Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S.G., 2009 m. gegužės 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S.G. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio 2009-04-01 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio pareigūnas 2009 m. balandžio 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad S.G. 2009 m. vasario 9 d. 07.15 val. kelyje Klaipėda – Kretinga, ties Kopūstų kaimu, vairuodama transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią K.G., nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į pakelės griovį. Įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir susižalojo vairuotoja. Tokiais veiksmais S.G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 punkto reikalavimą. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.

2009 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu S.G. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 100 litų bauda.

Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyris tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 36). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į skundą (b.l. 37) prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo, nes byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad S.G. įvykio metu nebuvo transporto priemonės savininkė. Prašo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį iškyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 18) nurodyta, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykį nulėmė S.G. padarytas KET 133 punkto reikalavimo pažeidimas. KET 133 punktas nustato, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir skundžiamame nutarime (b.l. 19) nurodytos padaryto pažeidimo pasekmės, t.y. įvykio metu apgadintas automobilis ir nežymiai susižalojo pati vairuotoja. S.G. paaiškino, kad eismo įvykio dieną ji važiavo į darbą, posūkyje automobilį sumėtė ir ji nuvažiavo nuo kelio. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir informavo apie eismo įvykį, tačiau policijos pareigūnai į įvykio vietą nevažiavo. Tyrimas buvo pradėtas tik gavus informaciją iš ligoninės apie susižalojimų pobūdį. VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės raštas (b.l. 25) patvirtina, jog 2009 m. vasario 9 d. S.G. buvo suteikta ambulatorinė pagalba, diagnozė – (duomenys neskelbtini). Konstatuota, jog sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau už asmens, vairavusio transporto priemonę, susižalojimą administracinė atsakomybė nenumatyta nei pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nei pagal šio straipsnio 1 dalį. Pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi ta aplinkybė, kad eismo įvykio metu susižalojo pati vairuotoja, administracinės atsakomybės neužtraukia. Pažymėtina, kad byloje nepateikti jokie objektyvūs duomenys apie transporto priemonės apgadinimus, nes transporto priemonė po eismo įvykio neapžiūrėta. S.G. paaiškino, kad transporto priemonei „Audi 80“ buvo apgadinta važiuoklė, nuleista padanga bei automobilis apibraižytas. Mano, kad dėl nuleistos padangos ir galėjo kilti eismo įvykis. Byloje nepateikti įrodymai dėl eismo įvykio kilimo priežasties, neužfiksuoti automobilio apgadinimai, neaprašytas jų pobūdis. Pažymėtina, kad transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio, bet neapsivertė. S.G. paaiškino, kad eismo įvykis kilo vingiuotame kelyje, tačiau ta vieta, kur automobilis nuvažiavo nuo kelio, buvo laukas, kuriame nėra medžių. Akivaizdu, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų apie transporto priemonės apgadinimus, nors asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. Kaltinimas dėl saugaus greičio nepasirinkimo abstraktus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad važiavo 40-50 kn/h greičiu, atitinkančiu tos dienos metrologines sąlygas. Administracinėje teisėje – kaip ir baudžiamojoje – taikomas in dubio pro reo principas, reiškiantis, kad kaltinimo pagrįstumą lemia visų aplinkybių įvertinimas ir atsisakymas tų, kurios nėra visiškai aiškios ir tikslios. Tokiu būdu, nesant aiškių įrodymų apie transporto priemonės apgadinimų pobūdį, saugaus greičio nepasirinkimą, visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

S.G. prašo atsižvelgti į aplinkybę, jog pažeidimo padarymo metu vairuojamos transporto priemonės naudotoja ir valdytoja buvo ji pati, nes tėvas K.G. mirė (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina mirties liudijimas (b.l. 10), o eismo įvykis kilo 2009 m. vasario 9 d.

KET 3 punktas transporto priemonės savininką apibrėžia kaip asmenį, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Transporto priemonės valdytojas apibrėžiamas kaip asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Pagal Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos programinėmis priemonėmis pateiktą informaciją apie kelių transporto priemones iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės (b.l. 23) matyti, jog transporto priemonė „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2007 m. gegužės 15 d. priklausė K.G. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu (b.l. 40) bei B.G.-G. ir N.G. rašytiniais paaiškinimais (b.l. 11-12) nustatyta, kad automobiliu „Audi 80“ visą laiką naudojosi ir eksploatavimo išlaidas dengė S.G. Pažeidimo padarymo metu transporto priemonė „Audi 80“ nebepriklausė K.G., todėl akivaizdu, jog S.G. padarytu KET pažeidimu nebuvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog ginčijamu nutarimu S.G. nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, todėl nutarimas naikintinas, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

skundą patenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio 2009 m. balandžio 1 d. nutarimą, kuriuo S.G. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 litų bauda, panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.