- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- e2YT-1138-399/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00101-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., R. G., V. L. A.
- Advokatai
- Rūta Januškaitė
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. G. ir V. L. A.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje G. G., R. G., V. L. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikėjos B. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (e. b. l. 1–2).
Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu per atstovę palaikė savo pareiškimą, kad (duomenys neskelbtini), mirė jo motina B. G., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po B. G. mirties atsirado palikimas, t. y., 420/540 dalys 5,4000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat smulkus kilnojamasis turtas, baldai. Iki mirties savo turėto turto B. G. nebuvo palikusi testamentu. Nesant testamento, atsiradusį palikimą pagal tuo metu galiojančias paveldėjimo teisės normas turėjo priimti pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai, t. y., palikėjo vaikai, tėvai ir sutuoktinis. Pateikiami dokumentai, t. y., notarės L. V. liudijimas, notarės L. R. pažyma, bei notarės L. P. liudijimas patvirtina, jog po B. G. mirties dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Palikėjos vaikai, byloje patraukti suinteresuotais asmenimis – R. G. ir G. G. į motinos palikimą nepretendavo, todėl jo nepriėmė. Palikėjos tėvai O. V. ir M. V., bei sutuoktinis J. V. jos mirties dieną jau buvo mirę. Taip pat yra mirusi viena iš įstatyminių įpėdinių – dukra V. A.. Pareiškėjas savo motinos palikimą priėmė faktiškai, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis, naudoti ir prižiūrėti kaip savo. Ginčo dėl palikimo nėra ir niekada nebuvo. Nurodė, kad byloje suinteresuotais asmenimis įtraukti palikėjos vaikai R. G. ir G. G. žino ir sutinka, kad pareiškėjas faktiškai priėmė savo motinos B. G. palikimą, pradėdamas turtą valdyti ir juo naudotis.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys G. G. ir R. G. byloje pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka, patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), mirė B. G., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po B. G. mirties atsirado palikimas, t. y., 420/540 dalys 5,4000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat smulkus kilnojamasis turtas, baldai, B. G. testamento nebuvo palikusi. Sutinka, kad po B. G. mirties jos turėtą turtą faktiškai valdo ir juo naudojasi pareiškėjas. Prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti (e. b. l. 27, 35, 51).
Teismo posėdžio metu G. G. sutiko su pareiškimu motyvais bei argumentais išdėstytais atsiliepime.
Teismui nustačius, kad B. G. dukra V. A. yra mirusi, o jos palikimą priėmė V. L. A. ir K. R., kuri savo paveldėjimo teises padovanojo V. L. A., 2019 m. sausio 14 d. nutartimi įtraukė V. L. A. į bylą suinteresuotu asmeniu (e. b. l. 14).
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys R. G., V. L. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį suinteresuoti asmenys informuoti tinkamai (e. b. l. 24-25). Suinteresuotas asmuo R. G. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, prašė tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti juridinį palikimo priėmimo faktą (e. b. l. 51).
Suinteresuotas asmuo V. L. A. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą, prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas..
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina B. G., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad po B. G. mirties atsirado palikimas, t. y., 420/540 dalys 5,4000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat smulkus kilnojamasis turtas, baldai (e b. l. 9, 11). 2018 m. spalio 8 d. Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės L. R. pažyma patvirtina, kad po B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas (duomenys neskelbtini), mirties įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo nei Kalvarijos savivaldybės notaro biure iki 2006 m. sausio 1 d., nei Marijampolės 6-ajame notaro biure nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 24 d., negauta (e. b. l. 6). Kalvarijos savivaldybės notaro biuro notarės L. V. 2018 m. lapkričio 12 d. raštas patvirtina, kad po B. G. mirties paveldėjimo byla nuo 2007 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. Kalvarijos savivaldybės notaro biure nebuvo užvesta (e. b. l. 7). 2018 m. spalio 1 d. Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. liudijimas patvirtina, kad po B. G., mirusios 2000 m. liepos 10 d., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), įpėdiniai dėl palikimo priėmimo laikotarpiu nuo 2000 m. liepos 10 d. iki 2003 m. gegužės 23 d. į Marijampolės 4-ąjį notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla dėl palikimo priėmimo neužvesta (e. b. l. 13).
Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis nors po motinos mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau motinos palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog 2000 m. liepos 10 d. mirus B. G., jos palikimą, kurį sudarė nekilnojamasis turtas: 420/540 dalys 5,4000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priėmė ir jį valdė pareiškėjas A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CK 5.13 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad B. G. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina bylos rašytiniai įrodymai: gimimo liudijimo kopija (e. b. l. 10), mirties liudijimo kopija (e. b. l. 12), Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (e. b. l. 9,11), notarių L. R., L. V. ir L. P. pažymos (e. b. l. 6,7,13) suinteresuoti asmenys pateiktuose atsiliepimuose (e. b. l. 27, 51) ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.
Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai R. K. ir R. B., kurie patvirtino aplinkybę jog po motinos mirties pareiškėjas naudojasi ir valdo motinai priklausantį žemės sklypą, liudytojas R. K. be kitų aplinkybių nurodė jog padeda savo technika apdirbti pareiškėjui jo motinai priklausantį žemės sklypą.
Taigi, atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjos valstybei priteistina 3,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, e. b. l. 1).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė motinos B. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Priteisti iš pareiškėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3,72 Eur (tris eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas teikti suinteresuotiems asmenims nedalyvavusiems teismo posėdyje.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.