Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-06 · Administracinė byla Nr. I-9740-596/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-06
Bylos Nr.
I-9740-596/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03361-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
K. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-9740-596/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03361-2015-4)Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjui K. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. D. skundu prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015-05-28 iki 2015-06-04 buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Nurodo, kad 2015-05-28 buvo patalpintas į karantino kamerą, kurioje buvo kalinami dar 3 asmenys. Pareiškėjas nerūko, tačiau kameroje esantys asmenys rūkė, kamera buvo prirūkyta, pilna dūmų. Atsakovės atstovas neišdavė visiško patalynės komplekto, t. y. paklodės, pagalvės užvalkalo ir antklodės užvalkalo. 2015-05-29 buvo perkeltas į kamerą Nr. 258, kurios plotas neviršijo 8 m², dėl to nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerose. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas negalėjo fiziškai pailsėti, patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, sutriko sveikata, t. y. nusilpo rega, todėl sunku skaityti, o tai atsiliepė mokslų vertinimui ir kokybei, bus reikalinga akių operacija, susirgo odos grybeliu, atsirado nemiga, todėl suprastėjo dėmesio koncentracija, skauda nugarą, kojas, kelio sąnarius, dėl to negali pilnavertiškai sportuoti, atsirado baimė aplinkai, suprastėjo bendravimas su aplinkiniais, Marijampolės pataisos namų mokytojais bei šeimos nariais, todėl prašo teismo atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur. Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (b. l. 1–2).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovas atsiliepime klaidingai nurodo kamerose buvusių asmenų skaičių. Paaiškino, kad be skunde nurodyto laikotarpio nuo 2015-05-28 iki 2015-06-04 Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime dar buvo laikomas laikotarpiais nuo 2012-11-26 iki 2013 m. liepos pradžios, nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2013 m. rugsėjo (dvi savaites), nuo 2013 m. rugsėjo pabaigos iki 2013 m. spalio pradžios (dvi savaites), vieną savaitę 2014 m. gruodį, tačiau pakartotinai atvykus į Lukiškių TI-K 2015 metais jo laikymo sąlygos ne tik nepagerėjo, o tik blogėjo. Dėl asmenų, rūkančių kamerose, į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi žodžiu ir raštu ne kartą, į tai nebuvo reaguota, tačiau tai patvirtinančių įrodymų pateikti negali. Nurodo, kad pablogėjo sveikata, kuri, prieš patenkant į Lukiškių TI-K 2015-05-28, buvo nepriekaištinga ir gera, o po įkalinimo įstaigoje prabūtos savaitės laiko – atsirado neurozė, nemiga, nugaros skausmai, kelio ir sąnarių skausmai, nusilpo regėjimas.

Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015-05-28 ir 2015-06-04 išvyko į Marijampolės pataisos namus. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Pažymi, kad pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose laikotarpiu nuo 2015-05-28 iki 2015-06-02 visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954. Tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir, atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas taip pat kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) yra išduodami į kameras. Taip pat išduodama soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pažymi, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra didesnės arba mažesnės. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės ar kiti teisės aktai. Lukiškių TI-K dirbantys pareigūnai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 p., suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi vadovaujantis SVĮ 10 str. ir BVK 52, 70 str. reikalavimais. Šiame priežiūros poste suimtieji (nuteistieji) yra laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, pravestas pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal tvarkos aprašą suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Pažymi, kad pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, 2012-11-26 buvo užpildytas blankas apie jo asmeninių duomenų tvarkymą, su kuo jis buvo supažindintas ir kurį pareiškėjas patvirtino savo parašu. Pareiškėjas tame pačiame blanke nurodė sutinkantis būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, dėl to ir buvo laikomas su rūkančiais asmenimis.

Taip pat nurodo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, o reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pažymi, kad tam tikras suimtųįų/nuteistųįų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) (b. l. 15–20, 41–42).

Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015-05-28 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 112, kurios plotas – 7,28 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,28 m² ploto); 2015-05-29 perkeltas į kamerą Nr. 268, kurios plotas – 7,30 m², kurioje buvo laikomas iki 2015-06-01, kameroje šiuo laikotarpiu buvo laikomi 2 asmenys (asmeniui teko 3,65 m² ploto); 2015-06-02 buvo kameroje Nr. 268, kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,30 m² ploto); 2015-06-03 buvo kameroje Nr. 268, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,43 m² ploto); 2015-06-04 išvyko į Marijampolės pataisos namus (b. l. 15–20).

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y. kad per laikotarpį nuo 2015-05-28 iki 2015-06-04 jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kameroje, buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, administracija neišdavė paklodės, pagalvės užvalkalo ir antklodės užvalkalo, ir prašo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 19 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje, tačiau nustatytas įpareigojimas sudaryti sveikatai saugią gyvenamąją aplinką (6 p.).

KD prie TM direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

BVK 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigose administracijos turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, išskyrus laikotarpį nuo 2015-05-28 iki 2015-06-02, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, ir 2015-06-04, kai išvyko į Marijampolės pataisos namus, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 m²), t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Pažymėtina, kad pareiškėjo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog atsakovės atsiliepime neteisingai nurodytas kamerose kalintų asmenų skaičius, paneigia į bylą pateiktoje kaltinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje esantys duomenys. Pats pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokiomis dienomis jo skunde nurodytu laikotarpiu kamerose laikytų asmenų skaičius buvo kitoks, nei nurodyta atsakovės atsiliepime, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl tokie pareiškėjo paaiškinimai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo skundo teiginys, jog jis buvo kalinamas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats nerūko, ir taip patyrė papildomą diskomfortą, turėjusį neigiamą įtaką jo sveikatai, bei teismo posėdžiu metu pateikti paaiškinimai, kad ne kartą į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi žodžiu ir raštu dėl rūkymo kamerose, yra abstraktūs ir neparemti jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, jų teismo posėdžio metu nepateikė ir pareiškėjas, jog jis, kalėdamas Lukiškių TI-K, kreipėsi į administraciją su prašymu, kad būtų patalpintas į kameras su nerūkančiais asmenimis, taip pat nėra pateikęs jokių skundų dėl laikymo kartu su rūkančiais, dėl rūkymo poveikio pareiškėjo sveikatai ir dvasinei būsenai. Be to, įstaigos administracija neturėjo jokios informacijos, kad pareiškėjas yra nerūkantis ir nenori būti laikomas uždaroje patalpoje su rūkančiais suimtaisiais. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai, kad kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats nerūkė, yra nepagrįsti.

Pareiškėjo pretenzijas dėl neišduotos paklodės ir užvalkalo pagalvei paneigia Lukiškių TI-K 2015-07-23 pažyma Nr. 24-4556, kurioje konstatuota, kad Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakyme Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. IR-139) nustatytus reikalavimus (b. l. 43). Pažymėtina, kad pareiškėjui 2015-05-28 atvykus į Lukiškių TI-K ir uždarius į kamerą Nr. 112, bei 2015-05-29 pareiškėją perkėlus į kamerą Nr. 268, jam buvo išduotas čiužinys (1 vnt.), paklodė (2 vnt.), pagalvė (1 vnt.), užvalkaliukai (1 vnt.), antklodė (1 vnt.), rankšluostis (2 vnt.), puodukas (1 vnt.), dubenėlis (2 vnt.), šaukštas (1 vnt.) (b. l. 44–45). Vadovaujantis Įsakymu Nr. IR-139, užvalkalas antklodei nuteistiesiems nėra išduodamas ir nėra įtrauktas į sąrašą, vietoj jo yra išduodamos papildomos paklodės. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl patalynės neišdavimo yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjui buvo išduotas toks patalynės komplektas, koks nustatytas Įsakyme Nr. IR-139.

Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pateikti 2015-03-25, 2015-05-13, 2015-06-26 patikrinimo aktai nėra aktualūs ginčui, kadangi juose nėra duomenų, aktualių ginčo nagrinėjimui, todėl teismo nevertinami (b. l. 23–24, 25–26, 52–53).

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.).

Įvertinus teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K, 2015-06-03, kai kameros plotas neatitiko nustatytų teisės aktų reikalavimų, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, todėl tai galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų. Tačiau, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo laikymas kameroje 2015-06-03, kai jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas kameros plotas, turėjo neigiamos įtakos jo sveikatos būklei. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė asmens sveikatos istorijos gydytojų įrašus ir nurodė, kad iki 2015-05-28, t.y. prieš patenkant į Lukiškių TI-K, jo sveikata buvo nepriekaištinga ir gera, o jam prabuvus Lukiškių TI-K nuo 2015-05-28 iki 2015-06-04, jo sveikata labai pablogėjo (b. l. 73–77). Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų įrašus, jokių rimtų susirgimų, kuriems turėtų įtakos laikymo Lukiškių TI-K sąlygos, nenustatyta (b. l. 38–39, 73–77). Be to, pareiškėjo pateiktas akinių receptas, kuris išrašytas 2015-04-23, t. y. prieš pareiškėjui atvykstant į Lukiškių TI-K 2015-05-28, ne tik kad neįrodo, kad pareiškėjo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K ir pareiškėjo sveikatos pablogėjimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, bet ir paneigia pareiškėjo argumentus, kad prieš jam atvykstant į įkalinimo įstaigą 2015-05-28, jo rega ir sveikata buvo nepriekaištinga ir gera (b. l. 4). Pareiškėjas į įstaigos administraciją dėl laikymo Lukiškių TI-K sąlygų nesikreipė, be to, kameros plotas 2015-06-03, t. y. tik 1 dieną neatitiko teisės aktuose nustatyto minimalaus ploto kamerose, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę (1 diena) laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo į teisės normomis garantuotą minimalų gyvenamąjį plotą Lukiškių TI-K fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2140/2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo K. D. skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė 2015-06-03 būti kalinamam Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. D. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo K. D. teisė 2015-06-03 būti kalinamam Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjo K. D. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė