Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai mano, kad nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš bendrovės prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Patikrinimui buvo pateikti šie bendrovės dokumentai: 2021 m. lapkričio 1 d. – 2022 m. sausio 31 d. laikotarpio bankų sąskaitų išrašai, kasos ir atskaitingų asmenų dokumentai, kreditorių sąrašas. VMI prie FM duomenimis, bendrovės vardu atidarytos šios bankų sąskaitos: ,,Paysera LT“, UAB atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Siekiant patikrinti bendrovės finansinę būklę, buvo patikrinta bendrovės piniginių lėšų judėjimas bankų sąskaitose, kasoje, kreditorių sąrašas, duomenys apie atskaitingų asmenų atsiskaitymą per laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 30 d.

Išnagrinėjus bendrovės prašymą ir su prašymu pateiktą bei surinktą papildomą informaciją, įvertinus Bendrovės esamą finansinę būklę buvo nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. bendrovė banko sąskaitose ir kasoje turėjo – 1.127.819,31 Eur pajamų ir 1.129.390,09 Eur išlaidų. Per minėtą laikotarpį į biudžeto surenkamąją sąskaitą bendrovė nepadarė nei vienos įmokos (kodu 1001) mokestinei nepriemokai sumažinti, tačiau iš jos sąskaitų esančių banke buvo išieškota (įmokos kodu (duomenys neskelbtini)) 276.278,50 Eur suma. Prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais būdama skolinga valstybės biudžetui ir tuo pažeidė VMI prie FM, kaip kreditoriaus, teises. Tokiu būdu, bendrovė, vykdydama minėtus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti bendrovei turint mokestinę nepriemoką.

CK 6.930¹ straipsnis numato skolininko — fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Bendrovės vadovė E. K., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pirmiau šiame pareiškime nurodyti mokėjimai patvirtina faktą, kad bendrovės vadovė šiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, nes atsiskaitymai buvo vykdomi su žemesnės eilės kreditoriais bendrovei turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas įpareigoja įmones vesti buhalterinę apskaitą, sudaryti buhalterinę atskaitomybę. Pagal buhalterinės atskaitomybės duomenis įmonės privalo mokėti valstybei mokesčius, taip pat atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pridėtinės vertės mokesčio, gyventojo pajamų mokesčio, žemės mokesčio įstatymuose nustatyta, kad įmonės valstybei mokesčius moka nustatytais periodais. Yra mėnesiniai, metiniai mokesčių periodai. Mokesčius įmonės valstybei moka ištisus metus. Jei įmonė metų eigoje nemoka valstybei periodinių mokesčių, ji daro trunkamąjį teisės pažeidimą. Dėl specifinio mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo, valstybė negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną. Pažeidimą gali nustatyti tik padariusi mokestinį įmonės patikrinimą, kuris daromas pasibaigus mokestiniam periodui. Padarius mokestinį patikrinimą ir jį baigus, nustatomi mokesčių įstatymų reikalavimų pažeidimai, t. y. būtent tada paaiškėja ATPK 50⁶ (nuo 2017 m. sausio 1 d. ANK 120 straipsnis) straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016), todėl nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. kovo 1 d. kada mokesčių administratorius sužinojo apie bendrovės vadovės E. K. padarytą teisės pažeidimą ir jį užfiksavo, baigęs prašymo nagrinėjimą bei surašęs išvadą dėl (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo.

Nurodo, kad ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti, todėl prašoma UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresas — (duomenys neskelbtini), vadovei E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K. kaltę pripažino ir paaiškino, kad anksčiau buvo pateikusi prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, kadangi privalėjo atsiskaityti su kitais partneriais, kad neprarastų bendradarbiavimo partnerių. Nepriemoka sumokėta, todėl nesutinka su iškelta administracinio nusižengimo byla bei skirtina nuobauda.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį praneša tinkamai. Byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: piniginių lėšų judėjimo lentelė (b. l. 2-3). Mokesčių mokėtojo duomenys (b. l. 6-19). Mokestinės prievolės (b. l. 20-40). VMI raštas UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 41).VMI 2022 m. kovo 2 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo (b. l. 42-43). VMI išvada (b. l. 44-49). Sąskaitos išrašas (b. l. 50-122). VMI įsakymas (b. l. 123-125).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. K., būdama UAB (duomenys neskelbtini)“ vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, turėdama pareigą atsiskaityti laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat pareigą sumokėti mokestį, to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Bendrovės vadovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai yra žinoma, kad neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarka, tačiau mokėjimus atliko savo nuožiūra ir bendrovės vadovė šiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, nes atsiskaitymai buvo vykdomi su žemesnės eilės kreditoriais bendrovei turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tuo pažeidė kreditoriaus – pareiškėjos interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina administracine nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie E. K. baustumus byloje nėra. Jos atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinęs bylos duomenis, tai, kad nenustatyta E. K. atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į E. K. nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta E. K. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas sankcijoje numatytam baudos minimumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.