- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-13
- Bylos Nr.
- I-74-289/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo R. B. atstovo advokato A. Š. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr.86-TE-198 „Dėl inspektoriaus R. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr.86-TE-198 „Dėl inspektoriaus R. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo ir švelnesnės nuobaudos skyrimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. birželio 23 d. jam būnant namuose pasidarė bloga, nes jis seniai turi širdies problemų. Išsigandęs bandė paskambinti greitajai medicinos pagalbai. Dėl ryšio problemų prisiskambinti jam nepavyko. Buvo vėlu, nusprendė pats pasiekti ligoninės priėmimo skyrių. Kadangi buvo kiek išgėręs alaus, nusprendė nevykti automobiliu. Turi motorolerį, kuris prilygsta dviračiui. Bandė pasiekti ligoninę motoroleriu. Motorolerį norėjo pasistatyti ne prie ligoninės, o pas draugą. Važiuojant Raseinių g. jį sustabdė policija. Įvertinus išdėstytas aplinkybes jam buvo paskirta per griežta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. ATP pažeidimą padarė atostogų metu. Prašo švelnesnės nuobaudos – grąžinti jį į tarnybą. Kompensacijos neprašo. Atleidus jį būtų pažeisti ne tik jo paties, bet ir trijų jo vaikų interesai. Žmona turi 35 procentų nedarbingumą. Jo gautas atlyginimas buvo pagrindinis pajamų šaltinis. Pažeidimo neginčija, nutarimo neskundė, bet buvo neatsižvelgta, kad jis važiavo į ligoninę. Jis yra supažindintas su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-06-17 įsakymu Nr. 5-427, turbūt yra jį pasirašęs. Dėl padaryto nusižengimo gailisi. Šiuo metu nedarbingumo pašalpos negauna. Tą dieną žmonos nebuvo namuose, buvo pats vienas. Kai jam pakyla didesnis spaudimas, sutrinka koordinacija ir 200 m atstumas yra didelis. Prašė paskirti švelnesnę nuobaudą, panaikinti Telšių apskrities VPK viršininko 2013-08-23 įsakymą Nr.86-TE-98.
Pareiškėjo atstovas advokatas A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. B. savo skunde nepasisako dėl inicijuoto tyrimo jo atžvilgiu procesinių veiksmų atlikimo. Mano, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas tirtas pagal numatytą tvarką. R. B. prašo panaikinti policijos viršininko įsakymą. Nurodo, kad birželio vėlyvą naktį apie 0³⁰val. pareiškėjas buvo vartojęs alkoholio, buvo išgėręs alaus, tačiau jis pasijuto blogai, nes serga širdies liga. Jis tuo metu nebuvo tarnyboje, atostogavo. Pasijuto blogai, atsirado baimė, nerimas, stresas, ypač sutrikus širdies ritmui. Iš byloje pateiktos medicininės pažymos apie sutuoktinės darbingumą matosi, kad ji darbinga tik 35 proc. Atsakomybė už šeimą iki nelemtos nakties gulė ant R. B. pečių. Daug vidaus tarnybos aktų R. B. yra pažeidęs: Policijos veiklos įstatymą, Etikos kodeksą, statutą, Saugaus eismo keliuose įstatymą – tačiau jis buvo vienas namuose, bandė prisiskambinti telefonu, bet telefoninis ryšys neveikė. Nemano, kad yra pagrindo netikėti R. B., jam buvo tą dieną suteikta pagalba. Prieš mėnesį jis buvo gydytas ligoninėje. Pareiškėjas pasirinko optimaliausią priemonę tarp dviračio, ėjimo pėsčiomis ir automobilio. Pavojų galbūt daugiau jis kėlė sau, nei aplinkiniams. Atstumas iki ligoninės nebuvo didelis. R. B. daug metų yra išdirbęs policijoje, jo charakteristika pakankamai teigiama. Jis prarado sveikatą atlikdamas pareigas vidaus tarnyboje, nes darbas pakankamai įtemptas. Viršininkas, skirdamas pačią griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, perlenkė lazdą, juo labiau, kad buvo paskelbta ir „Šiaulių krašto“ laikraštyje. Nemano, kad visuomenėje būtų neigiami atgarsiai, jei R. B. būtų skirta švelnesnė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas. Mano, kad statuto 17 str. numato galimybę nebūtinai atleisti pareigūną, o 17 str. 1 d. – paskyrus tarnybinę nuobaudą galima perkelti į viena pakopa žemesnes pareigas. Nebūtų visuomenėje atgarsio, kad yra nebaudžiamumas. Galbūt viršininkas priimdamas įsakymą nesiryžo, negalėjo pasirašyti kitokio įsakymo, todėl R. B. kreipėsi į teismą tikėdamasis, kad teismas atsižvelgdamas į visas aplinkybes, sugrąžintų į policijos gretas. Jis tiek metų atitarnavo vidaus tarnyboje, neturi kitos specialybės, darbo biržoje darbo negauna, trys vaikai, žmona turi neįgalumą. Prašo R. B. skundą patenkinti.
Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas P. G. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas susipažinęs su pareiškėjo R. B. skundu, kuriuo prašoma panaikinti Telšių aps. VPK viršininko 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 86-TE-198 dėl inspektoriaus R. B. atleidimo iš vidaus tarnybos ir skirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą, su prašyme išdėstytais reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad atsakovas, remdamasis atsakingų pareigūnų tarnybiniu pranešimu apie neblaivaus pareiškėjo transporto priemonės vairavimą bei manydamas, kad jo veiksmai galimai žemina pareigūno vardą, pradėjo tarnybinį patikrinimą. R. B. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas, atspausdintas asmens blaivumo testas Nr. 2473, ant kurio R. B. pasirašyti atsisakė. 2013 m. birželio 23 d. R. B. už tai, kad 2013 m. birželio 23 d. 1.50 val. Kelmėje Raseinių g., ties namu Nr.27, vairavo transporto priemonę, motorolerį „HYLOSUNG AVANTI“, valstybinis numeris 39 AGE, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,13 promilių girtumas, bei nepateikė motorolerio registracijos dokumentų, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. PN 036663 už Kelių eismo taisyklių 14 p., 16 p. pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 7 d., 131 str. 5 d. R. B. su protokolu susipažinti atsisakė. Taip pat atsisakė duoti kokius nors paaiškinimus dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. R. B. buvo nubaustas už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 131 str. 5 d., 7 d., ir jam paskyrė 500 Lt baudą. Priimtas nutarimas neapskųstas, 2013 m. liepos 29 d. R. B. baudą sumokėjo.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje numatyti pagrindiniai policijos uždaviniai, tarp kurių yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, saugaus eismo priežiūra. Įstatymo 21 straipsnio 1 d. 2 p. numatyta, kad policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 d. numatyta, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę. R. B., būdamas policijos pareigūnas ir turėdamas pareigą būti pavyzdžiu kitiems asmenims, nevykdė SEAKĮ 13 str. 1 d. reikalavimų, tokiu būdu neprisidėjo prie policijos pareigūnų autoriteto stiprinimo bei policijos pareigūnų atsakomybės jausmo puoselėjimo. Šie policijos pareigūno R. B. veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su teisėtais visuomenės lūkesčiais, kuri tikisi iš policijos pareigūnų nepriekaištingo elgesio ir pavyzdingos reputacijos.
Taip pat nurodė, kad R. B. yra statutinis valstybės tarnautojas. Pagal Konstituciją valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. R. B. pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 p., 14.3 p, 14.5 p. Policijos pareigūno ir visuomenės santykiai turi specifinių bruožų, kurie lemia dorovinius reikalavimus, keliamus pareigūnui. Pareigūnas atstovauja valstybinei valdžiai, atlieka vieną iš svarbiausių valdžios funkcijų – garantuoja teisėsaugą. Jis privalo ne vien gerai atlikti profesines pareigas, bet ir laikytis jam privalomų dorovinių reikalavimų. Tokia policijos pareigūno vieta visuomenėje bei jam suteiktos juridinės teisės kelia jam didelius dorovinius reikalavimus. Jis turi formuoti policijos prestižą, kelti jos autoritetą. Policijos sistemos teigiamo įvaizdžio formavimas yra kiekvieno policijos pareigūno garbės reikalas. Būdamas policijos pareigūnu žinojo, kad vairavimas neblaiviam yra administracinės teisės pažeidimas, už kurį yra numatyta administracinė atsakomybė, yra sąmoningas, teisei priešingas veiksmas, rodantis jo nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, akivaizdžiai žeminantis policijos pareigūno gerą vardą ir laužantis pareigūno priesaiką. Akivaizdu, kad R. B. veiksmai neprisidėjo prie policijos įvaizdžio gerinimo. Jis, pradėdamas tarnybą vidaus reikalų sistemoje, prisiekė gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus sistemos pareigūno vardą. Būdamas policijos pareigūnu ir žinodamas, kad vairavimas neblaiviam yra administracinis teisės pažeidimas, nepaisė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga (Įstatymo 21 straipsnio 1 d. 2 p.).
Statuto 53 straipsnio 1 d. 7 p. numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas.
Statuto 56 str. 1 d. numatyta, kad esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.
Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi. Pažeminus pareigūno vardą, policijos įstaigos vadovui atsiranda prievolė šį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos. Pažymėjo, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas.
Pareiškėjas, vairuodamas neblaivus, sąmoningai savo veiksmais pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 1 d. numatytus reikalavimus, nesilaikė Etikos kodekso 14.1 p., 14.3 p., 14.5 p. nustatytų normų, sulaužė Statuto 12 straipsnio 2 dalyje numatytą bei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą. Informacija apie šį įvykį buvo paskelbta regioninėje ir respublikinėje žiniasklaidoje, o tai daro įtaką visuomenės požiūriui į vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, numatytas Statute.
Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu R. B. buvo supažindintas su galimai padarytu nusižengimu, tačiau atliekant tyrimą jokių paaiškinimų neteikė. Pareiškėjo skunde minimi teiginiai, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, reikšmingas sprendimo priėmimui, t. y. pareiškėjas vyko į ligoninę pablogėjus sveikatai, važiavo ne mašina o motoroleriu, kurio vairavimas nereikalauja specialiosios teisės vairuoti šią transporto priemonę, yra nepagrįsti. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas buvo sustabdytas 2013 m. birželio 23 d. 1.50 val. Kelmėje Raseinių g. ties namu Nr. 27, t. y. priešingoje miesto pusėje nei gyvena pareiškėjas. Pasak pareiškėjo, jis pasijuto blogai 2013 m. birželio 23 d. 00.30 val. būdamas namuose ir bijodamas dėl savo sveikatos vyko į ligoninę, tačiau nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos Tulpių g. 12 Kelmėje iki Kelmės ligoninės Nepriklausomybės g. 2, Kelmė yra 1,3 km atstumas, kurį pareiškėjas nueiti galėjo ir pėsčias. Bet pastarasis buvo sustabdytas 01.50 val. kitoje miesto pusėje praėjus 1 valandai 20 min. nuo to momento, kai sunegalavo. Be to, pareiškėjas sulaikiusiems pareigūnams nesiskundė sveikatos sutrikimais, bet atsisakė teikti bet kokius paaiškinimus, todėl pareiškėjo skunde pateikti paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip siekimas sušvelninti atsakomybę.
Pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos procedūros nėra pažeistos, nustatyta, kad pareiškėjas savo veiksmais ne darbo metu ir ne darbo vietoje sąmoningai elgėsi priešingai teisei, žemindamas pareigūno vardą, taip pat ir orumą institucijos, kurioje jis dirba, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo prašyme išdėstytais motyvais panaikinti skundžiamą atsakovo įsakymą, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos, nes už tokias veikas Vidaus tarnybos statute numatytas specialusis atleidimo iš tarnybos pagrindas (Statuto 53 str. 1 d. 7 p.).
Mano, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant pareiškėjo teisių. 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 86-TE-198 yra teisėtas ir pagrįstas, prašo pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. B. atstovo advokato A. Š. skundas netenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr.86-TE-198 „Dėl inspektoriaus R. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų, kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią teisės normą pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.
Iš šio apibrėžimo matyti, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje A8-489/2007).
Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008). Taip pat tokiam konstatavimui turi reikšmę, ar pažeidimo faktas buvo viešas, apie jį buvo informuota visuomenė, ar pažeidimas buvo padarytas tarnybos metu, ar asmuo, kaltinamas pažeidimu, buvo identifikuojamas kaip vidaus reikalų įstaigos atstovas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikant Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą minėti kriterijai suformuluoti bylose Nr. A143-231/2008, Nr. A756-236/2010, Nr. A662-1914/2012.
Vadinasi, būtina išsiaiškinti, koks pareiškėjo veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindas. Šis pagrindas įvardintas tarnybinio patikrinimo išvadoje, surašytoje 2013 m. rugpjūčio 23 d. Joje pažymėta, kad 2013 m. birželio 23 d. 02.19 val. R. B. alkoholio kiekio matuokliu ,,Lion alcolmeter 500“, Nr. 18922, nustatytas 2,13 promilių girtumas, atspausdintas asmens blaivumo testas Nr. 2473, ant kurio R. B. pasirašyti atsisakė. 2013 m. birželio 23 d. R. B. už tai, kad 2013 m. birželio 23 d. 1.50 val. Kelmėje Raseinių g., ties namu Nr.27, vairavo transporto priemonę, motorolerį „HYLOSUNG AVANTI“, valstybinis numeris 39 AGE, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,13 promilių girtumas, bei nepateikė motorolerio registracijos dokumentų, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. PN 036663 už Kelių eismo taisyklių 14 p., 16 p. pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 7 d., 131 str. 5 d. R. B. su protokolu susipažinti atsisakė. Taip pat atsisakė duoti kokius nors paaiškinimus dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Nagrinėjant administracinę bylą 2013 m. liepos 2 d. paaiškinime R. B. nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, kad 2013 m. birželio 23 d. mopedą vairavo neblaivus. Prieš sėsdamas už mopedo vairo buvo išgėręs vaistų nuo kraujo spaudimo ir sumaišius su alumi pasidarė bloga. Bandė telefonu išsikvieti medicininę pagalbą, tačiau nebuvo mobilaus ryšio signalo. Girtas nesijautė, todėl ryžosi pats vykti į Kelmės ligoninės priėmimo skyrių. Administracinėje byloje Nr. 67N-2727135-13 nustatyta, kad R. B. 2013 m. birželio 23 d. 1.50 val. Kelmėje Raseinių g. vairavo transporto priemonę motorolerį „HYLOSUNG AVANTI“, valstybinis numeris 39 AGE, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,13 promilių girtumas, bei nepateikė motorolerio registracijos dokumentų. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 16 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 131 str. 5 d., 7 d. Jam paskirta 500 Lt bauda. Dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pareiškėjas nuoširdžiai gailėjosi. Priimtas nutarimas neapskųstas, 2013 m. liepos 29 d. R. B. paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 82-86).
Šie faktai (pareiškėjo veiksmai – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas net 2,13 promilių girtumas), nors ir įvykę, kai pareiškėjas neatliko tarnybinių pareigų, pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo veiksmus kaip žeminančius pareigūno vardą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog apie tai, kad girtas policijos pareigūnas vairavo transporto priemonę, buvo paskelbta internetiniame puslapyje www.skrastas.lt, kuriame buvo publikuotas straipsnis „Motorolerį vairavo girtas policininkas“ (b.l.85). Taigi įvertinus šių faktinių aplinkybių visetą darytina išvada, jog tokia pareigūno padaryta veika daro neigiamą įtaką visuomenės požiūriui į vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą.
Be kita ko, pažymėtina, jog pareigūnas privalo ne tik gerbti duotą priesaiką, bet ir elgtis pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtintą Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksą (toliau – ir Kodeksas), įpareigojantį policijos pareigūną ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus (14.1 p.), privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija (14.3 p.), patekęs į eismo įvykį, jei vairavo transporto priemonę, ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, privalo nedelsdamas apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui (14.5 p.), saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo (Kodekso 4.6 p.).
Byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuoti pareiškėjo veiksmai yra iš esmės priešingi nurodytoms įstatyminėms jo, kaip policijos pareigūno, pareigoms. Toks elgesys neabejotinai žemina policijos, kaip teisėsaugos institucijos, autoritetą visuomenės akyse bei griauna pasitikėjimą jos pareigūnais, kadangi ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus (LR policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 1 d., Lietuvos policijos pareigūnų kodekso 14.1 p., 14.3 p., 14.5 p., Statuto 12 str. 2 d.), išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Pažymėtina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės prevencijos“ 1.3 punkte numatyta – darbuotojo transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų vertinti kaip pareigūno vardo pažeminimą ar šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą, dėl kitų KET pažeidimų principingai spręsti klausimą dėl policijos pareigūnų tarnybinės atsakomybės. Pareiškėjas su šiuo įsakymu buvo supažindintas pasirašytinai (b. l. 68).
Pareiškėjas bei jo atstovas savo skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, jog mano, kad atleidimas iš tarnybos yra griežta bausmė, buvo galima taikyti švelnesnę nuobaudą, atsižvelgiant į tarnybos stažą, į turimas nuobaudas, gerą charakteristiką, į tai, kad pažeidimai įvykdyti ne darbo, o atostogų metu. Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007; 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011). Kaip jau buvo minėta, tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Pripažintina, kad atsakovas Telšių apskrities VPK neturėjo alternatyvių elgesio variantų, kaip tik, pripažinus, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, atleisti jį iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Įvertinus šias aplinkybes – padarytą pažeidimą jo sunkumo, pavojingumo visuomenei aspektais ir šio pažeidimo padarymą sukėlusias aplinkybes kartu su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, darytina išvada, jog pareiškėjas šiais savo veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei tuo pačiu pažemino pareigūno vardą.
Teismui konstatavus, jog atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr.86-TE-198 „Dėl inspektoriaus R. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo reikalavimas dėl švelnesnės tarnybinės nuobaudos skyrimo yra atmestinas.
Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjo R. B. reikalavimas dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr.86-TE-198 „Dėl inspektoriaus R. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo ir švelnesnės tarnybinės nuobaudos skyrimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. B. atstovo advokato A. Š. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr.86-TE-198 „Dėl inspektoriaus R. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo ir švelnesnės tarnybinės nuobaudos skyrimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.