Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-12-16 · Civilinė byla Nr. 2A-859-124/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-16
Bylos Nr.
2A-859-124/2014
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00255-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Ieškovas
J. P.
Atsakovas
O. J., L. J., J. P.
Kategorijos
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-859-124/2014Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00255-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.4; 121.21.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. P. ir atsakovų O. J. ir L. J. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-959/2014 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovams L. J., O. J. ir J. P. dėl nekilnojamojo turto pagerinimo nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. P. ieškiniu (1 t., 1–5 b. l.), patikslintu ieškiniu (1 t., 122–126 b. l.) ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo (4 t., 85–86 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovų O. J., L. J. ir J. P. subsidiariai lygiomis dalimis priteisti 83 700 Lt nuostolių – iš kiekvieno po 27 900 Lt.

Ieškinyje nurodė, kad 1973 metais susituokė su A. P., vedė bendrą ūkį, kartu nusprendė A. P. mamai K. P. nupirkti žemės sklypą ir ten pastatyti namą, kuriame ji galėtų gyventi, padedant ieškovei ir jos vyrui. Ieškovės vyras A. P. iš santaupų 1993 metais nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o vėliau pradėjo statyti namą. Prie namo statybos prisidėjo daugelis žmonių, tačiau pinigus statybai davė ieškovės vyras A. P.. 1997 metais ieškovė ir jos vyras A. P. nusipirko dar vieną žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šiame sklype pasistatė pastatą – sandėlį. Šiuo adresu nekilnojamasis turtas taip pat buvo įregistruotas K. P. vardu. Kadangi žemės sklypai, namai bei kiti statiniai buvo nupirkti ir pastatyti iš ieškovės ir jos vyro asmeninių lėšų, todėl 2000-11-22 K. P. surašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko savo sūnui A. P.. Tačiau A. P. mirė anksčiau (duomenys neskelbtini) nei K. P. (duomenys neskelbtini), todėl testamentas nustojo galioti. Mirus K. P., visą turtą paveldėjo įstatyminiai įpėdiniai – J. J., L. J. ir J. P.. Atsakovai nepagrįstai praturtėjo, todėl turi grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Išmontuoti šio turto nėra galimybės, todėl atsakovai turi atlyginti nekilnojamųjų daiktų vertę pinigais.

Atsiliepimas

Atsakovas L. J. atsiliepimu į ieškinį (1 t., 93–99 b. l.) su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė į bylą atsakovais įtraukė netinkamus asmenis, kurie turėtų būti pakeisti. Ieškovė su savo vyru A. P. kartu negyveno apie 20 metų, nuo 1992 m. ir nuo to laiko bendro ūkio nebevedė, o A. P. pas K. P. gyveno tik epizodiškai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos vyras A. P. 1993 metais turėjo santaupų, kad buvo gautas K. P. leidimas pirkti žemės sklypą ir įgaliojo tai padaryti A. P., atvirkščiai – pati palikėja savo vardu įgijo ginčo nekilnojamąjį turtą. Ieškovės pateikti įrodymai negali būti įrodymais, kadangi juose nenurodyta kur ir kam buvo skirtos statybinės medžiagos. Po savo sutuoktinio mirties, ieškovė susirinko pas K. P. buvusius dokumentus ir pateikė teismui kaip panaudotus statybai, neva, K. P. priklausančiuose statiniuose.

Atsakovas J. P. atsiliepimu į ieškinį (1 t., 91–92, 135–136 b. l.) prašė ieškinį patenkinti visiškai, nurodė, kad nors nekilnojamas turtas buvo įregistruotas K. P. vardu, tačiau įgytas buvo iš J. P. ir A. P. asmeninių lėšų, kaip garantą K. P. 2000-11-22 surašė testamentą, kuriuo visą jai priklausiusį turtą paliko A. P.. Tačiau A. P. mirė anksčiau, nei senelė K. P., todėl testamentas nustojo galioti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu (4 t., 104–107 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovų L. J., O. J. ir J. P. ieškovei J. P. iš kiekvieno po 15187,50 Lt kompensacijos už be pagrindo įgytą turtą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypų įgijimo K. P. nuosavybėn pagrindas buvo pirkimo pardavimo sandoriai, sutartyse pirkėja nurodyta K. P.. Byloje apklaustų liudytojų parodymai įrodo, jog už ginčo žemės sklypus iš savo asmeninių arba bendrų šeimos lėšų mokėjo A. P.. Tačiau ši aplinkybė pati savaime, esant galiojantiems ir nenuginčytiems sandoriams, kurių pagrindu K. P. įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog nuosavybę pagal sandorius įgijo ne pirkėja, o A. P.. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ji arba A. P. įstatymo nustatyta tvarka įgijo nuosavybę į ginčo žemės sklypus, todėl šioje dalyje ieškinio netenkino.

Teismas konstatavo, kad byloje esančių duomenų visuma bei aplinkybė, jog visą savo turtą K. P. testamentu ketino palikti A. P., leidžia daryti išvadą, kad ginčo pastatų tikrasis statytojas bei įgijėjas buvo A. P.. Atsakovai paveldėjimo būdu įgijo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kurie K. P. mirties dieną nebuvo pastarosios nuosavybė, todėl šį turtą atsakovai įgijo nesant tam teisinio pagrindo.

Teismas konstatavo, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), buvo įgyti ieškovės bei A. P. santuokos metu, A. P. mirties dieną minėtas ginčo turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams. Todėl ieškovė gali pretenduoti į jai priklausančią ½ dalį bendro turto bei į paveldėtą ¼ dalį A. P. turto, kaip nustatyta paveldėjimo teisės liudijime, t. y. 40500,00 Lt, bei į ¼ dalį A. P. palikimo, t. y. 10125,00 Lt. Ieškovė prašė iš atsakovų priteisti 90 procentų daiktų vertės, todėl iš atsakovų ieškovei priteisė 45562,50 Lt kompensaciją už be pagrindo įgytą turtą, t. y. po 15187,50 Lt iš kiekvieno atsakovo.

Apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo atsakovams nepagrįstai praturtėjus ieškovės turto sąskaita, t. y. atsakovams priėmus K. P. palikimą 2010 m., todėl teismas konstatavo, kad bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Ieškovė J. P. ir neveiksnus asmuo T. P. apeliaciniu skundu (5 t., 14–21 b. l.) prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-06-02 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovė įrodė, kad K. P., kuri buvo formali turto savininkė, pirkėjos pareigų nevykdė ir neįvykdė: nesumokėjo už perkamą daiktą (žemės sklypus) parduodamo turto kainos ir nepriėmė turto savo nuosavybėn, jo faktiškai nevaldė nuosavybės teise ir juo nesinaudojo savo nuožiūra - sklypu savo nuožiūra naudojosi, juo disponavo ir jį valdė ieškovė ir jos sutuoktinis, savo nuožiūra, savo lėšomis ir jėgomis prižiūrėdami ginčo sklypus, ant jų statydami pastatus. Ieškovė įrodė, kad turtas buvo įgytas ne K. P., bet A. P. ir ieškovės.

2. Atsakovai nėra ieškovės sutuoktinio A. P. įpėdiniai nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą, A. P. turtas negali jiems priklausyti nei teisės aktu, nei kokių nors sutarčių pagrindu, tai reiškia, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 3/4 dalių palikėjo A. P. turto, registruoto K. P. vardu, kuris be jokio teisinio pagrindo atiteko atsakovams.

3. Teismo sprendimas pažeidžia T. P. teises ir teisėtus interesus: nustačius, kad ieškovės reikalaujamos kompensacijos 1/2 dalis yra A. P. palikimas, bylos nagrinėjimu suinteresuotais tampa visi palikėjo A. P. įpėdiniai, įgyjantys tiesioginį materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas, neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą A. P. įpėdinių, išnagrinėjo bylą, išspręsdamas dėl įpėdinių materialiųjų teisių ir pareigų be jų žinios. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

4. Atsižvelgiant į tai, kad T. P. yra pripažintas neveiksniu, kad J. P. yra išduotas teismo leidimas priimti palikimą neveiksnaus sūnaus T. P. vardu, laikytina, kad teismas pažeidė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, o taip pat ir teisėtus T. P. interesus: nepripažindamas ieškovės teisės į visą reikalaujamą kompensaciją dėl to, kad teisę į dalį kompensacijos turi kitas įpėdinis (kuris, beje, yra neveiksnus), teismas privalėjo pasiūlyti arba savo iniciatyva įtraukti šį asmenį dalyvauti byloje.

Atsakovė O. J. apeliaciniu skundu (5 t., 1–6 b. l.) prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-06-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovės vyras A. P., neva, laikė banke santaupas ir jų turėjo, įrodymų apie ieškovės ir jos šeimos pajamas ir išlaidas turimam nekilnojamam turtui turto pagerinimo laikotarpiu. Sodo namelio pertvarkymas, kad jame galima būtų gyventi, nėra laikytinas šio turto pagerinimu, be to, buvo privalu sodo namelį remontuoti, pertvarkyti, kad galima būtų gyventi dviems asmenims ir būtų palaikoma tinkama statinių techninė būklė.

2. Ieškovė privalėjo pateikti teismui atliktų darbų, jei tokie buvo atlikti, ir medžiagų paskaičiavimus, projektinę-statybinę dokumentaciją, iš ko būtų galima spręsti, kad ieškovė atliko pastatų pagerinimą ir patyrė išlaidų už 89 100 Lt sumą. Taip pat ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad būtent sutuoktiniai patyrė išlaidas ieškovės reikalaujamam neva patirtų nuostolių dydžiui, susijusiems su atlikto sodo namelio rekonstrukcija. Ieškovė dėl patirtų nuostolių priteisimo, neva, pagerinus turtą, turėjo įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas (patirtas) realias išlaidas. Ieškovė savo reikalavimą grindė nekilnojamojo turto rinkos vertės kaita nekilnojamojo turto rinkoje, kas negali būti pripažintina ieškovės turimomis išlaidomis, kurios būtų priskirtinos turėtiems nuostoliams dėl turto pagerinimo.

3. Žemės sklypų ir sodo namelių pirkimo-pardavimo sutartys negali būti nuginčytos liudytojų parodymais, o šių sutarčių nuginčijimo klausimas ieškovės teikiamuose ieškiniuose nebuvo keliamas.

4. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas mirusiosios K. P. vardu registruotą ginčo nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir Civilinio kodekso 3.88 straipsnio normos imperatyvių nuostatų. Atnaujindamas civilinės bylos nagrinėjimą ir skirdamas savo iniciatyva nekilnojamojo turto ekspertizę, pažeidė CPK nustatytą įrodymų rinkimo tvarką.

Šalies argumentai

5. Ginčo pastatų ir žemės sklypų kadastro bylose, ginčo pastatai jų pridavimo naudoti dienai (2001-01-04) buvo įvertinti vidutine rinkos verte – 42825 Lt sumai. Ieškovės pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo prašoma atlyginti 83700 Lt sumą, neva, patirtų išlaidų, t. y. pastatų vertė pastato pridavimo dienai viršija du kartus. Ieškovės pateiktų su pradiniu ieškiniu, išlaidų statybinėms medžiagoms suma – 227,07 Lt. Tačiau, šių įrodymų pirmos instancijos teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė. Jokių kitokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės turėtas išlaidas, neva, dėl nekilnojamojo turto pagerinimo teismui nepateikta.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nustatė juridinį faktą, kad ginčo nekilnojamas turtas yra ieškovės ir jos mirusio sutuoktinio A. P. bendroji jungtinė nuosavybė, nors ieškovė tokio reikalavimo nereiškė.

7. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad iš atsakovų ieškovei priteistina 45562,50 Lt kompensacija už be pagrindo įgytą turtą, t. y. teismas sprendimą priėmė remdamasis ne ieškovės ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo už turto pagerinimą, bet priteisė už be pagrindo įgytą nekilnojamąjį turtą. Todėl šis teismo sprendimas naikintinas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, jei asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

8. Pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), jų pripažinimo tinkamais naudotis dienai-2001 m. sausio 04 d. buvo įvertinti vidutine rinkos verte – 42825,00 Lt sumai. Tačiau pirmos instancijos teismas piniginę kompensaciją vertino nustatęs ginčo pastatų ir žemės sklypų vidutinę rinkos vertę 2013 m. rugpjūčio 06 d., šioje dalyje sprendimo nemotyvavo ir nepasisakė, tuo pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalies imperatyvias nuostatas. Teismo sprendimas dėl piniginės kompensacijos dydžio nustatymo yra be motyvų.

Šalies argumentai

9. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2011 m. sausio 17 d., t. y. praėjus aštuoniems mėnesiams laiko, reikalavimo dėl praleisto termino atnaujinimo nereiškė, todėl ieškovės ieškinio reikalavimams atsakovų L. J. ir O. J. prašymu pirmos instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio senaties terminą.

10. Ieškovė už ieškinį privalėjo sumokėti 2511,00 Lt žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 200,00 Lt, todėl ieškovės ieškinys neturi būti tenkinamas tuo pagrindu, kadangi ieškovė nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi po sutuoktinio J. J. mirties visų teisių perėmėja yra apeliantė mirusiojo sutuoktinio žmona, todėl ir bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė bylinėdamasis J. J., turėjo būti teismo paskirstytos ir priteistos apeliantei.

Atsakovas L. J. apeliaciniu skundu (5 t., 36–39 b. l.) prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-06-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti fakto, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), buvo įgyti ieškovės bei A. P., kol nėra nuginčytas K. P. šių pastatų įsigijimo pagrindas bei teisinė registracija. Ieškovė tokio reikalavimo ieškinyje nekėlė. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešojo registro duomenys nėra nuosavybės teisių įgijimo neginčytinas įrodymas, padaryta neteisingai. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešojo registro duomenys nėra nuosavybės teisių įgijimo neginčytinas įrodymas, padaryta neteisingai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų ir sprendė ieškovės reikalavimą ne pagal nuostolių atlyginimą, o pagal nepagrįstą praturtėjimą. Toks procesinis pažeidimas neleistinas privačiame ginče, neturinčiame viešojo intereso, todėl tai laikytina procesinių teisės normų pažeidimu.

3. Tam, kad paveldėjimo teisės liudijimas ir jo pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės būtų panaikintos, reikia teismo sprendimo. Ieškovė ieškinyje nekėlė reikalavimo dėl atsakovų paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, o nenuginčijus jų, neatsiranda pagrindas teigti, kad atsakovai turtą įgijo be teisinio pagrindo.

4. Ieškovė neįrodė nuostolių dėl K. P. turto pagerinimo. Šalis, įrodinėdama pagerinimus svetimam turtui, turi pateikti įrodymus apie turto būklę iki pagerinimų ir po pagerinimų. Pagerinimai paprastai įrodinėjami rangos sutartimis, sąmatomis, atliktų darbų aktais, sąskaitomis, pinigų priėmimo dokumentais. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Jos pateikti dokumentai neįrodo, kad pagerinimai buvo daryti K. P. turtui. Be to, ieškovė nenurodo kokiu laikotarpiu buvo daryti pagerinimai, o tai yra svarbu sprendžiant, ar nebuvo praleista ieškinio senatis.

5. Pagerinimai į svetimą turtą yra asmens valinis veiksmas. Be savo noro ir veiksmų asmuo negali atlikti pagerinimų, todėl asmuo, atlikęs pagerinimus į svetimą turtą, apie juos žino nuo to momento, kai juos atlieka. Tai reiškia, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimus sužinojo ne 2010 metais, o po kiekvieno atlikto pagerinimo. Viešajame registre nurodyta, kad statybos vėliausiai baigtos 2001-01-04. Tai reiškia, kad tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal 2001 m. CK yra praleista ieškinio senatis.

Atsiliepimu į L. J. apeliacinį skundą (5 t., 57–60 b. l.) atsakovė O. J. prašo apelianto apeliacinį skundą tenkinti, Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Nurodo, kad tiek žemės sklypų, tiek pastatų pirkimo-pardavimo sandoriai, kurių pagrindu nuosavybės teisės buvo įregistruotos K. P. vardu, nėra nuginčyti teismine tvarka, esant gyvai K. P. ieškovė ir jos sutuoktinis nekėlė reikalavimų dėl turto pagerinimo tuometinei K. P., o tai patvirtina, kad ieškovė savo lėšomis jokių pagerinimų neatliko. Apeliantas turtą paveldėjo pagal įstatymą, todėl jam negali būti taikoma nepagrįsto praturtėjimo norma. Teismas, priimdamas sprendimą dėl nepagrįsto praturtėjimo išėjo už ieškinio ribų. Ieškovė nėra pateikusi nė vieno dokumento, patvirtinančio jos turėtas išlaidas turto pagerinimui. Pateikti keli dokumentai ne valstybine kalba neatitinka LR CPK 111 str. 4 d. reikalavimų ir negali būti pripažint tinkamais įrodymais. Ieškovė praleido 10 metų ieškinio senaties terminą, ieškovei apie svetimo turto pagerinimą buvo žinoma nuo gerinti turtą pradėjimo dienos, todėl teismas turėjo taikyti ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus (5 t., 62–63 b. l.) atsakovas J. P. prašo atsakovų O. J. ir L. J. apeliacinius skundus atmesti, o ieškovės J. P. ir T. P. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad močiutė K. P. pajamų įsigyti žemės sklypus ir pasistatyti pastatus neturėjo, turtas buvo perkamas jo tėvų pinigais, kurie samdė žmones, pirko medžiagas, visas šias aplinkybes patvirtino teisme apklausti liudytojai. Pritaria, kad neveiksnus T. P. turi būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad teismas suklydo, nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį.

Atsiliepimu į ieškovės J. P. ir T. P. apeliacinį skundą (5 t., 73–76 b. l.) atsakovė O. J. prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas aplinkybes dalyje dėl žemės sklypų ir pagrįstai ieškinio šioje dalyje netenkino. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos sutuoktinis ir ji pati turėjo lėšų ką nors pirkti, kad turėjo lėšų atlikti turto pagerinimus ar pirkimą. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad turto savininkė yra K. P., tai patvirtina ir jos testamentas. Pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei jos realiai patirtus nuostolius, o ne hipotetinius, tikėtinus. Ieškovė buvo atstovaujama kvalifikuotos teisininkės advokatės J. G., tačiau reikalavimo įtraukti į bylą T. P., nereiškė. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė tik dėl ieškovės argumentų, o dėl atsakovų atsikirtimų nepasisakė.

Atsiliepimu į atsakovės O. J. apeliacinį skundą (5 t., 64–67 b. l.) ieškovė J. P. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-06-02 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atsakovės O. J. apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas į bylą neįtraukto dalyvaujančiu asmeniu T. P. apeliaciniame skunde nurodomais motyvais, dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl iš esmės apeliantės O. J. apeliacinio skundo argumentai neturėtų būti nagrinėjami. Ieškovė savarankiškai pasirinko savo teisių gynimo būdą, nurodydama faktinį ieškinio pagrindą, suformuluodama ieškinio dalyką, o teismas atliko ieškovės reikalavimų teisinį vertinimą ir teisinę kvalifikaciją. Apeliantė turi teisę į palikėjos K. P. turtą, tačiau neturi jokių teisių į ieškovės ir A. P. turtą, nesant teisinio pagrindo, apeliantė negali paveldėti turto dalies, kuri jai nepriklauso. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo mirus K. P..

Atsiliepimu į atsakovo L. J. apeliacinį skundą (5 t., 81–83 b. l.) ieškovė J. P. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, atsakovo L. J. apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės O. J. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad NTR duomenys gali būti ginčijami ir gali būti nuginčyti, tačiau ieškovė pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą. Dėl nepagrįsto praturtėjimo ir paveldėjimo teisės normų pažeidimo, dėl ieškinio senaties termino pažeidimo ieškovė palaikė savo atsiliepime į O. J. apeliacinį skundą išdėstytus argumentus ir prašo jais remtis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės J. P. bei T. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia iš dalies procesinės normos pažeidimu, t. y. kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia ieškovės, apeliantės neveiksnaus sūnaus T. P. teises ir teisėtus interesus, kuris yra mirusio A. P. įpėdinis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų.

Pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. CPK 327 str. 1 d. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 str. 2-3 d. nurodyti pagrindai.

Bylos duomenimis ieškovė pareiškė ieškinį 2010-05-13 mirusios anytos K. P. paveldėtojams J. J., L. J., J. P. dėl nekilnojamo turto pagerinimo išlaidų, nurodydama, kad šias išlaidas jos (duomenys neskelbtini) miręs vyras J. P. iš bendrų santuokinių lėšų panaudojo savo mamos K. P. turtui įgyti, pagerinti. Turtas buvo įformintas mirusiosios K. P. vardu, jį paveldėjo 3 paveldėtojai, kurie pirminiu ieškiniu buvo įtraukti į bylą atsakovais. Tuo tarpu mirusio A. P. turtą paveldėjo 2 asmenys: ieškovė J. P. ir sūnus T. P.. Šias aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teismas.T. P. yra neveiksnus, jo globėja 2003-06-03 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi yra paskirta ieškovė J. P.. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams dėl visos kompensacijos už nepagrįstą praturtėjimą, tačiau teismas priteisė tik dalį kompensacijos, nurodydamas, kad ieškovė gali pretenduoti į jai priklausančią ½ dalį bendro turto ir į paveldėtą ¼ dalį mirusio vyro J. P. turto. Tokiu būdu iš faktinių aplinkybių matyti, kad T. P. taip pat turi teisę į pagerinimo išlaidų kompensacijos dalį paveldėto savo tėvo turto dalies apimtyje. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotais asmenimis tampa visi palikėjo A. P. įpėdiniai, įgyjantys tiesioginį materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ieškovė nurodo, kad ji, būdama sūnaus globėja, manė, kad apgins ir neveiksnaus sūnaus T. P. teises. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad šiuo atveju išspręsta ir dėl neveiksnaus T. P. materialiųjų teisių ir pareigų: nustatęs, kad T. P. priklausytų dalis palikėjo A. P. palikimo, teismas jo nepriteisė iš atsakovų, nepriteisė ir ieškovei, neįtraukė į bylą ieškovės pusėje neveiksnaus T. P., tokiu būdu tiesiogiai buvo pažeistos neveiksnaus T. P. turtinės teisės bei teisėti interesai. Šiuo atveju teismas turėjo būti aktyvus ir padėti neveiksniam asmeniui įgyvendinti jo teises, nes neveiksnaus asmens teisių ir interesų gynimas yra viešas interesas, tinkamai jo neįgyvendinant globėjai, teismas turėjo būti iniciatyvus ir savo iniciatyva turėjo įtraukti trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje bei pasiūlyti ieškovei T. P. įtraukti bendraieškiu. Neįtraukimas į teismo procesą neveiksnaus sūnaus lėmė jo interesų pažeidimą. Priimtas teismo sprendimas pažeidžia neveiksnaus asmens interesus, teismas išnagrinėjo bylą, išspręsdamas dėl įpėdinių materialiųjų teisių ir pareigų be jų žinios, neleisdamas pasinaudoti procesinėmis teisėmis, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1d. 4 p., 329 str. 2 d. 2p.).Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi išspręsti dėl T. P. įtraukimo į bylą.

Panaikinus sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija nepasisako dėl šios apeliantės bei kitų apeliantų apeliacinių skundų argumentų. Apeliantams grąžintinas jų sumokėtas žyminis mokestis, nutartį pavedant vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 str. 1d. 7 p.). Grąžintiną šia nutartimi žyminį mokestį apeliantas turi teisę susigrąžinti, pateikęs šią nutartį vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdyti per 2 metus nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.

Grąžinti apeliantams iš valstybės: J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) (86 EUR), O. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 456 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus) (132 EUR), L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieną šimtą litų) (28 EUR ) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinius skundus.

TeisėjaiLaisvė AleknavičienėDanutė BurbulienėVytautas Kursevičius