- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2006-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-317/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- V.Karpovui
- Ieškovas
- BUAB „Tradicija“
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-322-324/2006 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ ieškinį atsakovui advokatui Valerijui Karpovui, dalyvaujant tretiesiems asmenims, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Tradicija“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė įpareigoti atsakovą advokatą V. Karpovą grąžinti BUAB „Tradicija“ 50 500 Lt. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovui. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. spalio 19 d. nutartimi pakeitė minėta nutartimi paskirtą administratorių kitu administratoriumi, o likusią nutarties dalį paliko nepakeistą, todėl laikytina, kad nutarties dalis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2004 m. rugsėjo 11 d. Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 16 straipsnis nustato, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos visi mokėjimai laikomi pasibaigusiais ir jokie mokėjimai negalimi. Tačiau ieškovo valdymo organai laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2004 spalio 14 d. išmokėjo atsakovui 50 500 Lt už teisines paslaugas. Kadangi pinigai išmokėti pažeidžiant ĮBĮ nuostatas, todėl atsakovas privalo grąžinti gautus pinigus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla ieškovui. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. spalio 19 d. nutartimi pakeitė minėta nutartimi paskirtą administratorių kitu administratoriumi, o likusią nutarties dalį paliko nepakeistą. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka, todėl nutartis įsiteisėjo nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Dėl to ieškovo argumentus dėl nutarties neapskųstosios dalies įsiteisėjimo anksčiau, nei visa nutartis, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Ieškinyje nurodyti mokėjimai buvo atlikti iki nutarties, kuria iškelta bankroto byla įsiteisėjimo, todėl ĮBĮ nuostatos nebuvo pažeistos. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nėra atsakingas, kad pareigos perduoti dokumentus administratoriui neįvykdė tretieji asmenys. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodė faktinius ieškinio pagrindus – mokėjimų atlikimą įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą ir teisinės sutarties nebuvimą, todėl teismas nevertino kitų posėdžio metu ieškovo nurodytų faktinių ieškinio pagrindų ir teisiškai kvalifikavo tik ieškinyje nurodytą faktinį reikalavimo pagrindą. Kadangi ieškinyje nurodytas faktinis ieškinio pagrindas nepagrįstas, teismas atmetė ieškinį.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Tradicija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas. Kauno apygardos teismas 2004 m. rugpjūčio 31 d. priėmė nutartį iškelti bankroto bylą UAB „Tradicija“. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. spalio 19 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria buvo paskirtas administratorius pakeitė ir vietoj Kauno apygardos teismo paskirtojo administratoriaus, administratoriumi paskyrė UAB „Robinta“. Likusią nutarties dalį paliko nepakeistą. Pagal ĮBĮ 16 straipsnį, nuo bankroto bylos iškėlimo laikoma, kad visi skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę ir negali būti atliekami jokie mokėjimai. Atsakovas V. Karpovas 2004 m. spalio 1 d. išrašė sąskaitą ir ieškovo valdymo organai ją apmokėjo, nors jau Kauno apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo uždėtas areštas visam ieškovo turtui. Taigi, esant nemokiam ieškovui atsakovai pažeisdami įstatymo reikalavimus atliko mokėjimus, kuriais dar pablogino finansinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Karpovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad ginčijami veiksmai atlikti iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, todėl ĮBĮ nuostatos nepažeistos. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo skubaus vykdymo, visi klausimai, nurodyti toje nutartyje vykdomi tik įsiteisėjus nutarčiai. Šiuo atveju, esant ginčui dėl administratoriaus skyrimo galima buvo vykdyti nutartį dalyje dėl turto arešto. Tačiau pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktą teismas privalo areštuoti nekilnojamą ir kitą ilgalaikį turtą, prie kurio piniginės lėšos nepriskiriamos. Taigi, nutartis nebuvo nukreipta skubiai vykdyti, tuometinio ieškovo valdymo organo teisės nebuvo apribotos, todėl vadovas galėjo laisvai jomis disponuoti ir išmokėti atlygį atsakovui. Be to, ieškovas tinkamai nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo. Ieškinys buvo reiškiamas dėl nuostolių priteisimo. Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka ieškinio elementų nekeitė, tačiau nepagrįstai apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą ir naują ieškinio pagrindą.
Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, nes visi ginčijami veiksmai buvo atlikti iki nutarties, kuria iškelta ieškovui bankroto byla, įsiteisėjimo, todėl atitiko teisės aktų reikalavimus ir ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ( CPK 330 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pareikštas reikalavimas atitinka actio Pauliana institutą, nes atsakovui išmokėjus pinigus iš bankrutuojančios įmonės kasos, pažeidžiami kitų kreditorių interesai, sumažinamas įmonės mokumas. Nors ieškinys tiesiogiai šiuo pagrindu ir nebuvo pareikštas, tačiau bankroto bylos yra viešojo intereso bylos ir teismas jose turi būti aktyvus, o taip pat ir gali viršyti ieškinio reikalavimų ribas. Be to, iš faktinių ieškinio aplinkybių ir įrodinėjimo dalyko matyti, kad faktiškai šiuo pagrindu ieškovas grindė savo reikalavimą, todėl turi būti svarstomas ieškinio pagrįstumas dar ir CK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu.
Atsakovas V.Karpovas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad apie pareiškimo, dėl bankroto bylos iškėlimo, padavimą teismui, teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl bankroto bylos iškėlimo, sužinojo iš karto po šių procesinių veiksmų atlikimo. Todėl jis žinojo, kad ieškovas yra nemokus ir iki teismo nutarties, dėl bankroto bylos iškėlimo, įsiteisėjimo jo visas turtas areštuotas 2004 m. rugpjūčio 31 d. teismo nutartimi ( b.l. 4). Pinigai, esantys įmonės kasoje, yra bankrutuojančios įmonės turtas, todėl jam, be jokių išimčių, taikomi areštuotam turtui taikytini apribojimai.
Pagal Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalį, sandoriu laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Šalys buvo sudarę sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo ( b.l. 39). CK 1.64 str. 1 d, nurodyta, kad sandorį sudarančio asmens valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad atsakovas, paimdamas iš įmonės kasos pinigus, vykdė su šia įmone sudarytą sandorį.
Atsakovas, kaip įmonę aptarnaujantis advokatas, gerai žinojo įmonės finansinę būklę, jos kreditorių interesus bei įstatymų reikalavimus, ribojančius bankrutuojančios įmonės teisę vykdyti finansinius atsiskaitymus ir kaip teisininkas turėjo būti ypač atidus.
Pagal Turto arešto aktų registrų įstatymo 2 str. 1 d., turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Kaip minėta, teismas 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje (b.l.4) nurodė, kad iki teismo nutarties dėl bankroto iškėlimo įsiteisėjimo, visas ieškovo turtas areštuojamas. Todėl areštuoto turto (pinigų) perdavimas atsakovui prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms.
Iš finansinių dokumentų (b.l. 10-15) matyti, kad atsakovui išmokėta 50500 Lt., todėl ši suma priteistina iš atsakovo.
Taip pat iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi ir pašto išlaidos valstybei (po 1515 Lt už bylinėjimąsi pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme bei 24,30 Lt pašto išlaidų ( b.l. 1, 123; CPK 80, 88, 92, 96 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti. Priteisti iš Valerijaus Karpovo 50500 (penkiasdešimt tūkstančių penkis šimtus) Lt BUAB „Tradicija“ ir 24,30 (dvidešimt keturis Lt 30 ct) pašto išlaidų valstybei.
Priteisti iš Valerijaus Karpovo ieškovui BUAB „Tradicija“ 3030 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.