Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-11-15 · Civilinė byla Nr. 2YT-21994-840/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-15
Bylos Nr.
2YT-21994-840/2021
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00889-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Pareiškėjas
A. A.
Suinteresuotas asmuo
D. L., D. A., R. A., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-21994-840/2021Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00889-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 15 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. L., D. A., R. A., valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, jog jis – pareiškėjas – A. A. po sutuoktinės R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjo A. A. reikalavimas grindžiamas argumentais, išdėstytais pareiškime. Pareiškėjas A. A. ir R. A. buvo sudarę santuoką, susilaukė trijų vaikų: D. L., D. A. ir R. A.. R. A. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau po jos mirties į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nors R. A. nekilnojamojo turto neturėjo, tačiau gyveno kartu su pareiškėju, kartu su savimi atsivežė nemažai baldų, buitinės technikos ir kitokių daiktų, taip pat nemažai daiktų įsigijo bendrai su pareiškėju, t. y. kartu vedė bendrą ūkį. Po sutuoktinės mirties visą turtą priėmė pareiškėjas faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, t. y. pasiėmė likusius sutuoktinės daiktus, nuotraukas. Taip pat R. A. 2015 m. gegužės 25 d. sudarė su valstybe 25 metams 2.7500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Šį žemės sklypą pareiškėjas su sutuoktine naudojo žemės ūkio tikslais, o po sutuoktinės mirties šį žemės sklypą naudoja jis vienas, tačiau tam, kad toliau galėtų naudotis žemės sklypu reikia pakeisti nuomos sutartį, o tam pareiškėjas turi priimti sutuoktinės palikimą. Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą reikalinga tam, kad pareiškėjas gautų paveldėjimo teisės liudijimą ir galėtų laisvai disponuoti visu turtu ir perimti teises į valstybinės žemės nuomą.

Pareiškėjas A. A. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: santuokos liudijimu, R. A. mirties liudijimu; Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro liudijimu; Valstybinės žemės nuomos sutartimi; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėjo įsakymu; Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys D. L., D. A. ir R. A. atsiliepimuose į pareiškėjo A. A. pareiškimą nurodė, kad su juo sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad jų tėvas A. A. po sutuoktinės ir jų motinos R. A. mirties pradėjo faktiškai valdyti jos palikimą.

Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjo A. A. pareiškimą nurodė, jog neprieštarautų pareiškėjo reikalavimo patenkinimui, jei bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtintų pareiškime nurodytos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. A. ir R. A. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Kartu jie susilaukė trijų vaikų: D. L., gim. (duomenys neskelbtini), D. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). R. A. mirė (duomenys neskelbtini), o dėl jos palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 6–7). R. A. ir pareiškėjas A. A. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, adresu: (duomenys neskelbtini), kur iki šiol gyvena pareiškėjas (b. l. 12). 2015 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 6S-N-18-(14.6.62.) pagrindu 25 metų laikotarpiui valstybė R. A. išnuomojo 2.7500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjas A. A. iš karto po sutuoktinės R. A. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes likusiais sutuoktinės asmeniniais daiktais naudojosi, t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. R. A. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad A. A. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės R. A. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnis). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. A. mirusios sutuoktinės R. A. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė