Panevėžio apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei, jo mamai V. R.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimą dėl priverstinio ambulatorinio stebėjimo I. M. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

6. Teikimas tenkinamas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio nuostatomis, priverčiamosios medicinos priemonės taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kas 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalį teismas, išnagrinėjęs ir išsprendęs priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

9. Iš 2023 m. liepos 31 d. teikimo matyti, kad I. M. VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje gydomas ir stebimas nuo 2015 metų. Asmeniui diagnozuota (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 4 d. – 2019 m. gegužės 24 d. I. M. buvo priverstinai gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Pas gydytojus lankosi nereguliariai, pamiršta atvykti. 2022 m. gegužės 10 d. – 2022 m. liepos 1 d. ir 2023 m. kovo 27 d. – 2023 m. balandžio 21 d. buvo gydytas Panevėžio (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Neseniai mirė močiutė, kuri augino I. M.. Dėl to asmuo labai pergyvena, blogai miega, neramu. Pastoviai kontaktuojama su mama, kuri prisiėmė atsakomybę suleisti vaistus. Objektyvi būklė: ramus, teisingo elgesio, aktyviai haliucinacijų, kliedėjimo idėjų neišsako. Pacientas ne visada supranta medikamentinio gydymo svarbą, nėra pakankamai kritiškas susirgimo ir gydymosi atžvilgiu, ne visada atvyksta registracijoje nurodytu laiku, nėra visiškai aišku, ar tvarkingai vartoja medikamentus.

10. Teismas, taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, negali prognozuoti ir numatyti, kada asmuo pasveiks arba pagerės jo sveikata. Priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad I. M. pavojingumas dar nėra išnykęs, būklė nėra stabili.

11. Teismo posėdžio metu buvo išreikštas prašymas pakeisti I. M. taikomą priverčiamosios medicinos priemonės rūšį į griežtesnę, t. y. iš ambulatorinio stebėjimo į stacionarinį stebėjimą. Kaip nurodyta nutarties 7 punkte, teismas, nagrinėdamas teikimą, turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą. Gydytojų konsultacinės komisijos pateiktoje išvadoje aptarta I. M. psichikos būklė ir pateikiama išvada, kad tikslinga tęsti ambulatorinį gydymą. Šį teikimą įstaigos atstovė palaikė ir išklausiusi posėdžio dalyvių paaiškinimus. Nors suprantamas proceso dalyvių išreikštas susirūpinimas dėl asmens sveikatos, teismas konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti specialistų kompetencija ir patvirtinančių pasikeitusią asmens sveikatos būklę. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas turi atsižvelgti į VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus gydytojų konsultacinės komisijos išvadą bei konstatuoja, kad nėra pagrindo pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę.

12. Kartu pažymėtina, kad nors BPK 405 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įpareigojimas teismui kontroliuoti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, ši nuostata neatima teisės sveikatos priežiūros įstaigai pačiai esant reikalui ir pagrindui bet kuriuo metu kreiptis į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus komisijos surašytą teikimą, gydymo įstaigos atstovės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, I. M. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas pratęstinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimą tenkinti.

Pratęsti I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.