Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-121-935/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22080-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.2.4.3

2020 m. gegužės 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje E. V. yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, perdavė prokurorui, kadangi byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų. Žemesnysis teismas konstatavo, jog E. V. suformuluotame kaltinime yra nurodyta tik tai, kokius parodymus ji davė apklausiama kaip liudytoja teisme, tačiau nenurodoma, kokie konkretūs jos teiginiai yra vertinami kaip melagingi. Toks kaltinimo trūkumas trukdo nagrinėti bylą teisme, nes kaltinimą turėtų tikslinti pats teismas, dėl ko kiltų abejonių teismo nešališkumu, be to, šiuo atveju yra pažeidžiama kaltinamosios teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama. Taip pat žemesnysis teismas nurodė, kad byloje nesurinkti ir kaltinamajame akte nenurodyti visi duomenys, reikšmingi bylos nagrinėjimui, tokiu būdu yra pažeidžiama kaltinamosios teisė į gynybą ir apsunkinamas bylos nagrinėjimas teisme.

3. Skunde nurodoma, kad šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu E. V. buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi šis nuosprendis buvo panaikintas ir baudžiamoji byla buvo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi pirmosios instancijos teismas, gavęs baudžiamąją bylą iš apeliacinės instancijos teismo, privalėjo ją nagrinėti iš naujo, o ne grąžinti prokurorui.

4. Prokurorė pažymi, kad E. V. savo apeliaciniame skunde nebuvo nurodžiusi, jog jai nėra aišku, kuo ji yra kaltinama. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė kaltinamojo akto trūkumų, nenurodė, jog kaltinimas nėra aiškus ir neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

5. Skunde tvirtinama, kad žemesnysis teismas, grąžindamas baudžiamąją bylą prokurorui, neįvertino BK 256 straipsnio nuostatų, kurios numato kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimą teisme. Ši norma numato prokurorui galimybę pakeisti kaltinimą, taip pat tikslinti kaltinamojo veiką naujomis iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi net ir nustačius, jog kaltinimas yra suformuluotas netiksliai, toks trūkumas nėra esminis ir neleidžia konstatuoti, kad buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

6. Prokurorė tvirtina, kad visiškai nepagrįstas žemesniojo teismo teiginys, jog kaltinamojo akto trūkumai trukdo bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojus. Aplinkybė, kad liudytojai nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindas tvirtinti, jog kyla kokių nors kliūčių šiuos liudytojus apklausti bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas tenkintinas.

7. BPK 219 straipsnyje yra nurodyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. Kaltinamajame akte prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 219 straipsnio 3, 5 punktuose nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, BK straipsnis (jo dalis ir punktas), nustatantis atsakomybę už padarytą veiką. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad asmuo suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-511/2019, 2K-254/2013 ir kt.). BPK 234 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas neturėjo pakankamo pagrindo baudžiamąją byla perduoti prokurorui.

8. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas teisme. Iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, jog E. V. yra kaltinama tuo, kad ji 2019 m. vasario 11 d. apklausiama kaip liudytoja (duomenys neskelbtini), nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje, būdama informuota apie galimybę atsisakyti duoti parodymus ir sutikusi duoti parodymus, buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 581 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už melagingų parodymų davimą teisme liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį), davė melagingus parodymus paaiškindama, kad 2018 m. gruodžio 20 d., apie vidurnaktį, ji kartu su UAB „B.“ direktoriumi B. Z. važiavo automobiliu BMW Švenčionių rajone, automobilį vairavo ji, direktorius sėdėjo keleivio vietoje, važiuojant automobilio variklis užgeso ir automobilis sustojo, tuomet ji su direktoriumi B. Z. susikeitė vietomis, t. y,. ji atsisėdo keleivio pusėje, o direktorius į vairuotojo vietą, tokiu būdu, būdama apklausiama teisme liudytoja, davė melagingus parodymus administracinio nusižengimo byloje, t. y. E. V. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

9. Teigtina, jog E. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymas kaltinamajame akte atitinka BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Suformuluotas kaltinimas yra aiškus, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad kokiu nors būdu yra pažeidžiama kaltinamosios teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama, ir tuo pačiu gintis nuo tokio kaltinimo. Vien žemesniojo teismo prielaida, jog dalis kaltinimo E. V. gali nepasitvirtinti, nėra pagrindas konstatuoti, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, o galimi netikslumai negali būti ištaisyti baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme bei (ar) trukdo nagrinėti šią bylą. Konstatuoti, kad E. V. kaltinimas pasitvirtino, iš dalies pasitvirtino ar visiškai nepasitvirtino, galima tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą, įvertinus visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

10. Pažymėtina, jog BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalu išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. turi būti nurodyta jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Taigi tuo atveju, jeigu išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą bus nuspręsta priimti apkaltinamąjį nuosprendį, teismas tokiame nuosprendyje privalės nurodyti, kokie E. V. parodymai (konkretūs teiginiai) yra pripažįstami melagingais, taip pat privalės savo išvadas pagrįsti įrodymais bei motyvuoti. Tvirtinti, jog teismas šioje baudžiamojoje byloje privalės iš naujo formuluoti kaltinimą, nėra pagrindo. Be to, pagal BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatas prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis.

11. Iš skundžiamos nutarties turinio galima suprasti, jog žemesnysis teismas mano, kad E. V. suformuluotame kaltinime turėtų būti nurodyta ne tik tai, kokie konkretūs kaltinamosios teiginiai yra melagingi, bet ir tai, kokių administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių jie neatitiko. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog toks žemesniojo teismo manymas nėra pagrįstas nei teisės normomis, nei teismų praktika.

12. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti visi duomenys, reikšmingi bylos nagrinėjimui, taip pat nėra pagrindas baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui. BPK 287 straipsnyje yra nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi teisę ir pareigą, siekdamas nustatyti byloje objektyvią tiesą, apklausti liudytojus, kurie gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, bei atlikti kitus būtinus baudžiamojo proceso įstatyme numatytus veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu neapklaustų asmenų apklausos bylą nagrinėjant teisme niekaip neriboja nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisių į gynybą, nepažeidžia rungimosi principo reikalavimų, tuo pačiu užtikrina proceso operatyvumą. Tas pats pasakytina ir apie kitų proceso veiksmų atlikimą, kuriais siekiama išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes.

13. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, aukštesnysis teismas konstatuoja, žemesnysis teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, todėl skundžiama nutartis naikintina ir baudžiamoji byla grąžintina tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje E. V. yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, buvo perduota prokurorui, panaikinti ir šią bylą grąžinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.