Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijaus Rauckio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. M. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 5 d. nutarties, kuria jam pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas – 3 (trijų) mėnesių terminui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, tai yra:

1.1. kaltinamas tuo, kad jis 2021 m. birželio 5 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) esančio mobilaus namelio viduje, kambaryje, konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau keturis smūgius R. S. į veidą, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nukentėjusįjį R. S. ištempė į lauką prie mobilaus namelio, kur rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 10 smūgių R. S. į įvairias kūno vietas – galvą, veidą, kitas kūno vietas, tokiais veiksmais smurtaudamas nukentėjusiajam R. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose bei kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimo nosies kairėje pusėje, muštinės žaizdos abiejų akių apatiniuose vokuose, kairėje prieausinėje srityje ir nosies pertvaros dešinės pusės gleivinėje, nubrozdinimo kairio skruosto gleivinėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo,

tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir laiku, (duomenys neskelbtini) L. Č. išbėgus iš namelio, šį pasivijo ir tyčia kojomis ir rankomis sudavė ne mažiau 10 smūgių L. Č. į galvą, rankas, kojas, petį, juosmenį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam L. Č. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų kaktos kairėje pusėje, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, abiejuose dilbiuose, kairiame petyje, juosmenyje, abiejuose keliuose ir dešinėje blauzdoje.

1.2. Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2021 m. birželio 5 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam R. S. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3500 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam 3500 eurų turtinę žalą.

2. 2022 m. rugpjūčio 19 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi paskelbta kaltinamojo V. M. paieška ir jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą (4 t., b. l. 86–88).

3. 2023 m. kovo 15 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi V. M. nustatytas suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 13 d. (4 t., b. l. 153–154), 2023 m. birželio 5 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 13 d.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. M. skundas atmetamas.

6. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Byloje esančių duomenų pakanka pagrįstai V. M. kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Šie duomenys yra išdėstyti kaltinamajame akte, tai yra: nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolai, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys, iš dalies paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai (kaltę pripažįsta iš dalies). Sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

7. BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

8. Susipažinus su pateiktos bylos medžiaga, matyti, jog suėmimas V. M. skundžiama 2023 m. birželio 5 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi buvo pratęstas nustačius du suėmimo skyrimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie pagrindai nėra išnykę ir tebėra aktualūs, todėl keisti griežčiausią kardomąją priemonę į švelnesnę(-es) šioje proceso stadijoje pagrindo nėra.

9. BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad V. M. yra kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus – smurtinio ir turtinio pobūdžio. Vienas nusikaltimas (BK 140 straipsnio 1 dalis) yra priskiriamas nesunkių kategorijai, o kitas (BK 178 straipsnio 2 dalis) – apysunkių. Nors kaltinamasis teigia, kad po 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų jam inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galėtų būti perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 5 dalį, kuri numato ir ženkliai švelnesnes bausmių rūšis (laisvės atėmimas nenumatytas), tačiau tokiam vertinimui teisėjų kolegija nepritaria. BK 178 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už nedidelės vertės (nuo 3 iki 10 MGL, t. y. nuo 150 iki 500 Eur) svetimo turto pagrobimą, tuo tarpu V. M. inkriminuotas 3500 Eur vertės automobilio pagrobimas, taigi ši veika negali būti vertinama kaip baudžiamasis nusižengimas.

10. Be to, šis susidūrimas su teisėsaugos institucijomis kaltinamajam nėra pirmas. Anksčiau V. M. yra teistas septynis kartus, paskutinį kartą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo jam paskirta reali šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamajam buvo taikytos ir švelnesnės bausmių rūšys – laisvės apribojimas, areštas, tačiau jos nebuvo veiksmingos, nes V. M. ir toliau sistemingai vykdė nusikalstamas veikas. Taigi, šiuo metu jam inkriminuojami nusikaltimai nėra atsitiktiniai, tai jo sąmoningai pasirinkto netinkamo gyvenimo būdo padarinys. Kaltinamasis turi susiformavusį polinkį nusikalsti, kurį pakeisti yra sudėtinga.

11. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams, jog V. M. nėra vedęs, nedirba ir neturi jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio, t. y. jis nesaistomas tvirtais šeiminiais ar darbo ryšiais. Be to, šioje byloje jam buvo taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau V. M. niekam nepranešęs išvyko į užsienį, dėl ko teko skelbti jo paiešką. Kaltinamasis surastas tik po pusės metų nuo paieškos paskelbimo, kas neabejotinai trukdė bylos nagrinėjimui. Nors apylinkės teismo posėdžio metu V. M. aiškino, jog į užsienį vyko uždarbiauti, norėdamas padėti skurdžiai gyvenančiai mamai, tačiau šią versiją teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę. Įsidarbinti ir finansiškai paremti motiną V. M. niekas netrukdė ir Lietuvoje, nes jam taikyta procesinė poveikio priemonė nevaržė jo laisvės ar judėjimo, kuo pasinaudojęs kaltinamasis pabėgo nuo vykdomo baudžiamojo persekiojimo.

12. Įvertinus aptartus duomenis ir aplinkybę, jog kaltinamasis yra recidyvistas, dėl ko, įrodžius jo kaltę, jam grėstų pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, spręstina, kad ši aplinkybė gali būti priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skiriant (pratęsiant) suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

13. Teisėjų kolegija pritaria suėmimo pratęsimui ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti pratęsiamas, jeigu asmuo yra įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje, jis darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

14. Šiuo atveju viena iš V. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų (BK 178 straipsnio 2 dalis) patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, taip pat yra pagrindas manyti, jog tokio pobūdžio nusikaltimų darymas gali kartotis. Šią išvadą pagrindžia informacija apie ankstesnius kaltinamojo teistumus, bei tai, jog šiuo metu jo atžvilgiu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. V. M. vaidmuo galimai įvykdant inkriminuotus nusikaltimus buvo aktyvus – jis galimai sutrikdė sveikatą dviem asmenims, taip pat vieno iš nukentėjusiųjų akivaizdoje pavogė šio automobilį, kas rodo itin įžūlų kaltinamojo elgesį. Iš ankstesnio patyrimo kaltinamasis nesimoko, reikiamų išvadų nedaro, nors V. M. teigia, jog palaiko glaudžius ryšius su motina, tačiau akivaizdu, jog pastaroji jam nėra apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina kaltinamojo argumentą, jog yra jauno amžiaus ir įvykdyti nusikaltimai galimai yra tiesiog jaunystės klaidos. V. M. nėra neseniai pilnametystės sulaukęs asmuo, jam (duomenys neskelbtini) metai, t. y. tokio amžiaus asmenys paprastai jau būna įgiję atitinkamą išsilavinimą ar profesiją, susiradę darbą ar net sukūrę šeimą. Visų minėtų dalykų kaltinamasis neturi, jo motyvacija darbinei ar kitai pozityviai veiklai yra žema, o polinkis nesilaikyti įstatymų imperatyvų – aukštas.

15. BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo suėmimas netrunka nė pusmečio ir šis laikotarpis nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyto termino (viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme numatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla).

16. Įvertinus V. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, besitęsiančio suėmimo trukmę bei paties kaltinamojo asmenybę (kartoja tas pačias klaidas, gyvenimo būdo nekeičia), spręstina, kad proporcingumo principas, reikalaujantis išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių tam tikslui pasiekti, nėra pažeistas. Suėmimo pratęsimas trijų mėnesių terminui laikytinas adekvačia ir ne per griežta poveikio priemone, leidžiančia užtikrinti efektyvaus tolesnio bylos nagrinėjimo vykdymą. V. M. poreikių ir norų tenkinimas, ignoruojant bei pažeidžiant kitų visuomenės narių interesus, šiuo atveju nėra suderinamas su baudžiamojo proceso tikslais. Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o kaltinamojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.