Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Jolitai Inčienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, teismo salėje ir vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) kolegijos studentas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. G. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

J. G. 2023-11-01, apie 18.00 val., pritaikęs raktą, pro duris įsibrovė į D. T. namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė D. T. priklausantį turtą: dviejų dalių pižamą, kainuojančią 20 Eur, liemenėlę, kainuojančią 6 Eur, 2 vnt. kelnaičių, kainuojančias po 2 Eur, viso už 4 Eur, bei medžiaginį raudonos spalvos krepšį, kainuojantį 0,50 Eur. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. lapkričio 2 d. apie 18 val., pro rūsio langelį įsibrovė į D. T. namą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslu pagrobti D. T. priklausantį turtą, bet nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes išgirdo, kad name yra žmonių ir išsigandęs iš namo pabėgo. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2023 m. lapkričio 22 d. apie 18 val., pritaikęs raktą, pro duris įsibrovė į D. T. namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė D. T. priklausantį turtą: į name rastą pintą krepšį, kainuojantį 20 Eur, sudėjo ir pro langą iš namo išmetė 8 poras juodos spalvos pėdkelnių, kainuojančių po 2 Eur, viso už 16 Eur, 17 vnt. liemenėlių įvairių spalvų, kainuojančių po 8 Eur, viso už 136 Eur, 30 vnt. kelnaičių įvairių spalvų, kainuojančių po 2 Eur, viso už 60 Eur, 5 poras kojinių, kainuojančių po 1 Eur, viso už 5 Eur, 3 vnt. naktinių marškinėlių, kainuojančių po 8 Eur, viso už 24 Eur, 3 vnt. šortų, kainuojančių po 6 Eur, viso už 18 Eur, 2 vnt. marškinėlių (maikučių), kainuojančių po 5 Eur, viso už 10 Eur, chalatėlį, kainuojantį 10 Eur, maudymosi kelnaites, kainuojančias 2 Eur, tuo pagrobdamas svetimo turto viso už 331,50 Eur ir nukentėjusiajai D. T. padarydamas 331,50 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes ir parodė, kad negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Turtinę žalą atlygino. Taip pat atlygino dalį, t. y. 300 Eur, neturtinės žalos. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, išvadas padarė. J. G. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu ir laiduotoja paskirti jo motiną D. G..

3. Civilinė ieškovė D. T., pasisakydama dėl pateikto civilinio ieškinio parodė, kad jai buvo padaryta didelė žala, kurios poveikis tęsiasi iki šiol. Sutrikdyta jos sveikata, emocinė būklė. Lankėsi pas psichologą vieną kartą, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo tęsti seansų. Reikėjo stipresnio gydymo, todėl kreipėsi į psichoterapiją. Psichoterapijos seansuose tvarkėsi su savimi. Turėjo krūties operaciją. Dideli įtarimai, kad išprovokavo aptariamas įvykis, nuo patirto didelio streso. Patvirtino, kad turtinę žalą kaltinamasis atlygino. Su kaltinamojo siūlomu neturtinės žalos dydžiu nesutinka ir palaiko pateikto civilinio ieškinio reikalavimą.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

5. Galima laiduotoja D. G. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį J. G. jos atsakomybėn pagal laidavimą su užstatu. Prašyme nurodė, kad ji yra kaltinamojo motina. Juos sieja glaudus motinos ir sūnaus ryšys. Sūnus turi sveikatos problemų, todėl ji rūpinasi jo sveikata, bendrauja su gydytojais. Šiuo metus su sūnumi gyvena kartu. J. G. padaryta nusikalstame veika buvo aptarta namuose. D. G. manymu sūnus suvokė savo elgesio ydingumą, neteisėtumą ir kenksmingumą, nuoširdžiai gailisi ir padarė išvadas. Sūnus atsižvelgia į motinos pastabas, nuomonę dėl elgesio, todėl mano, kad galės jam daryti teigiamą įtaką, užtikrinant tinkamą jo elgesį, laikantis teisės aktų ir visuomenės moralės normų (II t., b. l. 159-172).

6. 2024-01-07 per ePolicija savitarnos portalą D. T. pateikė pareiškimą, kad 2024-11-1, 2 ir 22 į jos namą, esantį (duomenys neskelbtini), vagystės tikslu buvo įsibrovęs J. G. ir iš namo pavogė jos drabužius (I t., b. l. 1-9).

7. 2024-01-16 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota (apžiūrėta, nufotografuota) įvykio vieta. Name ir namo teritorijoje stebėjimo kamerų nėra (I t., b. l. 20-26).

8. Nukentėjusioji D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, kad 2023-11-22, apie 18.00 - 19.00 val., ji, grįžusi namo adresu (duomenys neskelbtini), namuose ji aptiko J. G. ir dešine ranka stvėrė jam už klyno. Įsitikinusi, kad galimai jai yra saugu, vaikiną paleido. Ji matė, kad ant palangės guli vaikino telefonas ir jį J. G. atidavė. Atvykus jos ir J. G. tėvams, jis pripažino, kad pro langą yra išmetęs jos krepšį su jos daiktais. Į namą jis pateko pritaikęs raktus. Jis turėjo du ryšulėlius raktų. Viename buvo keturi raktai, kitame, kuriuo rakino jos namo duris, buvo 5 raktai. 2023-11-22, kai J. G. buvo pagautas vagystės metu, jis prisipažino, kad buvo į jos namą įsibrovęs ir prieš tai du kartus. Tuomet ji ir sužinojo, kad lapkričio 1 d. iš pirmajame aukšte esančio kambario jis pavogė jai priklausančius daiktus J. G. motina atlygino nuostolius dėl namo durų spynos pakeitimo (I t., b. l. 29-32).

9. 2024-01-29 nukentėjusioji D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-11-1, 2 ir 22 vakarais į jos namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įsibrovęs J. G., sužinojo 2023-11-22, kai jį vagystės metu pagavo savo name. Jis prisipažino, surašydamas prisipažinimą, kad buvo į jos namą įsibrovęs ir prieš tai du kartus. 2023-11-22 J. G. ir jo tėvų prašoma pareiškimo dėl vagystės nerašė, kadangi tąsyk iš jos namo pavogti drabužiai buvo rasti ir jis turto jokio nesugadino, sutarė bei J. G. prižadėjo daugiau (duomenys neskelbtini) gatve ir palei jos namą nevaikščioti. 2024-01-05 ji pastebėjo J. G. šalia savo namo. Jo jotinai nusiuntus informaciją, pastaroji niekaip nesureagavo. 2024-01-07 pareiškimą ji pateikė per ePoliciją. Dėl šio įvykio patyrė stresą, savo namuose nesijaučia saugiai, bijo kiekvieno krebždesio (I t., b. l. 29-32, 33-36).

10. 2024-01-26 J. G. savanoriškai pateikė 2023-11-01 vakare pavogtus iš D. T. namo daiktus (t. 1, b. l. 76-78, 83-98).

11. 2024-01-29 nukentėjusioji D. T. savanoriškai pateikė 2023-11-22 pavogtus iš jos namo daiktus, kurie buvo apžiūrėti (t. 1, b. l. 79-82, 83-98).

12. 2024-05-16 2024-06-14 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad dėl savo psichikos būsenos J. G. nagrinėjamų įvykių metu galėjo ir dabar gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei duoti parodymus. Jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (II t., b. l. 86-94)

13. Kaltinamojo J. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio3 dalį, nes jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

14. J. G. kaltė yra įrodyta jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, nukentėjusiosios D. T. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, savanorišku daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu.

15. Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi(BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

16. Kaltinamasis J. G. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis)nuosavybei (BK XXVIII skyrius). Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

17. Teisminio bylos nagrinėjimo metu J. G. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pateiktame prašyme D. G. sutiko tapti laiduotoja, prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn su užstatu (II t., b. l. 159-172).

18. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

19. Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis J. G. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, anksčiau teistas nebuvo (I t., b. l. 103-105), administracinių nuobaudų 1 metų laikotarpyje neturi (I t., b. l. 112-113), mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje, turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino, taip pat atlygino dalį neturtinės žalos, yra jauno amžiaus, kritiškai vertina savo elgesį, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis J. G. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

20. Šių įstatyme numatytų sąlygų visuma suteikia pagrindą teismui spręsti, kad yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys, (BPK 303 straipsnio 4 dalis).Būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

21. Teismas taip pat daro išvadą, kad galima pasitikėti D. G. kaip laiduotoja: ji yra kaltinamojo motina, neteista (II t., b. l. 161), administracine tvarka bausta, baudos sumokėtos (II t., b. l. 161-163), darbdavio charakterizuojama teigiamai (II t., b. l. 160), nuolatos tobulinanti savo profesinius įgūdžius ir žinias (II t., b. l. 163-168). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad D. G. yra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad D. G., būdama J. G. motina, objektyviai gali daryti pastarajam teigiamą įtaką ir tinkamai vykdyti savo kaip laiduotojos pareigą. Juo labiau, kaip ji pati pateiktame prašyme parodė, kad yra visapusiškai pasiruošusi tinkamai atlikti laiduotojos pareigas bei padėti J. G. laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Motina sūnui yra didelis autoritetas. J. G. padaryta veika buvo aptarta šeimos rate. Jis suprato, kad tai yra ydingas elgesys. Atkreiptinas dėmesys, kad J. G. turi psichinių sutrikimų. Motina jį prižiūri, jam išrašytas gydymas ir vaistai. J. G., kuris padarė išvadas ir senų klaidų nekartos. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir J. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą su užstatu. Teismas sprendžia, kad tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK40straipsnio1– 4 dalys).

22. Ikiteisminio tyrimo metu J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t., b. l. 33-35), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

23. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

24. Civilinė ieškovė D. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį (I t., b. l. 47-72), kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 375,01 Eur turtinės ir 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas turtinę žalą 375,01 Eur ieškovei atlygino.

25. Pažymėtina, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014.

26. Pagal teismų praktiką, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinio teismo 2024-02-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2024).

27. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką. 1000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos dažniausiai tai atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pavyzdžiui, ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (išgyvenimai ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. (Vilniaus apygardos teismo 2023-05-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-576/2023).

28. Teismui nekyla abejonių, kad D. T. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė visą eilę neigiamų emocijų: stiprų šoką, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, baimę (kuri ją lydi iki šiol), epizodais kankina nemiga, vargina nuolatinis nerimas. Buvo sutrikdytas įprastinis ieškovės gyvenimo ritmas, suprastėjo ir jo kokybė. Ji buvo ypatingai stipriai paveikta psichologiškai ir dvasiškai. Nukentėjusioji kreipėsi pas psichologą. Visgi D. T. neįrodė civiliniame ieškinyje prašomos priteisti 7000 Eur dydžio neturinės žalos pagrįstumo. D. T. fizinė žala padaryta nebuvo, psichologinė pagalba jai suteikta vieną kartą (I t., b. l. 72), kreipėsi dėl potrauminės psichoterapijos (I t., b. l. 58-59). Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad fizinės sveikatos sutrikimus išprovokavo patirtas stresas dėl J. G. nusikalstamų veiksmų.

29. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į kokio dydžio turtinę žalą nukentėjusioji patyrė nagrinėjamoje byloje – šiuo atveju nustatyta 375,01 Eur turtinė žala, kurią kaltinamasis atlygino. Be to, kaltinamasis nukentėjusiajai jau sumokėjo 300 Eur neturtinės žalos.

30. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo finansinę padėtį, jis yra studentas, turtinės žalos dydį, aptartą teismų praktiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, vertintina, kad 7000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas, nukentėjusiajai iš J. G. priteistina papildomai 500 Eur neturtinės žalos. Teismo vertinimu, būtent šis neturtinės žalos dydis viso 800 Eur šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, jos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat J. G. kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.

31. Teismas atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010).

32. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

J. G., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei su 1000 Eur užstatu, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. G., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1. pižamą, 2 vnt. kelnaičių, medžiaginį maišelį, liemenėlę, pirštinių porą ir 5 vnt. raktų ryšulėlį, 2024-05-22 nutarimu perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (paketas Nr. 0063533), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

2. pintą krepšį, 8 vnt. pėdkelnių, 17 vnt. liemenėlių, 30 vnt. kelnaičių, 5 poras kojinių, 3 vnt. naktinių marškinėlių, 3 vnt. šortų, 2 vnt. marškinėlių (maikučių), chalatėlį, maudymosi kelnaites, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. T..

J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir D. T. iš J. G. priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.