmus, kai jis netinkamai deklaruodavo suvartotą elektros energiją ir apmokėdavo už suvartotą elektros energiją, nėra galimybės nustatyti skaitiklio rodmenų, buvusių 2010-01-13, ir konstatuoti, jog atsakovas yra apmokėjęs už visą elektros energiją, kurią jis suvartojo iki 2010-01-13. Dėl to atsakovo nurodomos aplinkybės, kad nuo paskutinio patikrinimo momento iki 2010-01-13 už patiektą elektros energiją jis atsiskaitydavo pagal sutartyje numatytą tvarką, t. y. pagal elektros skaitiklio parodymus, kad jis apmokėjęs už visą suvartotą elektros energiją iki 2010-01-13, nepripažintinos pagrįstomis. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes, nepateikė. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis procesiniame įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kada teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.
Byloje ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovas deklaravo neteisingus skaitiklio parodymus, nes 2008-12-23 patikrinimo metu elektros skaitiklis rodė 44.301 kWh (dieniniu tarifu) ir 47.889 (naktiniu tarifu), o atsakovas, 2008-11-30 mokėdamas už elektros energiją nurodė, kad elektros skaitiklis rodo 24.600 kWh (dieniniu tarifu) ir 24.177 kWh (naktiniu tarifu), t. y. nurodė 41.870 kWh mažesnius skaitiklio parodymus negu buvo užfiksuota tikrinant skaitiklį (b. l. 24-28). Atsakovas 2009-12-03, mokėdamas už elektros energiją, nurodė, jog skaitiklis naktiniu tarifu rodo 45.612 kWh, t. y. mažiau negu buvo nurodęs prieš tai (b. l. 28). Iš atsakovo atliktų mokėjimų (b. l. 28) matyti, kad atsakovas nereguliariai apmokėdavo už suvartotą elektros energiją, t. y. nevykdė sutartyje numatytos jo pareigos apmokėti už faktiškai sunaudotą elektros energiją iki 20-tos poataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos (ataskaitinis laikotarpis – vienas kalendorinis mėnuo) (sutarties 4.2, 11 p.). Įvertinus atsakovo mokėjimų istoriją, jo deklaruotus elektros skaitiklio parodymus bei ankstesnių patikrinimų metu užfiksuotus parodymus, darytina išvada, kad ieškovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą perskaičiuoti atsakovo suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2009-02-11 iki 2010-01-15, vadovaudamasis Taisyklių 97.3 p. Taisyklių 97.3 p. numatyta, jog elektros apskaitos prietaisui sugedus ne dėl buitinio vartotojo kaltės, elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų dingimo atvejais už suvartotą elektros energiją per laikotarpį, kai elektros apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio suvartojimą iki gedimo arba pašalinus gedimą, arba pagal kitus tiekėjo turimus duomenis. Laikotarpis, per kurį apskaita neveikė ar veikė netiksliai, nustatomas pagal buitinio vartotojo pateiktus ir visuomeninio tiekėjo ar operatoriaus turimus duomenis apie buitinio vartotojo įrenginius ir iš atitinkamo suvartojimo (paros, savaitės, mėnesio ir t. t.) analizės. Kadangi atsakovas netinkamai deklaravo elektros skaitiklio duomenis, kiekvieną kalendorinį mėnesį nedeklaruodavo faktiškai suvartotos elektros energijos ir jos neapmokėdavo, po naujo skaitiklio įrengimo elektros energijos suvartojimas yra pasikeitęs, todėl darytina išvada, kad ieškovo nurodytu laikotarpiu apskaita veikė netiksliai ir dėl to yra pagrindas vadovaujantis Taisyklių 97.3 p. perskaičiuoti atsakovo suvartotą elektros energiją. Atsakovas byloje neteikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai nustatyti jo iki skaitiklio vagystės faktiškai sunaudotą elektros energiją ir konstatuoti, jog atsakovas už visą faktiškai sunaudotą elektros energiją yra apmokėjęs. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis sąžiningai deklaravo skaitiklio parodymus, o pareiga paneigti sąžiningumo prezumpciją tenka priešingai ginčo šaliai. Šie argumentai nepripažintini pagrįstais, nes ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovas neteisingai deklaravo skaitiklio rodmenis, o atsakovas šių ieškovo pateiktų įrodymų nepaneigė.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.