- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- eI3-6668-780/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01155-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. patikslintu skundu prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023-04-12 sprendimą Nr. 76345 dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją vykdyti LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas bei tenkinti A. S. prašymą skirti būsto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas pagal pareiškėjo prašyme prašomas sąlygas.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad nuosavybės teise valdo 53/100 dalis buto, kurio unikalus Nr. 1993-0064-1014:0001, esančio adresu Širvintų g. 13-3, Kaunas, kartu su dukra A. B., kuri valdo 47/100 dalis šio buto. Pareiškėjas 2023-01-23 kreipėsi su prašymu į Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – savivaldybė), pateikė visus reikalingus dokumentus būsto šildymo kompensacijai gauti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, tačiau reikalavimą įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją tenkinti A. S. prašymą skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas pagal pareiškėjo prašyme prašomas sąlygas patikslino ir prašo įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti jo prašymą. Taip pat teismo posėdyje pareiškėjas pateikė jam įteiktą informacinį lapelį su jame nurodytais trūkstamais dokumentais, kuriuos prašė pateikti atsakovė, ir patvirtino, kad jį buvo gavęs, tik jo nepateikė teismui dėl nesusikalbėjimo su advokatu, todėl atsisakė skunde nurodyto argumento, kad atsakovė pažeidė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 str. 6 d. nuostatas dėl informacinio lapelio neįteikimo. Teismo posėdyje pareiškėjas skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindė tik tuo argumentu, kad atsakovės reikalaujamos nuomos sutartys nesusiję su sprendžiamu klausimu, nes jas sudarė ne pareiškėjas, o pajamas iš jo turto nuomos pagal nepateiktą nuomos sutartį gauna ne jis, o UAB „Suprema“, kuriai savo turto dalį pareiškėjas perdavęs pagal panaudos sutartį ir kuri išnuomojo patalpas keturiems nuomininkams. Pareiškėjo teigimu, atsakovė reikalaujamos nuomos sutarties šalis gali matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, todėl nepagrįstai reikalauja pačios nuomos sutarties.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo 53/100 dalis buto (duomenys neskelbtini), taip pat jam nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys adresu Raudondvario pl. 146, Kaune. Pareiškėjas 2023-01-23 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau - Administracija) su prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. 7140 (toliau - 2023-01-23 prašymas), prašydamas skirti būsto šildymo ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją (toliau - kompensacija) už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio iki 2023 m. balandžio mėnesio pabaigos.
Administracijos Socialinės paramos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau - Įstatymas) ir Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo, kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2019 m. rugsėjo 10 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-416, įvertinęs pareiškėjo prašyme pateiktą ir iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų gautą informaciją, 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 76345 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ nustatė, jog pareiškėjas neturi teisės į būsto šildymo ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Toks sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 20 str. 6 d. - laiku nepateikti reikalingi dokumentai.
Pareiškėjo skundo argumentas, kad Administracija nepateikė pareiškėjui informacinio lapelio, pateiktų dokumentų laiku neperžiūrėjo ir nepatikrino yra nepagrįstas, nes pareiškėjo 2023-01-23 prašyme galima matyti jį priėmusio Administracijos darbuotojo įrašą, kad nepateiktos nuomos sutartys. Ši aplinkybė paneigia pareiškėjo teiginį, jog prašymą priėmusi Administracijos darbuotoja pateiktų dokumentų laiku neperžiūrėjo ir nepatikrino. Minėtas įrašas rodo, kad 2023-01-23 prašymas buvo peržiūrėtas ir patikrintas bei nurodyti trūkstami dokumentai. Informacinis lapelis pareiškėjui buvo įteiktas. Be, to, pareiškėjui pakartotinai elektroniniu paštu buvo nurodyta, kokių būtinų dokumentų trūksta, kad būtų galima priimti sprendimą dėl jo prašomos socialinės paramos skyrimo, tačiau šių dokumentų pareiškėjas vis tiek nepateikė.
Administracija nesutinka su skundo argumentus, kad neteisėtai reikalavo iš pareiškėjo nuomos sutarčių, kurių pareiškėjas nesudarė savo vardu.
Vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, nustatant, ar asmuo turi teisę į kompensacijas, taip pat nustatant skirtinų kompensacijų dydžius, Administracija, vykdydama Įstatymo nuostatas, privalo vertinti, be kita ko, ir atitinkamas asmens ar bendrai gyvenančių asmenų pajamas.
Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos, įskaitant ir pajamas už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą.
Motyvuojamoji dalis
Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis numato, jog kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie: 1) save ir bendrai gyvenančius asmenis; 2) veiklos pobūdį; 3) turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6-11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; 4) gaunamas pajamas; 5) kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.
Taigi, Įstatymas įpareigoja asmenį, kuris siekia pasinaudoti Įstatymo numatoma lengvata, pateikti visą informaciją, reikalingą jo teisei į tokią lengvatą nustatyti, o Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis nustato pareigą Administracijai skirti kompensacijas tik įsitikinus, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas.
Šiuo atveju, siekiant nustatyti pareiškėjo teisę į kompensacijas, kilo klausimas dėl Nekilnojamojo turto registro pažymos socialinei pašalpai gauti (toliau - NTR pažyma) 5.1, 5.2, 5.3 ir 5.4 punktų, kuriuose nurodoma, jog 577,21 kv. m gamybinės patalpos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios pareiškėjui, 2022-08-22 nuomos sutartimi nuo 2022-09-01 iki 2023-08-31 išnuomotos fiziniams asmenims T. R., A. D., N. O. ir L. M. M. NTR pažymoje nenurodomas nei nuomotojas, nei konkrečios išnuomotos gamybinių patalpų (duomenys neskelbtini) dalys, todėl, siekiant įgyvendinti aukščiau nurodomas Įstatymo nuostatas ir įvertinti visas pareiškėjo gaunamas pajamas už nekilnojamojo daikto nuomą, pareiškėjo buvo paprašyta pateikti nuomos sutartį (-is) su Nekilnojamojo turto registro pažymoje minimais fiziniais asmenimis.
Vis dėl to pareiškėjas Administracijai pateikė tik nuomos sutartį su J. V. įmone, tačiau 2022-08-22 nuomos sutarties (sutarčių) su kitais fiziniais asmenimis nepateikė. Administracijai pareiškėjas pateikė tik 2022-08-22 panaudos sutartį su UAB „Suprena“, nurodydamas, kad daugiau nuomos sutarčių nėra.
Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 12 punktu, savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą, todėl Administracija paprašė pateikti visas nuomos sutartis, sudarytas dėl gamybinių patalpų (duomenys neskelbtini).
Atsakovė pažymi, kad tiek panaudos sutartyje su UAB „Suprena“, tiek NTR pažymoje nurodomas tik gamybinis pastatas Raudondvario pl. 146, tačiau nenurodomos konkrečios nustatytos dalys, perduotos panaudos pagrindais ar nuomos sutartimis. Įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjo 2023-01-23 prašymą nagrinėjęs Administracijos darbuotojas iš tokių turimų dokumentų bei duomenų negalėjo nustatyti, kad fiziniams asmenims T. R., A. D., N. O. ir L. M. išnuomotos pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio gamybinio pastato Raudondvario pl. 146 dalys yra tos pačios gamybinio pastato dalys, panaudos sutartimi perduotos UAB „Suprena“, kas patvirtintų, jog pareiškėjas iš šių gamybinio pastato dalių nuomos jokių pajamų negauna.
Pareiškėjas, atsisakydamas pateikti trūkstamus, jo teisei į socialinę paramą nustatyti būtinus dokumentus, iš kurių būtų įmanoma tiksliai įvertinti jo gaunamas pajamas, pats pažeidė jam Įstatymo 25 straipsnyje nustatytą pareigą pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus. Nėra žinoma, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nepateikė prašomos nuomos sutarties, nors tokią sutartį, net ir nebūdamas jos šalimi, gauti galėjo - tą įrodo faktas, kad 2022-08-22 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria UAB „Suprena“ išnuomojo 120 kv. bendro naudingo ploto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pareiškėjas pats geranoriškai pateikė teismui kartu su skundu, tačiau prieš tai atsisakė pateikti Administracijai, kad įrodytų, jog iš tiesų jokių pajamų negauna.
Remiantis išdėstytu, pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, kad Administracija neturėjo teisinio pagrindo reikalauti šių papildomų dokumentų. Priešingai, Administracija, vadovaudamasi Įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi bei 23 straipsnio 2 dalies 12 punktu, iš turimų duomenų negalėdama tinkamai įvertinti visų pareiškėjo gaunamų pajamų, turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą reikalauti papildomų duomenų, kurie buvo būtini nustatant pareiškėjo teisę į prašomą socialinę paramą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė atmesti skundą atsiliepime nurodytais argumentais ir paaiškino, kad iš NTR duomenų neįmanoma nustatyti, kas yra reikalautos nuomos sutarties šalis – nuomotojas, nes NTR pažymoje tokių duomenų nėra. Todėl atsižvelgiant į tai, kad NTR yra duomenys apie pareiškėjui priklausančio turto išnuomojimą, Administracija turi patikrinti, ar pareiškėjas negauna pajamų iš turto nuomos. Būtent tuo tikslu ir buvo prašoma papildomų duomenų, kuriuos pareiškėjas atsisakė pateikti, o toks atsisakymas ir buvo pagrindas jo prašymo netenkinti.
Teismas konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023-04-12 sprendimo Nr. 76345 Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta, kad pareiškėjas neturi teisės į būsto šildymo ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2022-11-01 iki 2023-04-30 pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) ir prašymas skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nepatenkintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi (laiku nepateikti reikalingi dokumentai). Teismo posėdyje patikslinęs išvestinį skundo reikalavimą pareiškėjas prašo panaikinus skundžiamą Sprendimą įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti jo prašymą skirti būsto, esančio Širvintų g. 13-3, Kaune, šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2023-01-23 kreipėsi į Administraciją su Prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. 7140 (toliau – ir Prašymas), prašydamas skirti būsto šildymo ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją (toliau - kompensacija) už 2022 m. lapkričio - 2023 m. balandžio mėn. laikotarpį. Prašyme nurodė, kad pajamas gauna. Prašymo 1 priedo 20 punkte pareiškėjas nenurodė, kad gauna pajamų už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą. Prašymo dalyje „Pildo savivaldybės administracijos darbuotojas“ pažymėta, jog nepateikti piniginei socialinei paramai gauti reikalingi dokumentai ir įrašyta „Nuomos sut.“.
Taip pat nustatyta, kad Informaciniame lapelyje, kuris įteikiamas užregistravus prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, pareiškėjui nurodyta, kad be kitų dokumentų nepateikti ir dokumentai – „sudarytos nuomos sutartys su objektu Raudondvario pl.“, nurodyta pateikti iki 2023-02-23.
Administracija, pareiškėjo Prašyme nurodytu jo el. paštu, 2023-03-23, 16.26 val. pareiškėją informavo: „2023 01 23 d. pateikėte prašymą būsto šildymo kompensacijai gauti. Pateikite, prašau, nuomos sutartis, sudarytas su visais nuomininkais. Dokumentus pateikite iki 2023 03 30 d. <...>“.
Pareiškėjas 2023-03-23, 17.05 val. el. paštu Administracijai nurodė: „Laba diena, aš pateikiau jums nuomos sutartį, daugiau nėra, yra panaudos sutartis pagal kurią pajamų nėra“.
Administracija, pareiškėjo Prašyme nurodytu jo el. paštu, 2023-03-24, 10.56 val., nurodė pareiškėjui: „Atsiųsta tik viena nuomos sutartis objektui (duomenys neskelbtini). Su kitais nuomininkais Registrų centre įregistruotos „nuomos“ sutartys, o ne „panaudos“ sutartys, todėl turite jas pateikti“.
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso gamybinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas). Pagal NTR duomenis atitinkamos dalys Pastato yra išnuomotos keturiems fiziniams asmenims ir J. V. įmonei pagal skirtingas nuomos sutartis, taip yra sudaryta dalies Pastato panaudos sutartis su UAB „Suprena“.
Dėl Socialinės Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Administracijai pateikė Pastato dalies panaudos sutartį su UAB „Suprena“ ir Pastato dalies nuomos sutartį su J. V. įmone, tačiau nepateikė nuomos sutarties(čių) su kitais nuomininkais.
Pareiškėjui nepateikus prašomų nuomos sutarčių su visais nuomininkais Administracija skundžiamu Sprendimu nusprendė pareiškėjo Prašymo netenkinti. Teisiniu Sprendimo priėmimo pagrindu nurodyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 6 dalis.
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (1 straipsnio 1 dalis).
Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.
Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, Administracija, nustatydama, ar asmuo turi teisę į kompensacijas, be kitų duomenų, privalo vertinti ir atitinkamas asmens ar bendrai gyvenančių asmenų pajamas.
Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos ir už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą (18 punktas).
Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis numato, jog kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie: 1) save ir bendrai gyvenančius asmenis; 2) veiklos pobūdį; 3) turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6-11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; 4) gaunamas pajamas; 5) kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.
Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Savivaldybės administracija gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.
Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numato, kad kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, o jeigu dėl kompensacijų kreipiamasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios mėnesio ar vėliau arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas.
Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą.
Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos, tarp kurių, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus (2 punktas).
Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad Įstatymas įpareigoja asmenį, kuris siekia gauti piniginę socialinę paramą, pateikti visą informaciją, reikalingą jo teisei į tokią paramą nustatyti, o Administraciją įpareigoja skirti kompensacijas tik įsitikinus, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti atitinkamas kompensacijas. Tokiai teisei nustatyti vienas iš būtinų kriterijų ir sąlygų yra besikreipiančiojo asmens pajamų dydis, o į pajamas turi būti įskaitomos ir pajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą. Jeigu Administracijai kyla neaiškumų ar abejonių dėl bet kurių kriterijų ar sąlygų, darančių įtaką asmens teisei gauti atitinkamas kompensacijas, pagal Įstatymą ji turi teisę reikalauti papildomų duomenų, įrodančių asmens teisę į piniginę socialinę paramą.
Kaip minėta, pareiškėjui tiek įteiktame informaciniame lapelyje, išduotame įregistravus Prašymą, tiek papildomai siųstuose elektroniniuose laiškuose buvo nurodyta pateikti jam priklausančio Pastato nuomos sutartis su visais nuomininkais, tačiau pareiškėjas visų nuomos sutarčių Administracijai nepateikė, todėl pastaroji, vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, turėjo pagrindą ir teisę priimti sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos pareiškėjui dėl to, kad jis nustatytu laiku nepateikė trūkstamų dokumentų.
Savo skundą dėl Sprendimo neteisėtumo pareiškėjas grindžia tuo, kad atsakovė neturėjo teisės reikalauti nuomos sutarčių, kurių pareiškėjas nėra sudaręs, nes tokie dokumentai nesusiję su Prašymo nagrinėjimu. Tačiau teismas pažymi, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 18 punktas numato, jog skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos asmens gaunamos pajamos ir už nekilnojamojo daikto nuomą, o Įstatymo 25 straipsnio 2 punktas nustato pareiškėjo pareigą pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią jo teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus. Minėta Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis įpareigoja atsakovę kompensaciją skirti tik įsitikinus, kad pareiškėjas kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį prašė skirti kompensacijas, turi teisę jas gauti, t. y. atsakovė turi nustatyti visas pareiškėjo pajamas ir jų dydį.
Nurodytai savo pareigai įvykdyti atsakovė, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 12 punktu, turi teisę reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą, jeigu iš pareiškėjo pateiktų ir viešuose registruose esančių duomenų negalima nustatyti visų pajamų ir jų dydžio.
Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tik faktai, kad dėl pareiškėjui priklausančio Pastato yra sudarytos nuomos sutartys su keturiais fiziniais asmenimis ir viena įmone, tačiau iš NTR duomenų negalima nustatyti, kas yra nuomotojas. Kadangi Pastatas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, tai atsakovė turi pagrįstą pagrindą daryti prielaidą, jog nuomotojas pagal visas sudarytas nuomos sutartis gali būti pats pareiškėjas.
Skunde nurodomas ir pareiškėjo akcentuojamas faktas, kad jis sudaręs tik Pastato dalies panaudos sutartį su UAB „Suprena“, o nuomos sutartis su keturiais fiziniais asmenimis sudarė panaudos gavėjas, o ne pareiškėjas, nėra išviešintas NTR duomenų bazėje, nes, kaip minėta, viešame registre nėra nurodyta kas yra nuomotojas pagal visas nuomos sutartis. Todėl atsakovė pagrįstai siekė išsiaiškinti, ar pareiškėjas negauna pajamų pagal NTR įregistruotas nuomos sutartis iš jam priklausančio Pastato nuomos ir pagrįstai reikalavo pateikti pačias nuomos sutartis, kadangi nuomotojo negalėjo patikimai nustatyti vien tik iš NTR duomenų.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog lyginant NTR duomenis apie panaudos sutarties ir nuomos sutarčių su fiziniais asmenimis sudarymo laiką ir patalpų plotą galima suprasti, kad nuomotojas yra panaudos gavėjas, o ne pareiškėjas, atsakovui leido daryti tik prielaidą, kad taip galėjo būti. Tačiau tokie NTR duomenys neleido atsakovei patikimai atmesti ir kitos prielaidos - kad pareiškėjas gali būti tiek panaudos gavėjas pagal vieną sutartį, tiek nuomotojas pagal nuomos sutartis ar dalį iš jų, nes pagal NTR viešus duomenis neaišku, kiek nuomos sutarčių iš viso sudaryta. Šiuo atveju NTR nėra įregistruota nei nuomos sutarčių su fiziniais asmenimis numerių (nurodyta tik data), nei nuomojamų patalpų identifikuojančių duomenų (patalpų numerių, indeksų ar pan.), iš kurių būtų galima spręsti, ar sudaryta viena nuomos sutartis su keturiais fiziniais asmenimis dėl to paties ploto ar keturios atskiros sutartys su kiekvienu iš jų dėl tokio paties dydžio patalpų. Nesant NTR įregistruotų nuomos sutarčių numerių, nuomojamas patalpas identifikuojančių duomenų ir nuomotojų tapatybės, atsakovė, neturėdama pačių nuomos sutarčių, negalėjo patikimai nustatyti, kad pareiškėjas yra tik panaudos davėjas pagal 2022-08-22 panaudos sutartį, bet nėra nuomotojas pagal 2022-08-22 nuomos sutartį(is), kadangi iš viso neaišku, kiek nuomos sutarčių yra sudaryta (viena ar keturios) ir kas yra nuomotojas pagal jas visas ar dalį jų.
Teismas pabrėžia, kad vertinti duomenis, reikalingus teisei į kompensaciją pagrįsti, Įstatymas įpareigoja Administraciją, bet ne pareiškėją, o šiuos duomenis pateikti Įstatymas nustato pareigą pareiškėjui, kuris kreipiasi dėl kompensacijos. Todėl pareiškėjas neturi spręsti už atsakovę dėl nuomos sutarčių, sudarytų dėl jam priklausančio Pastato, sąsajumo su nagrinėjamu klausimu ir pats nuspręsti už atsakovę, kad jos nėra reikalingos nagrinėjant jo Prašymą. Įstatymu tai priskirta Administracijos kompetencijai ir jai suteikta teisė reikalauti papildomų dokumentų, jeigu kyla neaiškumų iš turimų duomenų, o pareiškėjas turi pareigą pateikti visus būtinus dokumentus, jeigu pagrįstai reikalauja atsakovė.
Šiuo atveju pareiškėjas, nevykdydamas atsakovės nurodytų reikalavimų ir nepateikdamas teisėtai reikalaujamų papildomų dokumentų, nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos, todėl atsakovė, vadovaudamasi Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, turi teisę neteikti piniginės socialinės paramos.
Byloje nustatyta, to neginčija ir pareiškėjas, jog atsakovės prašomų papildomų dokumentų jis nepateikė, o šių dokumentų (ne)sąsajumą su nagrinėjamu jo Prašymu pareiškėjas įvertino pats vietoj atsakovės, taip nesudarydamas jai galimybės įgyvendinti Įstatymo numatytą pareigą įsitikinti, kad pareiškėjas iš tiesų turi teisę į kompensacijas. Dėl pasekmių, kurias pareiškėjui sukėlė skundžiamas Sprendimas, atsakingas jis pats, nes jis nevykdė savo pareigos pateikti teisėtai reikalaujamus dokumentus, o atsakovė negalėjo priimti kitokio sprendimo, nei numato Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis, nes tai yra imperatyvi norma, reglamentuojanti trūkstamų dokumentų nepateikimo pasekmes.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išanalizavus teisinį socialinės piniginės paramos skyrimo reglamentavimą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo prašymą skirti kompensacijas atsisakyta tenkinti pagrįstai, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Dėl įpareigojimo atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus
Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas atsakovės Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir juo tinkamai pagal Įstatymo reikalavimus buvo išspręstas pareiškėjo Prašymas, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tenkinti išvestinio skundo reikalavimo ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes tokią teisę turi tik šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.