Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-04-24 · Byla Nr. A2.6.-1458-843/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-04-24
Bylos Nr.
A2.6.-1458-843/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00734-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Pažeidėjas
G. A.
Advokatai
Viktoras Rutkauskas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1458-843/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00734-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3.; 45.4.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Agnei Grizevičiūtei, Rasai Pladaitei, Vaidai Skinulytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. A.,jo atstovui advokatui Viktorui Rutkauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. 2014 m. sausio 11 d., apie 09:05 val., M. K. Čiurlionio g. 1, Vilniuje, vairavo automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. R061614, būdamas neblaivus (nustatytas - 1.79 ‰ girtumas). Taip G. A. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Be to, jis vairavo automobilį, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka. Taip G. A. padarė ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Be to, jis vairavo automobilį neapsidraudęs arba nebūdamas apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taip G. A. padarė ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismo posėdžio metu G. A. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad įvykio buvo neblaivus ir sėdėjo automobilyje, kad automobilis neregistruotas, nedraustas privalomuoju draudimu, bet nepripažįsta, kad vairavo. 2014-01-11 anksti ryte grįžo namo, kadangi buvo susipykęs su drauge, nenorėjo eiti namo, atsisėdo į automobilį, kurį jis sausio 7 ar 8 dieną atsivežė ant tralo, pastatė ir nejudino, jame sėdėjo. Jis negalėjo važiuoti, nes mašina sudaužyta ir nuimti numeriai. Teoriškai automobilis nelabai gali važiuoti su sulūžusiu ratu, variklį užvedęs buvo, šildėsi, variklis veikė. Jis ten vartojo alkoholį, turėjo butelį alaus. Nuokalnės įvykio vietoje nėra. Automobilis iš stovėjimo vietos apskritai nebuvo pajudėjęs. Apie 9 valandą atvažiavo pareigūnai, jis toje mašinoje miegojo, pareigūnai pradėjo jį tempti iš mašinos, jis kažką negražiai jiems pasakė ir atvažiavo antri pareigūnai. Jį išvežė į komisariatą, o mašiną išvežė į aikštelę, jis to nematė. Vairavimas jam inkriminuojamas galbūt dėl to, kad jis pareigūnams negražiai atsakė, bet pareigūnai elgėsi pakankamai grubiai, nekorektiškai. Įvykio vietoje nebuvo tikrinamas jo neblaivumas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas S. S. nurodė, kad atsimena, kad juos iškvietė kolegos, Vyčio pareigūnai. Buvo automobilis po avarijos ir jame sėdėjo vairuotojas. Įvykio datos neatsimena. Įvykis buvo prie Santuokos rūmų, Vilniuje. Jam atvykus automobilis stovėjo prie pat sankryžos. Atsimena, kad visi 4 ratai buvo sudaužyti. Automobilis buvo be valstybinių numerių. Teismui pagarsinus policijos pareigūno R. U. tarnybinį pranešimą (b. l. 7) S. S. paaiškino, kad buvo taip, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, automobilis buvo sudaužytas. Žodis žodin neatsimena, ką sakė vairuotojas. Vairuotojas sėdėjo už vairo, buvo neblaivus, veiksmai nekoordinuoti, buvo atidarytas alaus butelis. Numeriai nuimti ir padėti į bagažinę. Vairuotojas sakė, kad nevažiavo. Vairuotojas neneigė, kad parkavo automobilį. Bendravo geranoriškai. Jiems atvažiavus, ko gero, variklis nebuvo įjungtas. Kolegos matė važiavimo faktą, todėl jie rėmėsi jų tarnybiniu pranešimu. Automobilis, pagal būklę, iki tos vietos, kur sustojo, galėjo nuvažiuoti. Jie su kolega ir Vyčio pareigūnais ieškojo įvykio vietos, bet nerado, todėl nėra ir schemos. Vairuotojas jiems neprisipažino, kad vairavo, konkrečių aplinkybių nenurodė. Geranoriškai pasakė, kad važiavo iš Pylimo, atsitrenkė į bortelį. Jie to įvykio nematė. Jis iki tos vietos atvažiavo. Automobilis tokios būklės, kokį rado, galėjo būti atvežtas, paliktas, pats negalėjo atvairuoti, nors techniškai nedidelį atstumą galėtų pavažiuoti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. V. nurodė, kad teko susidurti su G. A.. Buvo savaitgalis, patruliavo, gatvės buvo tuščios, Čiurlionio ir Putino sankryžoje, maždaug už 250 m., pastebėjo įtartiną automobilį, kuris nebuvo įsijungęs šviesų. Nežino, iš kur jis išsukinėjo. Dėmesį atkreipė tai, kad automobilis stabtelėjo, paskui vėl pajudėjo. Judėjo jis trumpai, be valstybinių numerių galinių, sustojo. Šie dalykai atrodė įtartini. Iš lėto privažiavo prie jo. Išlipo ir priėjęs iš automobilio kairės pusės pamatė, kad automobilis yra po eismo įvykio. Automobilyje sėdėjo jaunuolis, pasirodė girtas. Durelių negalėjo atidaryti, tukseno jam į stiklą, priėjo iš kitos pusės, dureles atidarė. Prisistatė, paprašė dokumentų. Bandė bendrauti su vairuotoju, bet sunkai, vairuotojas ganėtinai girtas buvo, nesiorientavo aplinkoje, savo veiksmuose, nemiegojo, bet „lūžinėjo“. Variklis buvo užvestas. Nepamena, ar pats ištraukė raktus ar liepė užgesinti variklį. Iškvietė kolegas. Buvo naudojamas alkotesteris. Nematė, kiek vairuotojas pripūtė, bet nemažai. Numerius rado bagažinėje. Numeriai buvo prekybiniai. Buvo užsienietiškas registracijos dokumentas. Lietuvoje duomenų bazėse informacijos nebuvo. Nepamena, ar buvo draudimo polisas. Techninės apžiūros nereikia. Automobilyje buvęs asmuo dėl vairavimo fakto nieko nesakė, neatsimena. Nepasakė, kad nevairavo. Jis sakė, kad eismo įvykio nepadarė, nors automobilis buvo sudaužytas. Artimųjų įvykio vietoje nebuvo. Automobilio techninė būklė buvo tokia, kaip automobilio po eismo įvykio, matėsi nauji apgadinimai. Ratų būsena tokia, kad automobilis buvo važiavęs, buvo galima spręsti, kad automobilis buvo ką tik važiavęs. Įtarė, kad jis pasišalino po eismo įvykio. Automobilis po įvykio važiavo, bet sustojo radęs laisvesnę vietą. Gatvės buvo tuščios. Prieš jį stovėjo kitos transporto priemonės. Jis sustojo, kur galima sustoti. Nežinojo, kur padarė eismo įvykį, todėl ir iškvietė kelių eismo priežiūros patrulius. Įvykio vietoje žymių nebuvo. Jeigu lėtai važiuoja, padanga prisispaudžia, žymių gali ir nelikti. Padanga užmauta ant disko. Buvo matyti, kad nesenai atvažiavęs. Vairuotojas neneigė, kad atvažiavo ir atsitrenkė į bortelį. Jie geranoriškai bendravo su vairuotoju. Nesakė prieš kiek laiko įvyko bortelio apgadinimas. Buvo matyti, kad automobilis buvo važiavęs kelių valandų bėgyje. Prekybinius numerius išduodant negalima išduoti nevažiuojančiai transporto priemonei ir pastatyti jos tokioje gatvėje. Draudimas nedraustų priemonės, kuri techniškai netvarkinga. Vairuotojas nepateikė draudimo poliso. Tokių mašinų į centrą niekas neatveža ir nepalieka. Techniškai netvarkinga mašina negali stovėti šalikelėje.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. A. nurodė, kad G. A. yra jo brolis. Asmeniškai įvykio nematė. Tą dieną prisiparkavo už brolio mašinos, nes ji buvo palikta gatvėje. Brolio automobilis buvo sudaužytas. Tai buvo penktadienis, tikslios datos neatsimena. Prieš kelias dienas brolio automobilis buvo atvežtas. Nematė, kad būtų keitęs stovėjimo vietą. Po šio nagrinėjamo įvykio iš kalbos išėjo apie šį įvykį. Prie pat brolio automobilio nebuvo priėjęs. Kai pasiėmė savo automobilį, pastebėjo, kad brolio automobilio nėra. Gal sekmadienį. Prisiparkavo penktadienį. Gali būti, kad po dienos, tiksliai negali pasakyti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. U. nurodė, kad įvykio ir asmens nepamena. Dirbo su Statulevičiumi. Atvažiavo į iškvietimą, kur kita policija sulaikė neblaivų vairuotoją ir jiems reikėjo įforminti įvykį. Jų veiksmai atvažiavus į iškvietimą yra pagal jų tarnybinį pranešimą surašyti protokolą. Neatsimena tiksliai, ką aiškino automobilio vairuotojas. Bet jis buvo neblaivus, gal ir sakė, kad vairavo neblaivus, o po to pasakė, kad jie to neįrodys. Pačioje pabaigoje jis paneigė, kad vairavo girtas. Kolegos sakė, kad jie matė, kad jis vairavo. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Tikrino vairuotoją alkotesteriu. Automobilis stovėjo kelkraštyje. Kaip atrodė automobilis nepamena, bet jis buvo sudaužytas. Apsižiūrėjo aplink, ar nesugadinti kiti automobiliai, kitur niekur nevyko. Ėjo kalba, kad atsimušta į bordiūrą, bet nepamena, ar čia šitas įvykis. Nepamena, ar automobilis buvo su numeriais. Negali pasakyti, ar automobilis buvo užvestas. Jie surašė ATP protokolą remdamiesi tarnybiniu pranešimu, o neblaivumą tikrino patys. Automobilis buvo nuvežtas priverstiniu nuvežimu, nes vairuotojas buvo su aiškiais neblaivumo požymiais ir kai jie formina neblaivų ar be vairuotojo pažymėjimo, kai pasišalina iš įvykio vietos, visada uždaro automobilį.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas D. Č. nurodė, kad įvykį kažkiek pamena, tai buvo ryte, Čiurlionio g., vairavo neblaivus vaikinas. Ties Čiurlionio g. kampu bandė išvažiuoti ar prisiparkuoti. Atkreipė jų dėmesį tai, kad automobilis buvo be numerių, užvestas, judėjo ir bandė manevruoti. Automobilis važiavo, nuvažiavo mažiau kaip 10 metrų. Jie važiavo 40 metrų atstumu. Privažiavo iš šono ir bandė stabdyti. Privažiavus matėsi, kad mašina po įvykio. Išlipo su vairuotoju bendrauti kolega V.. Kaip paaiškėjo, žmogus buvo išgėręs. Iškvietė kolegas į pagalbą. Vairuotojas sakė, kad pirko tokią mašiną. Automobilyje grojo muzika, lygtais buvo atidarytas alaus butelis. Vairuotojas sakė, kad muzikos klausosi, šildosi. Nepatvirtino, kad vairavo. Krito į akį, kad asmuo pavargęs. Iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Nedalyvavo nustatant to vairuotojo neblaivumą. Automobilis buvo be numerių, sudaužyta priekinė dalis, sulaužytas ratlankis, vizualiai atrodė kaip šviežiai po eismo įvykio. Aplink eismo įvykio žymių nesimatė. Priekinis ratas buvo nuleistas, bet nuleistas nuo smūgio - lyg tuščiu ratu nuvažiuojant per asfaltą. Ant asfalto matėsi ratlankių žymės. Buvo tos žymės nuo Santuokos rūmų iki beveik Putino – Čiurlionio g. sankryžos. Gal 20 m. Galima daryti prielaidą, kad buvo važiuota. Automobilis galėjo važiuoti, nes skysčiai neišbėgę, ratas pažeistas, bet pakaba neišmušta. Mano, kad galėjo važiuoti kažkurį atstumą.

Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, kad 2014-01-11, 09.29 val., G. A. buvo nustatytas 1.82 ‰ girtumas (b. l. 4). Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1431268 (b. l. 5) matyti, kad yra galima +/- 1,7 % matavimo paklaida. Ji vertintina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuotinas 1.79 ‰ neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą byloje surinktų faktinių duomenų, sprendžia, kad byloje yra įrodytos visos administracinio teisės pažeidimo protokole G. A. inkriminuotos veikos.

G. A. savo kaltę dėl to, kad automobilis nustatyta tvarka neregistruotas, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu pilnai pripažino. Šias aplinkybes patvirtino ir kiti byloje surinkti duomenys, o būtent policijos pareigūnų parodymai. Šie duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas detaliau jų neanalizuoja ir jais remdamasis pripažįsta įrodytais visus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų sudėties elementus.

G. A. savo kaltę dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo, o būtent, kad vairavo neblaivus, neigė. Jis pripažino, kad iš tikrųjų buvo neblaivus, tačiau nurodė, kad automobilio jis nevairavo, tik jame sėdėjo, buvo užvedęs variklį, šildėsi, apgadintas automobilis prieš kelias dienas buvo atvežtas su tralu ir pastatytas, iš tos vietos niekur nejudintas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 61 dalį transporto priemonės vairavimu laikomi asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto priemonė, o pagal to paties straipsnio 66 dalį vairuotoju laikomas asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. N17-885/2006, N1-413/2007) transporto priemonės vairavimas nėra privalomai siejamas su transporto priemonės variklio užvedimu, užtenka vairuoti transporto priemonę ir su neužvestu varikliu (buksiruojant, stumiant, leidžiant laisva pavara riedėti ir pan.), taip pat vairavimas kaip veika nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, atsakomybei kilti užtenka nustatyti transporto priemonės judėjimo valdant vairuotojui faktą (LVAT administracinėje byloje Nr. N1-413/2007). Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, kad G. A. 2014-01-11, apie 09.05 val., iš tikrųjų buvo neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Šios aplinkybės neginčija ir pats G. A., bet neigia tokios būklės vairavęs automobilį. Tačiau teismo posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai A. V. ir D. Č., teismui patvirtino, kad G. A. vairavo transporto priemonę, tai yra, kad nors ir trumpą atstumą, bet G. A. vairuojamas automobilis judėjo, bandė manevruoti ir tik tada sustojo. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės sutampa tarpusavyje, įvykį jie matė tiesiogiai, liudytojų paaiškinimai yra konkretūs, neprieštaringi, parodymus jie davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Be to, šiuos parodymus patvirtino ir kiti du teismo posėdyje apklausti ir dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą įspėti liudytojai, policijos pareigūnai S. S. ir R. U.. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad visi teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai (A. V., D. Č., S. S. ir R. U.) kategoriškai tvirtino, kad G. A. vairuojamo automobilio apgadinimų pobūdis rodė, jog tas automobilis buvo ką tik po eismo įvykio ir kad galėjo važiuoti ne tik trumpą, kurį tiesiogiai matė policijos pareigūnai, bet ir ilgesnį atstumą. Pagrindo abejoti policijos pareigūnų, vykdžiusių kasdienes tarnybines pareigas, parodymų objektyvumu teismas nenustatė, tad vertina šiuos įrodymus kaip patikimus ir jais vadovaujasi darydamas išvadą, kad 2014 m. sausio 11 d., apie 09:05 val., M. K. Čiurlionio g. 1, Vilniuje, G. A. vairavo automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. R061614, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Paties G. A. paaiškinimai šiuo atveju prieštarauja minėtų įrodymų visumai, nėra nuoseklūs, nes pareigūnams įvykio vietoje jis buvo pripažinęs vairavimo faktą, todėl teismas nevertina jų kaip patikimų įrodymų ir jais nesivadovauja. G. A. veikoje yra nustatyti visi ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Skirdamas administracinę nuobaudą už minėtus konstatuotus pažeidimus bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į atsakomybę pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį bei 123 straipsnio 5 dalį lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į pažymos apie G. A. baustumą duomenis, iš kurių matyti, kad jam 2011 ir 2013 metais buvo surašyti du administraciniai nurodymai, tačiau, vadovaujantis esama teismų praktika ((Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011), tokiu atveju nepripažįstama, kad asmuo buvo trauktas administracinėn atsakomybėn. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, į jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, mieste, ryte, šviesiu paros metu) bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius G. A. - anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat kitų rūšių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o G. A. skirtinos minimalios ATPK 123 straipsnio 1 dalies bei 123 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytos nuobaudos bei artima minimaliai ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta nuobauda. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju yra konstatuotina visų padarytų veikų idealioji sutaptis, už nagrinėjamus pažeidimus skirtos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu ir galutine skirtina administracinė nuobauda, prilygstanti už sunkiausią iš nagrinėjamų pažeidimų skirtai nuobaudai.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

G. A. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 (vieno šimto) Lt baudą.

G. A. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 80 (aštuoniasdešimties) Lt baudą.

G. A. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 2100 (dviejų tūkstančių vieno šimto) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti - 2100 (dviejų tūkstančių vieno šimto) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė