- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- I-9127-189/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02858-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 1512 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškino, kad 2015-05-19 vakare apie 19.00 val. į kamerą Nr. 19, kurioje taip pat buvo ir pareiškėjas, 24 valandom buvo patalpintas nuteistasis S. K., kuris buvo rūkantis. Nurodė, jog pagal taisykles, asmuo, kuris sulaikomas 24 val. negali būti laikomas su asmenimis, kurie kali KTP sąlygomis, be to su pareiškėju patalpintas asmuo buvo labai susinervinęs ir visą naktį rūkė. Kadangi pareiškėjas yra nerūkantis, todėl kameroje iškilo ne vienas konfliktas. Dėl to pareiškėjas pasijuto baudžiamas kankinant, patyrė dideles dvasines kančias, visą parą buvo didelėje nervinėje įtampoje, todėl, pareiškėjo teigimu, jis turintis teisę į žalos atlyginimą.
Teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo (b. l. 6–9) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Patvirtino, kad su pareiškėju kameroje Nr. 19, 2015-05-19 buvo patalpintas S. K.. Tačiau S. K. patalpinant į kamerą, kurioje jau buvo patalpintas pareiškėjas, pareiškėjo buvo atsiklausta, kuris pareigūnams patvirtino, kad neprieštarauja, jog su juo būtų patalpintas rūkantis asmuo. Taip pat pažymėjo, kad tuo laikotarpiu jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu iš pareiškėjo nebuvo gauta, todėl nėra pagrindo teiginiams, kad įstaiga pažeidė pareiškėjo teises nebūti patalpintam su rūkančiais asmenimis.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
Atsakovės atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl to, kad jam 2015-05-19 kalint Vilniaus PN kameroje Nr. 19, su juo laikotarpiui nuo 2015-05-19 19.20 val. iki 2015-05-20 15.55 val. buvo patalpintas nuteistasis S. K., kuris visą naktį rūkė, todėl tuo buvo pažeista pareiškėjo teisė nebūti patalpintam su rūkančiais asmenimis. Nustatyta, kad nuteistasis S. K. į baudos (drausmės) izoliatorių buvo patalpintas už šiurkštaus teisėtvarkos pažeidimo padarymą (b. l. 10).
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, todėl šiuo atveju taip pat yra aktualus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).
Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 punktas reglamentuoja draudimą rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 14 punkte taip pat nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pataisos įstaigų administracijos turi pareigą užtikrinti, jog asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1374/2013, 2013-09-09 nutartis Nr. A-146-1090/2013). Administracinių teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama ir tai, kad asmenų laikymas vienoje kamerose kartu su rūkančiaisiais pažeidžia paminėtų teisės aktų nuostatas bei asmenų teisę į jų sveikatai saugią aplinką (2013-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1374/2013). Šiuo klausimu suformuojant teismų praktiką buvo išskirta, jog laisvės atėmimo institucijos privalo imtis aktyvių veiksmų, siekdamos užtikrinti nuteistųjų kalinimą tinkamomis sąlygomis. Be to, kaip administracinėje byloje Nr. A-822-513/2013 akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, siekiant užtikrinti nerūkančių nuteistųjų teisę būti laikomiems atskirai nuo rūkančiųjų, svarbu išsiaiškinti naujai į laisvės atėmimo vietą atvykusių asmenų žalingus įpročius. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra nerūkantis, o nuteistasis S. K. buvo rūkantis. Šios aplinkybės, be kita ko, patvirtintos ir atsakovės atstovo atsiliepimo argumentais, nes, kaip nurodyta atsiliepime, Vilniaus PN administracijai buvo žinoma, kad pareiškėjas yra nerūkantis, todėl prieš įkeliant į kamerą Nr. 19 nuteistąjį S. K., pagal susiklosčiusią praktiką pareiškėjo buvo atsiklaustą, ar pareiškėjas neprieštaraujantis, kad į kamerą būtų atkeltas rūkantis asmuo. Tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjas, dėl šių aplinkybių pareiškėjo nebuvo atsiklausta. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų (rašytinių, ar kt.), patvirtinančių pareiškėjo sutikimą būti patalpintam kartu su rūkančiu asmeniu. Taigi iš esmės matyti, kad ginčo fakto Vilniaus PN neneigia, o priešingai, paaiškino tokios situacijos susidarymo aplinkybes. Kita vertus, ši aplinkybė (atsiklausė, ar neatsiklausė pareiškėjo) nėra tiek svarbi, taip pat nėra svarbu ir tai, kad iš pareiškėjo ginčo dieną nebuvo gauta jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu, nes ginčo aplinkybes įvertinus jau aptartų teisės aktų nuostatų (Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 punktas, Higienos normos HN 76:2010 14 punktas) bei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos kontekste, darytina išvada, kad nerūkančių nuteistųjų teisė būti laikomiems atskirai nuo rūkančiųjų turi būti užtikrinta nuolatos. Šiuo aspektu teisės aktai jokių išimčių nenustato.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus, be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimą kartu su rūkančiu asmeniu, darytina išvada, kad Vilniaus PN administracija laikotarpiu 2015-05-19 19.20 val. iki 2015-05-20 15.55 val. pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam būtų užtikrinta sąlyga būti kalinamam sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai yra pagrįsti. Pažymėtina, jog valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu pažeidžiant teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam būtų užtikrinta teisė nebūti patalpintam su rūkančiais asmenimis
yra pagrįstas. Nors pareiškėjas ir nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiškėjo teigimu, būtų pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas tam tikrą laiką buvo patalpintas kameroje, kurioje jam nebuvo užtikrinta teisė kalėti sveikatai nekenksmingomis sąlygomis kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų priteisti 1512 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjas kameroje Nr. 19, kurioje jam teko būti su rūkančiu asmeniu išbuvo tik vieną parą (sąlyginai nedidelis laiko tarpas), kas reikštų, jog patirti nepatogumai nebūdavo ilgalaikiai, kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteistina 30 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo D. V. skundą patenkinti iš dalies.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą