- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-155-134/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė
Baudž.byla Nr. 1A-155-134/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1Teisminio sprendimo Nr. 1-08-3-00039-2014-1
2015 m. birželio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Algirdo Gapučio ir Sigito Bagdonavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo :
D. M. ir V. Z. pagal BK 155 str. 1 d. atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.), jų civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės V. Z. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, V. Z. kaltinus ją tuo, kad ji 2014-08-25 apie 19 val., esančioje L. B. parduotuvėje, viešai išvadino i V. Z. įžeidžiančiais žodžiais „durnė“, „ubagė“, gyvatė“ ir tuo ją įžeidė.
V. Z. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, D. M. kaltinus ją tuo, kad ji 2014-08-25 apie 19 val., esančioje L. B. parduotuvėje, viešai išvadino D. M. įžeidžiančiais žodžiais : „vėžininke“, „paleistuve“, „prostitute“, „nabage“, „ubage“, pasakė jai : „kad tau dar vienas vėžys per sub...ę išlystu“ ir tokiu būdu viešai ją įžeidė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują, kuriuo : V. Z. nuteisti pagal BK 155 str. 1 d. ir iš jos priteisti 868,86 € neturtinei žalai atlyginti bei 434,62 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti;
D. M. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Apeliantė skunde nurodo, kad nuosprendžio motyvai dėl V. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės prieštaringi, nes teismas pirmiausia pripažino, kad V. Z. suprato įžeisianti apeliantę ir veikė tiesiogine tyčia, o po to nurodė, kad teismui nepavyko nustatyti, kas ir kokius žodžius vartojo konflikto metu. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad ji kreipėsi į teismą, norėdama atkeršyti V. Z. po to, kai jai (apeliantei) ir jos seseriai D. R. buvo surašytas protokolas pagal ATPK 174 str.
Apeliantė teigia, kad byloje surinkti įrodymai : liudytojų R. Š., A. Š., A. K., D. R. parodymai - patvirtina, kad konfliktą pradėjo V. Z., kai D. R. jai atsisakė paskolinti kaimynės J. P. paliktus pinigus. Nei vienas iš šių liudytojų nepatvirtino V. Z. ir D. B. parodymų, kad ji V. Z. išvadino kaltinime nurodytais įžeidžiančiais žodžiais. Bylos duomenys patvirtina, kad D. B. yra lojali V. Z., po nagrinėjamo konflikto jos abi stengėsi nuteikti kaimo bendruomenę prieš ją ir jos artimuosius, siekia L. B. parduotuvės uždarymo.
Apeliantė nurodo, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi kasacinėje nutartyje Nr. 2K-161/2015 išdėstytais argumentais, nes šios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra analogiškos. Bylos duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad ji V. Z. pareiškė kaltinimus ne dėl realiai padarytos nusikalstamos veikos, o dėl įsisenėjusio buitinio konflikto ir norėdama atkeršyti V. Z.. Iki nagrinėjamo įvykio tarp jos ir V. Z. nebuvo jokių įsisenėjusių konfliktų, ji jai nesiekė atkeršyti.
Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad V. Z. prieš ją įvykdyta nusikalstama veika yra mažareikšmė, nes V. Z. įvykdytas nusikaltimas ir jo pasekmės siekė tokį pavojingumo laipsnį ir sukėlė tokias pasekmes - žymią žalą, kad jos pripažinti mažareikšme negalima.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies : baudžiamoji byla abiems atleistosioms nuo baudžiamosios atsakomybės nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
V. Z. šioje byloje D. M. buvo kaltinama tuo, kad viešai įžeidė D. M. žodžiais : „vėžininke“, „paleistuve“, „prostitute“, „nabage“, „ubage“, pasakė jai : „kad tau dar vienas vėžys per sub...ę išlystų“ , o D. M. V. Z. buvo kaltinama tuo, kad to paties konflikto metu viešai įžeidė V. Z. žodžiais „durnė“, „ubagė“, gyvatė“.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisinga pirmosios instancijos teismo pateiktą faktinių bylos aplinkybių analizę. Teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pagrįstai nurodė, kad konfliktas kilo D. M. seseriai D. R. atsisakius paskolinti svetimus pinigus, ką V. Z. suprato kaip priešišką veiksmą. Abi šalys kaltino viena kitą necenzūrinių žodžių vartojimu, įžeidimais, tačiau byloje nepavyko konkrečiau nustatyti, kas ir kokius žodžius vartojo konflikto metu. Esant labai prieštaringiems šio konflikto dalyvių ir apklaustų liudytojų parodymams, byloje nustatyta, kad tiek V. Z., tiek D. M. kalbėjo pakeltu tonu, pykosi, vadino viena kitą nepagarbiais apibūdinimais. Iš bylos medžiagos ir D. M. parodymų matyti, kad ji nutarė apkaltinti V. Z. įžeidimu praėjus daugiau kaip mėnesiui po įvykio, tik tada, kai jai pačiai ir jos seseriai dėl to paties įvykio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 174 str. Tuomet V. Z. atsakė tuo pačiu – įžeidimu apkaltino D. M. bei pareikalavo atlyginti neturtinę žalą. Visos šios aplinkybės rodo, kad tiek D. M., tiek ir V. Z. pareiškė kaltinimus ne dėl realiai padarytų nusikalstamų veikų, o dėl iš esmės paprasto įsisenėjusio buitinio konflikto, kurį bandoma pavaizduoti kaip didelį kriminalinį įvykį, ir kad į teismą abi šalys kreipėsi, norėdamos kuo stipriau pakenkti ir atkeršyti viena kitai. Tai suteikia pagrindą abejoti tiek V. Z., tiek D. M. teiginių apie konflikto metu patirtą didelį pažeminimą objektyvumu.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs išvardytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nusikalstamos veikos sudėties požymiai V. Z. ir D. M. veikoje egzistuoja tik formaliai, o jų padarytos veikos pavojingumas nėra toks didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga už padarytą nusikaltimą jas patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Padaręs tokias išvadas, teismas laikė jas pagrindu atleisti D. M. ir V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo (BK 37 str.), tačiau nesiaiškino, ar jų veika apskritai gali būti pripažįstama nusikaltimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nustatytos ir skundžiamame nuosprendyje aptartos aplinkybės : tai, kad abi atlestosios nuo baudžiamosios atsakomybės nepagarbius žodžius viena kitai išsakė būdamos emociškai susijaudinusios, abipusio ir neilgai trukusios konflikto metu, be to, jas ilgą laiką sieja priešiški santykiai - rodo, kad abiejų atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės veika nesiekia tokio pavojingumo, kuris sukelia baudžiamąją atsakomybę.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo asmens atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.) negalima, jeigu BK specialiosios dalies straipsnis, be nusikaltimo sudėties, numato ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį (kasacinė nutartis Nr. 2K-133/2011). D. M. ir V. Z. atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, tačiau BK 155 str. 2 d. numatyta baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Todėl D. M. ir V. Z. neturėtų būti taikomas BK 37 str. ir jos atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nes BK 155 str. nustato ne tik nusikaltimo, bet ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, nei D. M., nei V. Z. veiksmai nesiekė baudžiamajai atsakomybei pagal BK 155 str. 1 d. d. kilti būtino pavojingumo. Nuosprendį apeliacine tvarka skundė tik D. M., tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad analogiškais apeliantės skundo tenkinimo pagrindais yra pagrindas švelninti ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės V. Z. teisinę padėtį, nes ir jos veika, kaip jau aptarta, negali būti pripažinta nusikaltimu. D. M. ir V. Z. baudžiamoji byla nutrauktina, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d., 320 str. 5 d.), jų civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Kadangi ši privataus kaltinimo byla nagrinėta pagal D. M. ir V. Z. skundus ir jos abi išteisintinos, D. M. prašymas jai iš V. Z. priteisti išlaidas (145 €) advokatės D.Gadliauskienės paslaugoms apmokėti atmestinas. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atlyginti 31,85 € už advokatės B. B. atstovavimą D. M. atmestinas, nes ši advokatė išteisintajai apeliacinėje instancijoje neatstovavo. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo atlyginti 26,06 Eur už advokatės R. B. atstovavimą V. Z.. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos šalys. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą padavė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės D. M., kurią gynė advokatė D.Gadliauskienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės V. Z. gins advokatė R. B.. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas apeliacinio proceso metu yra būtinas, Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
D. M. ir V. Z. pagal BK 155 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.