Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, išnagrinėjusi prokuroro Gintaro Jakšto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

S. K. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs baudžiamojo kodekso (toliau BK) 97 str. 6 d. tvarka).

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K., žinodamas ir suprasdamas, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) su jo, t. y. S. K. vardu yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. vairuotojo pažymėjimo blankas ir rekvizitai atspausdinti ant baltos spalvos plastikinės kortelės, blanko apsaugos priemonės imituotos, prie savęs, iki 2023-09-07, neteisėtai laikė žinomai netikrą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 1991-03-15 ir 2005-04-12 nebuvo įgijęs teisės vairuoti jokių kategorijų transporto priemonių bei šį, netikrą dokumentą, 2023 m. rugsėjo 07 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), atliekant administracinio nusižengimo tyrimą dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti, pagal ANR 424 str. 3 d., pateikė patikrinimui (duomenys neskelbtini) V. J. kaip tikrą, taip panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad žinodamas ir suprasdamas, jog jo (duomenys neskelbtini) įgytas vairuotojo pažymėjimas gali būti netikras, jį 2023 m. rugsėjo 7 d., apie 10.30 val., pateikė (duomenys neskelbtini) V. J. patikrinimui, bet apie tai pareigūnui nesakė, kadangi bijojo atsakomybės. Pas pareigūną atvyko jo kvietimu dėl administracinio nusižengimo tyrimo. Apie tai, kad vairuotojo pažymėjimas gali būti netikras įtarė kažkur 2020 m. vasarą, tai yra, kažkur po metų laiko nuo tada, kai jį 2019 m. liepos mėnesį, apie 28-29 d., gavo. Atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) gauto vairuotojo pažymėjimo dokumento buvo nurodyta neįprastai per daug kategorijų, nei nurodoma ant lietuviško vairuotojo pažymėjimo. Taip pat (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjime B kategorijos laikymas buvo nurodytas 1991 m., o kitų kategorijų 2005 m., kai patį vairuotojo pažymėjimą gavo 2019 metais. Šie požymiai ir sukėlė įtarimą, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas gali būti netikras. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo neklastojo, iš tikrųjų jį gavo (duomenys neskelbtini), kur mokinosi, laikė egzaminus, tačiau kur ir pas ką nurodyti negali. Į (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs 2019 m. Savo kaltę dėl to, kad žinodamas jog vairuotojo pažymėjimas yra netikras, jį pateikė patikrinimui policijos pareigūnui, pripažįsta visiškai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Daugiau nieko papildyti neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš liudytojos L. R. apklausos protokolo matyti, 2023 m. kovo mėnesį, tikslios datos nepamena, tai galėjo būti 16 d., apie 23.30 val., dirbant pamainoje ir vykdant policinę priemonę J(duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis „Mazda“, valstybinio numerio nepamena, kurį vairavo vyriškis, kaip nustatyta S. K.. Patikrinus Polis sistemoje ar minėtas asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje, nustatyta, kad jis tokios teisės Lietuvoje niekada nebuvo įgijęs. S. K. patikrinimui pateikė (duomenys neskelbtini) kurio tikrumas vizualiai jai jokio įtarimo nesukėlė, o patikrinti užsienietiško vairuotojo pažymėjimo duomenų Polis sistemoje ir naktį susisiekiant su VĮ „Regitros“ darbuotojais, neturi galimybės. Paprašius paaiškinti kaip įgijo (duomenys neskelbtini), S. K. nesutrikęs, ramiu tonu, sklandžiai, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), su vertėjo pagalba, išsilaikė kursus ir vairavimo egzaminus, po ko, jam buvo įteiktas šis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis ir pateikė patikrinimui. Paklausus dėl kokios priežasties vairuotojo pažymėjime kategorijų įgijimo datos žymiai skiriasi, S. K. paaiškinti negalėjo, sakė, kad norvegų kalbos nesupranta, gal tiesiog (duomenys neskelbtini) taip atliekami žymėjimai. Apie tai kada S. K. lankėsi (duomenys neskelbtini) ir kada įgijo dokumentą nekalbėjo. Siekiant patikrinti S. K. informaciją dėl užsienietiško vairuotojo pažymėjimo įgijimo, kurio duomenų iš karto neturėjo galimybės patikrinti ir atlikti tyrimą dėl asmens teisės vairuoti transporto priemones, suformavo S. K. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 424 str. 3 d. Nesant galimybės patikrinti ar (duomenys neskelbtini)s vairuotojo pažymėjimas yra įgytas teisėtai bei vizualiai nesukėlus įtarimo, kad dokumentas gali būti netikras, šį S. K. pateiktą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą, jam grąžino, tačiau nurodė, kad pagal LR galiojančius įstatymus jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių Lietuvoje.

Iš liudytojo V. J., Kauno a. VPK Kėdainių rajono PK reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, apklausos protokolo matyti, kad jo žinioje buvo atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas dėl S. K. administracinio nusižengimo, ROIK numerio nepamena, kuris 2023-03-16, apie 23.50 val., buvo sustabdytas pareigūnės vairuojantis automobilį „Mazda“, valstybinio numerio nepamena, galimai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės Lietuvoje. 2023 m rugsėjo 7 d., apie 10.30 val., į (duomenys neskelbtini), kviečiamas atvyko S. K., kuris patikrinimui pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą. Pagal V. K. patikrinimui pateiktą vairuotojo pažymėjimą, jo išdavimo datos ir numerio nepamena, buvo matyti, kad atitinkamose pažymėjime nurodytose grafose skirtingos kategorijas buvo įgytos skirtingu laiku, tai yra iki 2019 m. S. K. nesutrikęs, ramiai ir sklandžiai paaiškino, kad Lietuvoje teisės vairuoti transporto priemones niekada nebuvo įgijęs, o patikrinimui pateiktą vairuotojo pažymėjimą įgijo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iki 2019 metų (duomenys neskelbtini) nesilankė ir iki tol teisės vairuoti jokios kategorijos transporto priemonės nebuvo įgijęs (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjime nurodytų kategorijų įgijimo ir S. K. vairuotojo pažymėjimo įgijimo Norvegijoje datų neatitikimai, sukėlė pagrįstų abejonių dėl S. K. patikrinimui pateikto vairuotojo pažymėjimo tikrumo. Įtariant, kad S. K. patikrinimui pateiktas (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas galimai netikras, tarnybiniu pranešimu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 300 str. 2 d. Iki šiol ANR protokolas dėl S. K. automobilio „Mazda“ vairavimo, neturint teisės jos vairuoti, nėra priimtas, kadangi laukiama ikiteisminio tyrimo baigties.

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-34366-23 pagal LR BK 300 str. 2 d., pradėtas vadovaujantis 2023-09-07 vyriausiojo tyrėjo V. J. tarnybiniu pranešimu apie tai, kad S. K., gim. 1971-02-18, policijos pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris galimai suklastotas.

Iš byloje esančio 2023-11-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančio 2023-09-07 vyriausiojo tyrėjo V. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, (duomenys neskelbtini), dėl S. K., (duomenys neskelbtini)administracinio nusižengimo, S. K. kviečiamas atvyko į (duomenys neskelbtini), atvykęs jam pateikė patikrinimui, (duomenys neskelbtini) išduotą, vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) (klaidingai nurodyta tyrėjo(duomenys neskelbtini)). Kilus pagrįstų abejonių, kad vairuotojo pažymėjimas yra netikras, jis buvo paimtas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34366-23. Prie tarnybinio pranešimo pridedamas Norvegijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas, Nr. . (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančio administracinio nusižengimo, (duomenys neskelbtini), protokolo kopijos matyti, kad S. K., (duomenys neskelbtini), surašytas protokolas, kuriame nurodyta, kad administracinis nusižengimas įvykdytas 2023 m. kovo 16 d., 23.30 val., t. y. kad jis vairavo automobilį „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas Norvegiškas teises, niekada neturėjęs išsilaikęs LR vairuotojo pažymėjimo. Suformuotas protokolas pagal LR ANK 424 str. 3 d.

Iš byloje esančios Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimo centro pateiktos specialisto išvados, matyti, kad tyrimui pateiktas (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, išduotas S. K. vardu, yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Vairuotojo pažymėjimo blankas ir rekvizitai atspausdinti terminiu sublimaciniu spaudos būdu ant baltos spalvos plastikinės kortelės. Blanko apsaugos priemonės yra imituotos.

Tyrimui pateiktame vairuotojo pažymėjime yra matomi du numeriai, tai yra (duomenys neskelbtini) (1t., 54-55 psl.)

Norvegijos karalystės vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas 2023-11-22 perduotas saugojimui į Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių saugojimui, aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 37-38, 39-45 psl.)

VĮ „Regitra“ pateiktoje informacijoje matyti, kad S. K., (duomenys neskelbtini), nėra LR kelių transporto priemonių vairuotojų registrų objektas, t.y. jam nebuvo išduotas LR vairuotojo pažymėjimas. Šiame registre užsienyje išduotų vairuotojo pažymėjimų duomenys netvarkomi, todėl VĮ „Regitra“ neturi informacijos apie (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą ir šioje šalyje galiojančius teisės aktų reikalavimus.

Vadovaujantis Polis sistemos duomenimis S. K. nėra įtrauktas į vairuotojų registrą .

Iš byloje esančio Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktos informacijos matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad vairuotojo pažymėjimas S. K., (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo išduotas. Pažymima, kad teikta dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) kopija yra klastotė (neatitinka norvegiško vairuotojo pažymėjimo kriterijų).

VSATIS duomenų pažymoje nėra fiksuota S. K., (duomenys neskelbtini), sienos kirtimų.

BK 300 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už tai, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Taigi, BK 300 straipsnio 2 dalis išskiria tam tikras dokumentų rūšis, kurių pagaminimą, klastojimą ar disponavimą tokių rūšių dokumentais įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika. BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, be kitų dokumentų, nurodytas ir vairuotojo pažymėjimas (kasacinė nutartis 2K-7-153/2012).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, jo veika kvalifikuota teisingai atitinka Lietuvos respublikos BK 300 str. 2 d.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamasis padarė 1 apysunkį nusikaltimą (BK 11 str.), jo nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis (duomenys neskelbtini).

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas atsižvelgia į paminėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, veika sunkių pasekmių nesukėlė, neteistas, kritiškai vertina savo poelgį, kaltinamasis dirba, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas daro išvadą, kad asmeniui kuris pirmą kartą nusikalto, visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, įvertinus rūšinį nusikalstamos veikos pavojingumą, jam skiriama švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – areštas, laisvės atėmimas būtų per griežta bausmė, teismas mano, jog kaltinamajam atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, yra pagrindo už padarytą nusikalstamą veiką skirti arešto bausmę didesnę nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. 1 d. nuostatas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, teismui pažada nusikalstamų veikų nedaryti. Teismas mano, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalis, 5, 7 ir 8 punktus ir arešto bausmės vykdymą atidedant, teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti intensyvią priežiūrą jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir vadovaujantis minėto straipsnio 5 dalimi, nustatyti pareigas, įpareigojimus - kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą. Teismas daro išvadą, kad paskirti kaltinamajam įpareigojimai, turės didesnį efektą siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, arešto bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu; bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – ir jos dydžiu sutinka.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Suklastotą dokumentą, Norvegijos karalystės vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, kuris 2023-11-22 perduotas saugojimui į Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, aktas Nr. – (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam: 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 5 d. 5 p. 7 p. 8 p. ir arešto bausmės vykdymą atidėti šešių (6) mėnesių laikotarpiui, paskirti S. K. intensyvią priežiūrą jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant įpareigojimus (pareigas) - bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose Probacijos tarnybai nurodytu adresu nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Norvegijos karalystės vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui į Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, aktas Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.