- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-1036-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- M. R., A. B., A. N.
- Ieškovas
- Kredito unijos „Moterų taupa“
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-6762-584/2010 pagal ieškovo Kredito unijos „Moterų taupa“ ieškinį atsakovams M. R., A. N. ir A. B., tretiesiems asmenims A. G., A. G. dėl paskolos priteisimo ir A. B. priešieškinį ieškovui Kredito unija „Moterų taupa“, atsakovams M. R., A. N., tretiesiems asmenims A. G., A. G. dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 4-6, 31-33) prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. R., A. N. bei A. B. 39 993,73 Lt negrąžintos paskolos, 252,94 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo reiklavimas buvo grindžiamas 2007 m. vasario mėn.15 d. su atsakovu M. R. sudaryta paskolos sutartimi Nr. 07-00028, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 40 000 Lt paskolą su 11 % metinių palūkanų norma, kurią M. R. įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. vasario mėn.15 d., palūkanas mokant kas mėnesį. Paskolos grąžinimui užtikrinti 2007 m. vasario 15 d. buvo pasirašytos laidavimo sutartys su atsakovėmis A. N. ir A. B.. Remiantis 2008 m. gruodžio 31 d. pasirašytu susitarimu Nr. 08-03, paskolos grąžinimo terminas buvo nukeltas iki 2010 m. vasario 28 d., tačiau nei paskolos gavėjas, nei laiduotojos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, palūkanų ir paskolos pagal nustatytą mokėjimo grafiką nemokėjo.
Byloje kilo ginčas dėl šalių sudaryto sandorio (laidavimo sutarties) pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis).
Šalies argumentai
Atsakovė A. B. priešieškiniu (t.1, b.l. 50-53) prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. vasario 15 d. laidavimo sutartį Nr. 07-00030 ir nurodė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas apgaulės būdu. Nors formaliai ginčijamos paskolos sutarties šalimis buvo ieškovas ir atsakovas M. R., tačiau realiai pinigai išmokėti atsakovei A. N.. Atsakovei (A. B.) apie šias aplinkybes ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma, tokio sandorio ji nebūtų sudariusi, todėl ginčijamas sandoris turėtų būti pripažintinas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 ir 5 dalių pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu (t.1, b. 1. 199-202) ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui Kredito unijai „Moterų taupa“ solidariai iš atsakovų M. R., A. N., A. B. 39 993,73 Lt paskolos, 252,94 Lt delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (40 246,67 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-03-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2206,84 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovų M. R., A. N., A. B. valstybei po 13,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės A. B. papildomai 1007 Lt žyminio mokesčio.
Remdamasis byloje surinktais įrodymais teismas konstatavo, kad prievolė grąžinti ieškovui paskolą liko neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojai atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, todėl atsakovės A. B. priešieškinio argumentus, jog pagrindinis skolininkas M. R. pagal paskolos sutartį gavo ne 40 000 Lt, bet 12 000 Lt, pripažino teisiškai nereikšmingais.
III. Apeliacinio skundo ir atsililiepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. (t.1, b.l. 203-207) prašo panaikinti 2010 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6762-584/2010 ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, pripažinti 2007 m. vasario 15 d. laidavimo sutartį Nr. 07-00030 negaliojančia bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, CK 1 knygos normas, reglamentuojančias sandorio negaliojimo pagrindus, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes;
2) teismas netinkamai taikė CK 1.91 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies nuostatas. Apeliantė laidavimo sutartį sudarė tik todėl, kad to prašė atsakovė A. N.. Atsakovai M. R. ir A. N. jai nurodė, kad gauta paskola bus panaudota avansinei įmokai už M. R. perkamą nekilnojamąjį turtą - butą. Kadangi su atsakove A. N. apeliantę siejo artimi draugystės ryšiai, todėl ji sutiko būti laiduotoja. Bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovas M. R. kartu su atsakove A. B. ir jos vyru A. G. iš anksto buvo susitarę, kad M. R. gavus paskolą, pinigus jie pasidalins tarpusavyje. M. R. patvirtino, kad apeliantė apie jų susitarimą nebuvo informuota. Tai reiškia, kad paminėti atsakovai tyčia nutylėjo svarbias aplinkybes. Žinodama, kad paskola bus panaudota asmeninėms atsakovų ir trečiojo asmens reikmėms, apeliantė laidavimo sutarties nubūtų sudariusi;
3) teismas netinkamai įvertino atsakovo M. R. paaiškinimus ir liudytojos V. G. parodymus, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles;
4) 2007 m. vasario 15 d. laidavimo sutarties 2.5 punkte numatyta, kad paskolos suma yra 40 000,00 Lt. Tačiau apeliantė turėjo laiduoti už 48 812,04 Lt grąžinimą. CK 6.78 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Tai imperatyvi įstatymo norma. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja ( LR CK. 1.80 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Kredito unija „Moterų taupa“ (t.2, b.l. 8-10) prašo atsakovės A. B. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsako trečiasis asmuo - laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytą apgaulės būdu. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių apgaulės faktą, todėl teismas pagrįstai nelaikė svarbiais apeliantės argumentus, jog paskolos panaudojimas ne atsakovo M. R. butui įsigyti, o asmeniniams atsakovės A. B. ir jos vyro trečiojo asmens A. G. poreikiams tenkinti traktuotinas kaip apgaulė. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad jai buvo žinoma apie paskolos paskirtį (atsakovo M. R. buto pirkimui) ir ji įvertino laidavimo riziką. Atsakovas M. R. patvirtino, jog dalis paskolos, t.y. 12000 Lt, buvo panaudota avansinei įmokai už butą sumokėti. Todėl nurodomos aplinkybės, kad dalis piniginių lėšų buvo pervesta A. N. ir A. G. nesudaro pagrindo pripažinti atsakovę buvus apgautą dėl paties sandorio esmės. Nepriklausomai nuo to, kur panaudojamos piniginės lėšos, atsakovė turėjo įvertinti paskolos gavėjo mokumą ir suvokti sandorio rizikingumą sau asmeniškai. Teismas nustatė, kad atsakovė suprato sudaromo sandorio esmę, dokumentų teisinę prasmę ir jų turinį bei suvokė padarinius, kurie atsirado pagal ginčo sandorį. Atsakovė yra protingas, atidus asmuo, su ieškovu ir anksčiau yra sudariusi laidavimo sutartis, laiduodama už atsakovės A. N. imtas paskolas. Atsakovė dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi į teismą tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovė ginčija 2007 m. vasario 15 d. laidavimo sutartį Nr. 07-00030, nes nežinojo, kad pagal 2007 m. vasario 15 d. paskolos sutartį kreditorius (ieškovas Kredito unija „Moterų taupa“) suteikė paskolą ne skolininkui (atsakovui M. R.), bet kitam asmeniui (atsakovei A. N.).
Dėl CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio, sudaryto dėl apgaulės, negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų ir jų įrodinėjimo ypatumų
CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, be kita ko nustatyta, kad dėl apgulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
Nustačius sandorio nenaudingumą vienai šaliai, turi būti įvertinta, ar sandoris nebūtų sudarytas nesant apgaulės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus (nagrinėjamos bylos atveju – kad sudarė jam nenaudingą sandorį dėl ieškovo apgaulės), tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų (kad sandoris sudarytas abiejų šalių laisva valia) – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (kuriam ginčijamas sandoris naudingas).
Bylos duomenimis, ieškovas Kredito unija „Moterų taupa“ ir atsakovas M. R. 2007 m. vasario 15 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 07-00028, pagal kurią paskolos davėjas (ieškovas) suteikė paskolos gavėjui (atsakovui) 40 000 Lt paskolą su 11 proc. metine palūkanų norma (t.1, b.l. 14-16). Už tinkamą paskolos gavėjo prievolių vykdymą (paskolos ir palūkanų grąžinimą) 2007 m. vasario 15 d. sutartimis laidavo atsakovės A. B. (apeliantė) ir A. N. (t.1, b.l. 17-18, Sutarčių 2.6, 5.1 punktai).
Apeliantė nurodo, kad atsakovai A. N. ir M. R. sąmoningai nutylėjo tikrąsias paskolos sudarymo aplinkybes, M. R. gautą paskolą panaudojo ne pagal paskirtį ir pasidalino ją su A. N., todėl esant tokiam atsakovų susitarimui ji nebūtų sudariusi laidavimo sutarties. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
Pagal CK 6.77 straipsnio 1 dalį, 6.81 straipsnio 3 dalį sudarius laidavimo sutartį laiduotojas tampa solidariai atsakingas už skolininko neįvykdytą prievolę kreditoriui. Taigi laidavimo sutartimi apeliantei atsirado pareiga grąžinti kreditoriui tai, ko neįvykdys skolininkas pagal paskolos sutartį. Ginčijama laidavimo sutartimi yra aiškiai apibūdintas prievolės dalykas (paskola ir palūkanos), todėl sieti šios prievolės galiojimą (negaliojimą) su kito sandorio, tai yra paskolos sutarties, sudarymo tikslais, jeigu laidavimo sutartyje nenumatyta kitaip, arba atsisakyti vykdyti pareigas, kilusias iš laidavimo sutarties, nėra teisinio pagrindo (CK 6.78 str. 1 d., 6.81 str. 1 d.). Be to, atsakovo M. R. paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais (t.1, b.l. 118, 17) nustatyta, kad dalis paskolos (12 000 Lt) buvo panaudota būsto įsigijimui, tai yra pagal apeliantės nurodomą paskirtį. Apeliantė neginčijo paskolos sutarties (CK 6.82 str. 2 d.) ir neįrodinėjo kreditoriaus nesąžiningumo (apgaulės) fakto (CK 1.91 str. 6 d.). Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad kreditorius (ieškovas) skolininkui suteiktą paskolą pervedė į jo (skolininko) nurodytas sąskaitas (t.1, b.l. 170-172). Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė būtų reikalavusi iš ieškovo suteikti jai informaciją apie pagrindinės prievolės (paskolos sutarties) turinį, sąlygas bei vykdymą (CK 6.80 str. 1 d.) ir priešingai, atsakovui M. R. nevykdant savo prievolės, sutiko kad prievolės įvykdymo terminas būtų pratęstas (t.1, b.l. 20 ). Taigi, sudarant ginčijamą sandorį atsakovė pati nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių.
Pagal CK 6.81 straipsnio 2 dalį laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Paskolos sutartimi atsakovas M. R. įsipareigojo grąžinti ieškovui per 2 metų laikotarpį 40 000 Lt paskolą su priskaičiuotomis 11 proc. metinėmis palūkanomis (t.1, b.l. 14). Iš ginčijamos sutarties 2.5, 2.6, 2.7, 5.1 punktų matyti, kad apeliantė laidavo už tinkamą paskolos su palūkanomis grąžinimo įvykdymą (t.1, b.l. 17). Paminėtų sutarties punktų pagrindu galima daryti išvadą, kad sutartyje nurodyta 48 812,04 Lt paskolos suma, už kurią laiduoja laiduotojas, nurodyta su 11 proc. dydžio metinėmis palūkanomis. Todėl nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad ginčijama sutartimi ji laidavo už didesnę sumą, negu skolininkas yra skolingas kreditoriui.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykiui tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normų, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas (326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartimi apeliantei atidėtas 1007 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki sprendimo priėmimo (t.2, b.l. 2), apeliacinės instancijos teisme patirta 77,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovas patyrė 1000 Lt atstovavimo išlaidų (t.2, b.l. 17), kurios, atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš apeliantės į valstybės biudžetą ir ieškovui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Kredito unijai „Moterų taupa“, į.k. 212046420, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų bei 1007 Lt (vieną tūkstantį septynis llitus) žyminio mokesčio ir 77,05 Lt (septyniasdešimt septynis litus 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.