- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-07-27
- Bylos Nr.
- 2-397/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė (pran.), Donatas Šernas
- Ieškovas
- D. R.
- Advokatai
- Igoris Romaškevičius
- Kategorijos
- 98.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1670-28/2006, kuria ieškovei D. R. nustatytas terminas ieškinio pareiškimo trūkumams pašalinti ir žyminiam mokesčiui sumokėti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. R. kreipėsi į teismą prašydama:
pripažinti negaliojančia Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1998 m. birželio 10 d. sutartį Nr. 301, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Sistema“;pripažinti negaliojančiomis Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės pažymas Nr. 212859A ir Nr. 212858A nuo jų surašymo (išdavimo) momento;pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto valdybos 1998 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr.939V dėl sklypo, esančio Vilniuje, A. Jakšto g. 5, 7, ribų ir dydžio nustatymo;pripažinti negaliojančiu Žemės sklypo ribų 1998 m. gegužės 21 d. paženklinimo aktą;pripažinti negaliojančia Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos 2001 m. vasario 23 d. sutartį Nr. 70, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Beatričės viešbutis“;pripažinti negaliojančiu AB „Sistema“ ir UAB „Beatričės viešbutis“ 2000 m. spalio 25 d. savitarpio susitarimą dėl nuomininko teisių žemės sklypui, esančiam Vilniuje, A. Jakšto g. 5, 7, perdavimo UAB „Beatričės viešbutis“;pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto valdybos 2001 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 30V;pripažinti negaliojančiu 1857 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio A. Jakšto g. 5, 7, 2001 m. planą;pripažinti negaliojančiu 1857 kv. m. ploto sklypo, esančio Vilniuje, A. Jakšto g. 5, 7, 2001 m. ribų paženklinimo aktą;pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 1657-01 dėl žemės sklypo, esančio Vilniuje, A. Jakšto g. 5, 7, išnuomojimą AB „Sistema“;pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. vasario 23 d. įsakymą Nr 542-01 dėl žemės sklypo, esančio Vilniuje, A. Jakšto g. 5, 7, išnuomojimo UAB „Beatričės viešbutis“;pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 23 – 653/01;pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Kenedy forbes“ 2005 m. liepos 29 d. susitarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovei nustatė dešimties dienų terminą ieškinio pareiškimo trūkumų pašalinimui bei keturiolikos dienų terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismas sprendė, kad ieškinio pareiškime ieškovė, nurodžiusi 13 reikalavimų, privalo nurodyti ieškinio pagrindą dėl kiekvieno reikalavimo. Kreipimasis į teismą nepripažįstamas ieškiniu, kai nurodytas konkretus reikalavimas, tačiau nėra tokio reikalavimo pagrindimo. Ieškovė pateikė 13 reikalavimų, iš kurių 11 pagal turinį yra neturtinio pobūdžio ir 2 - dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis – turtinio pobūdžio, tačiau yra apmokėjusi tik 200 Lt (t. 1, b. l. 7) ir 650 Lt (t. 3, b. l. 164) žyminio mokesčio dalį už reikalavimą dėl Valstybinės žemės nuomos 1998 m. birželio 10 d. sutarties teisėtumo. Teismas pripažino, jog ieškovės ieškinio pareiškimas neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų (CPK 111 str. 2 d. 4, 5 p., 135 str. 1 d. 2, 3 p.). Teismas nurodė, kad todėl, jog nėra pridėtas ieškovės ginčijamas AB ,,Sistema“ ir UAB ,,Beatričės viešbutis“ 2000 m. spalio 25 d. susitarimas dėl nuomininko teisių, teismas negali patikrinti šio dokumento turinio, nustatyti reikalavimo pobūdžio, todėl nustatė terminą pašalinti trūkumams.
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Remiasi šiais argumentais:
nutartis priimta nušalinto nuo nagrinėjamos bylos teisėjo. Teismo posėdžių metu, 2006 m. gegužės 4 d. bei 2006 m. gegužės 23 d., teisėjai buvo pareikšti nušalinimai. Nors teisėja nenusišalino ir net neteikė nušalinimo klausimo spręsti CPK 69 straipsnio tvarka, Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko 2006 m. gegužės 25 d. nutartimi ji buvo nušalinta nuo minėtos bylos nagrinėjimo. Nepaisydama pareikštų nušalinimų, teisėja R. Kisielienė 2006 m. gegužės 23 d. nagrinėjo bylą ir joje priėmė neteisėtą nutartį. CPK 68 straipsnio trečia dalis nustato, kad kol nėra išspręstas klausimas dėl teisėjo nušalinimo, byloje gali būti atliekami tik neatidėliotini procesiniai veiksmai. Nutartis dėl trūkumų šalinimo nelaikytina neatidėliotinu procesiniu veiksmu;teisėja bylą paskyrė nagrinėti 2006 m. balandžio 24 dieną. Vadinasi, ji, prieš skirdama bylą nagrinėti iš esmės, įvertino ieškinį nustatytų šiam procesiniam dokumentui reikalavimų prasme, pripažino jį galimu nagrinėti teismo posėdyje, pripažino, kad ieškinys neturi trūkumų, trukdančių nagrinėti bylą. Nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo teisėja galėjo priimti iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje;civilinė byla Nr. 2-1670-28/2006 iki 2006 m. kovo 23 d. buvo priimta ir nagrinėjama Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teisme. Šis teismas 2006 m. kovo 23 d. priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad teismo nurodymai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo yra įvykdyti, kad byla, esant turtiniam reikalavimui bankrutuojančiai įmonei, perduotina Vilniaus apygardos teismui. Teisėja R. Kisielienė, prieš priimdama skundžiamą nutartį, privalėjo įvertinti, ar ieškovė įvykdė anksčiau nagrinėjusio bylą teismo nurodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir trūkumų pašalinimo, tačiau to nepadariusi, nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį;ieškinys pareikštas bendrosios kompetencijos teismui dėl žemės nuomos sutarčių pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Atskirų reikalavimų dėl administracinių aktų ar administracinių subjektų veiksmų nėra pareikšta. Reikalavimai dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis laikytini pagrindiniais, o visi kiti – šalutiniais, kaip pagrindas tenkinti pagrindinius reikalavimus;CPK 80 straipsnyje nustatyta, kad žyminiu mokesčiu turtiniuose ginčuose ieškinys apmokamas priklausomai nuo ieškinio sumos. CPK 86 straipsnyje nustatyta, kad žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teisme buvo nustatyta ieškinio suma ir sumokėtas visas priklausantis žyminis mokestis. Teisėja R. Kisielienė nenustatė kitokios ieškinio sumos, nenurodė, nuo kokios sumos ir kokio dydžio žyminis mokestis turi būti primokėtas. Neaišku, kuo remdamasis teismas laiko, kad yra pareikšta trylika neturtinių reikalavimų ir kad žyminis mokestis turi būti primokėtas.
Atsiliepimai į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisminės gynybos garantija sukonkretinta Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str.).
Žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. CPK 80 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu turi būti apmokėtas kiekvienas ieškinys. CPK 136 straipsnio tvarka ieškinyje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai turi būti apmokėti nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Esant turtiniams ginčams padidinus ieškinio reikalavimus, žyminis mokestis turi būti primokėtas pagal padidintą ieškinio sumą (CPK 86 str. 2 d.). Ar sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis, teismas turi tikrinti priimdamas ieškinį. Jeigu žyminis mokestis nesumokėtas arba sumokėtas mažesnis, teismas jau priimdamas ieškinį turi nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį ar primokėti trūkstamą jo dalį (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu priimdamas pareiškimą teismas procesinio dokumento trūkumų, susijusių su žyminiu mokesčiu, nepastebėjo, taip pat kai nagrinėjant bylą ieškovas padidino ieškinio sumą ir jos neapmokėjo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, ieškinys paliekamas nenagrinėtu, remiantis CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 7 arba 8 punktu. Vadinasi, teismas turi teisę priimti nutartį ieškinio trūkumams šalinti dėl netinkamai sumokėto žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme bet kurioje teisminio nagrinėjimo stadijoje (CPK 296 str. 2 d.), todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teisėja nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo galėjo priimti tik iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje.
CPK 80 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žyminiu mokesčiu (paprastu arba proporciniu) apmokamas kiekvienas ieškinys. Pagal CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos. Ieškinio sumos apskaičiavimo būdai nustatyti CPK 85 straipsnio pirmojoje dalyje. Bylose dėl terminuotų išmokų ar davinių ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus (CPK 85 str. 1 d. 4 p.). Kituose ginčuose, tai yra neturtiniuose ginčuose, mokamas paprastas žyminis mokestis, išreiškiamas konkrečia pinigų suma (CPK 80 str. 1 d. 2 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, paduodama ieškinį, sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį (t. 1; b. l. 7). Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2004 m. birželio 23 d. nutartyje nurodė, kad yra pareikšti 5 neturtiniai reikalavimai, sumokėta 200 Lt žyminio mokesčio, nėra duomenų, kad ieškovė yra sumokėjusi dar 300 Lt žyminio mokesčio (t. 1; b. l. 126). Ieškovė 2004 m. liepos 20 d. pateikė teismui 300 Lt žyminio mokesčio primokėjimą patvirtinantį dokumentą (t. 1; b. l. 132). Ieškovė 2005 m. rugsėjo 6 d. patikslino ieškinį (t. 3; b. l. 63-73) ir pareiškė papildomus neturtinius ir turtinius reikalavimus. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 5 d. nutartyje (t. 3; b. l. 163) nurodė, kad yra pareikšta turtinio pobūdžio reikalavimų ir nurodė sumokėti žyminį mokestį CPK 85 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto pagrindu. Ieškovė 2005 m. gruodžio 23 d. teismui pateikė duomenis, jog už vieną turtinį reikalavimą sumokėjo 650 Lt žyminio mokesčio (t. 3; b. l. 164-166).
Ieškovė ieškinyje iš viso pareiškė 11 neturtinių reikalavimų ir du turtinius reikalavimus (kaip ir nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartyje (t. 3; b. l. 241-242). Iš viso sumokėjo 1150 Lt žyminio mokesčio (200 Lt (t. 1; b. l. 7) + 300 Lt (t. 1; b. l. 132) + 650 Lt (t. 3; b. l. 164). Pagal CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą už neturtinius reikalavimus turi būti sumokėtas 1 100 Lt žyminis mokestis, o faktiškai yra sumokėtas 500 Lt žyminis mokestis (200 Lt + 300 Lt), už neturtinius reikalavimus liko nesumokėtas 600 Lt žyminis mokestis (1100 Lt – 500 Lt). Už vieną turtinį reikalavimą yra sumokėtas 650 Lt žyminis mokestis, o pagal apeliantės pateiktus duomenis (t. 3; b. l. 165-166) turi būti sumokėtas 750,88 Lt žyminis mokestis, todėl apeliantė turi primokėti 101 Lt žyminio mokesčio už vieną iš turtinių reikalavimų. Už antrąjį turtinį reikalavimą, kaip ir nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartyje, žyminis mokestis iš viso nesumokėtas. Jis turi būti sumokėtas CPK 85 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nustatyta tvarka. Kadangi byloje nėra duomenų, kiek UAB ,,Beatričės viešbutis“ sumokėjo už nuomą per trejus metus pagal Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos 2001 m. vasario 23 d. sutartį Nr. 70, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Beatričės viešbutis“, teismas negali nurodyti konkretaus žyminio mokesčio dydžio už antrąjį turtinį reikalavimą.
CPK 65 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyti absoliutūs teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) pagrindai. CPK 66 straipsnyje numatyta, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Klausimą dėl teisėjo nušalinimo sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos (CPK 69 str. 1 d.). Skundžiama nutartis buvo priimta 2006 m. gegužės 23 d. Ieškovės D. R. atstovas advokatas Igoris Romaškevičius tą pačią dieną Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pateikė pareiškimą dėl teisėjos Ritos Kisielienės nušalinimo (t. 4; b. l. 13-14). Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas teisėją R. Kisielienę nušalino tik 2006 m. gegužės 25 d. nutartimi, todėl priimant 2006 m. gegužės 23 d. nutartį teisėja R. Kisielienė dar nebuvo nušalinta. CPK 68 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta, kad kol nenuspręsta dėl teisėjo nušalinimo, byloje gali būti atliekami tik neatidėliotini procesiniai veiksmai. Įstatymas nedetalizuoja, kokie veiksmai yra neatidėliotini, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, ieškinio trūkumų šalinimas gali būti laikytinas neatidėliotinu procesiniu veiksmu.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.