Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. PK-3-751/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-10
Bylos Nr.
PK-3-751/2011
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00023-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Paurys
Civilinis ieškovas
T. K.
Kaltinamasis
K. S.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė, Edvardas Bandariavičius
Baudž. byla Nr. PK-3-751-2011
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00023-2010-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.8.1; 1.2.14.10;1.1.7.2.6;1.1.8.10.3;
2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.2(N)JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 10 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Paurys, sekretoriaujant Editai Sabaitei, dalyvaujant advokatei Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui T. K., nukentėjusiojo atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas

kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d., 187 str.1d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. 2009-09-25 apie 15.30 val. H. K. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu, peiliu sužalojo ranką ir smilkinį, padarydamas T. K. pjautines žaizdas kaktoje, kairėje plaštakoje, tuo padarydamas T. K. nežymų sveikatos sutrikimą, t.y. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 140 str.1d..

Be to jis, tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, konflikto metu, tyčia, daužydamas akmenimis apgadino T. K. priklausantį automobilį Audi-100, v/n (duomenys neskelbtini), sudaužydamas automobilio veidrodėlius, priekinį ir durelių stiklus , apgadindamas automobilio variklio dangtį, bei bagažinės dangtį, tuo padarė T. K. 1820 Lt turtinę žalą , t.y. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 187 str.1d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2009-09-25 kartu su tėvais iš pat ryto buvo Jonavoje. Paskui išvažiavo į Kėdainius. (duomenys neskelbtini) kaime nebuvo, su T. K. jokio konflikto nebuvo ir peiliu jo nesužalojo. Jokio automobilio nesužalojo. T. K. jį apkalba. Iš viso su T. K. jokių santykių nebuvo. Mano, kad nukentėjęs jį šmeižia keršydamas už jo tėvo nužudymą, nors jis to irgi nepadarė. Į Jonavą kartu su tėvais atvažiavo apie 10 val. Į Kėdainius išvažiavo autobusu iš Jonavos autobusų stoties. Kėdainiuose juos pasitiko brolio draugas, jie išgėrė alaus. Brolis jam davė 200 litų, kad parvežt juos motinai. Tačiau jis užmigo ir atvažiavo į Šėtą, kur girtavo su kokiais tai vyrais. Kadangi jis nieko nepadarė, todėl civilinio ieškinio nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis K. S. savo kaltę neigia, jo kaltė padarius nusikaltimus įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Apklaustas teisme nukentėjęs ir civilinis ieškovas T. K. parodė, kad K. S. jis faktiškai nepažįsta, nes bendrauti neteko. 2009-09-25 jis, A. Č., jau miręs pusbrolis ir jo žmona A. K. buvo tėvui priklausančioje sodyboje ir sėdėjo vagonėlyje. Tikslaus laiko nepamena, tačiau galėjo būti apie 14 val. čia atėjo K. S., kuris buvo išgėręs. Jis klausė kur jo tėvas H. K.. Jam buvo pasakyta, kad išvažiavęs. Tada K. S. paprašė cigarečių. Jų gavęs jis išėjo, tačiau po kurio tai laiko atvažiavo su automobiliu. Ant galinės sėdinės sėdėjo K. S. su savo broliu M.. Už vairo buvo K. S. tėvas, o šalia sėdėjo K. S. motina. Jie visi iš automobilio išlipo. Tuo metu jo draugas ir pusbrolis buvo lauke. Visi atvažiavę priėjo prie jų. Tarp jo pusbrolio ir draugo iš vienos pusės ir K. S. tėvo iš kitos pusės įvyko konfliktas, tačiau dėl ko jis kilo jis nežino. Jam išėjus iš vagonėlio K. S. tėvas paėmė jį už rankų, visi atvažiavę buvo gerai išgėrę, Jam pasakė, kad patrauktų rankas. K. S. tėvas to nesuprato, todėl jis jam kirto per rankas. Tada K. S. su savo broliu M. L. pradėjo jį pult, todėl jie buvo priversti gintis. Šalia vagonėlio stovėjo stalas, ant kurio buvo sudėti peiliai. K. S. paėmė peilį, tuo metu jis su M. L. buvo nukritę ant žemės, ir peiliu brūkštelėjo jam per pirštą, o paskui per kaktą. Jis pajuto skausmą ir nuo jį užpuolusių teko bėgt. Jam pakilus nuo žemės M. L. paėmė kirvį. Incidente dalyvavo jo draugas A. Č., kuriam taip pat peiliu buvo sužalotas rankos pirštas, bei dabar jau miręs jo pusbrolis V. K.. Kai jis bėgo iš incidento vietos gavo akmeniu į pakaušį, tačiau kas akmenį metė, nematė. Tuo metu K. S. rėkė skatindama saviškius, todėl jie visi išsilakstė į skirtingas puses. Po kurio tai laiko, kai jie jau buvo išsilakstę, jis iš tolo matė, kaip visiems sulipus į automobilį K. S. paėmęs ir mesdamas metalo gabalą išmušė automobilio priekinį langą ir apgadino automobilio kapotą. Paskui su akmenimis išdaužė šoninius veidrodėlius, vairuotojo pusės durelių stiklus. Mesdamas akmenį sudaužė automobilio bagažinės dangtį. Visa tai stebėjo būdamas apie 15 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Automobilį daužė K. S. vienas. Po to K. S. sėdo į automobilį ir jie visi išvažiavo. Dėl automobilio apgadinimo jam buvo padaryta 1820 litų turtinė žala. Žala šiai dienai neatlyginta ir jis prašo tokią sumą priteisti, nes tokį padarytos žalos dydį nustatė autoservisas. Automobilį jis buvo pirkęs iš draugo, jis priklauso jam, tik įvykio metu dar automobilio nebuvo perregistravęs savo vardu. Kadangi su K. S. susitaikyti nepavyko, todėl pageidauja, kad už savo veiksmus K. S. butų nubaustas. Taip pat, prašo priteisti 3000 litų neturtinei žalai atlyginti. Jam skambino K. S. motina ir bandė prašyt, kad jis iš policijos atsiimtų savo pareiškimą, siūlėsi atlyginti 1000 litų žalos, tačiau kai jis jai pasakė, kad žala žymiai didesnė, pradėjo jam grasinti. Jokie pašaliniai asmenys incidento nematė. Incidentas truko apie 15 minučių Pusbrolio žmona iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir policiją. Jis pats buvo atvežtas į ligoninę, nes jam buvo nutraukta sausgyslė. Jį norėjo paguldyti į ligoninę, tačiau jis to atsisakė, dėl savo mažametės dukros. K. S. tėvas incidento metu nieko nedarė.

Apklaustas teisme liudytojas A. Č. parodė, kad K. S. pažįsta tik iš matymo, o T. K., kaip buvusį kaimyną. Datos nepamena, bet T. K. buvo jį pasikvietęs padėti jo tėvui pjauti mišką. Todėl jis atvažiavo pas T.K. į jo tėvo sodybą. Įvykio dieną jam būnant lauke atėjo K. S., kuris klausė, kur T. K. tėvas. Tai galėjo būti po pietų. Kadangi T. K. tėvas buvo išvažiavęs, todėl K. S. išėjo. Kodėl jis jo ieškojo, nežino. Praėjus gal 0.5-1 val. atvažiavo K. S., jo tėvas, jo motina ir dar vienas vyras. Išlipęs iš automobilio K. S. paklausė iš kur jis esąs. Atsakė, kad iš (duomenys neskelbtini). Šalia jo stovėjo V. K., kuriam K. S. nieko nesakęs kumščiu trenkė į veidą. Tuo metu K. S. tėvas reikalavo T. K.. Todėl jis T. pašaukė. Pasirodžius T. K. K. S. tėvas užsipuolė T. ir prasidėjo konfliktas ir K. S. tėvas susigrūmė su T. K.. Prie vagonėlio buvo stalas, ant kurio buvo sudėti peiliai. Jam bandant besigrumiančius išskirti, K. S. nuo stalo pagriebęs peilį juo jam perpjovė pirštą. Išsigandusi A. K. su vaikais nubėgo slėptis į vagonėlį. Tuo metu K. S. švaistydamasis peiliu pradėjo jį vaikytis šaukdamas, kad papjaus. Jam išbėgus į laukus K. S. grįžo prie T. K., tačiau kas tarp jų įvyko jis nematė. Tik jau vėliau matė, kad T. K. buvo sužalota ranka ir galva. .Incidento metu K. S. motina stovėjo ir rėkė. Automobiliu atvažiavęs jam nepažįstamas vyras pagaliu daužė stiklainius sudėtus prie staliuko. Kad T. K. butų su kuo tai susigrūmęs ir voliotųsi ant žemės jis nematė. Tik matė, kad T. K. bėgant link miško į jį buvo mėtomi akmenys. Juos mėtė K. S. ir jam nepažįstamas vyras., tačiau pastarasis buvo ramesnis. Kiek truko incidentas pasakyti negali. Kai K. S. tėvai ir jam nepažįstamas vyras sėdo į automobilį, tai K. S. su metaliniu disku išmušė priekinį automobilio langą, o akmeniu tris šoninius ir galinį automobilio langus. Kad tai padarė būtent K. S. jis matė. Po to ir jis sėdo į tėvų automobilį ir jie išvažiavo. Prieš jiems išvažiuojant kažkuris iš K. S. tėvų rėkė, kad butų paruošta 50000 litų. Dėl jam padaryto sužalojimo jis į ligoninę nesikreipė. A. K. iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir policiją. Visi atvažiavusieji pas juos buvo neblaivūs.

Apklausta teisme liudytoja R. M. K. parodė, kad T. K. yra jos sūnus, o K. S. ji nepažįsta. Maždaug 2009m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, pavakary jai paskambino sūnus ir pasakė, kad jis ligoninėje. Paklausus kas atsitiko, sūnus papasakojo, kad jį supjaustė K. S. iš (duomenys neskelbtini). Jau vėliau, kai sūnus grįžo į (duomenys neskelbtini), jis papasakojo, kad atėjęs K. S. klausė kur jo tėvas. Kadangi tėvo nebuvo, jis išėjo, o gal po valandos K. S. atvažiavo kartu su savo tėvu, motina ir broliu. Tada įvyko konfliktas, kurio metu K. S. peiliu sužalojo jos sūnų T. K., bei apgadino automobilį. Jos sūnui buvo sužalota ranka ir galva. Tačiau dėl ko įvyko konfliktas jai nežinoma. Pati įvykio nematė, apie jį jai pasakojo sūnus. Nors sūnus ligoninėje nesigydė, tačiau iki šiol pastoviai gydosi, nes skauda galvą, nelanksto rankos piršto, reikia daryti operaciją.

Apklausta teisme liudytoja A. K. parodė, kad ji yra T. K. pusbrolio V. K., jau mirusio, žmona. K. S. nepažįsta. 2009m. rugsėjo mėnesį, kai įvyko incidentas ji buvo H. K. sodyboje. Tą dieną, po pietų į sodybą atėjo K. S., kuris klausė kur yra H. K.. Kadangi pastarojo nebuvo jis išėjo. Gal po valandos į sodybą atvažiavo K. S. kartu su tėvu, motina ir savo broliu. Tuo metu ji buvo namelyje ir tai matė per langą. Iš karto buvo kalba, o paskui K. S. tėvas pradėjo stumdytis su jos vyru V. K.. Tada ji, T. K. ir vaikai išėjo iš namelio. Kieme jau vyko muštynės, tačiau kas ką konkrečiai darė, dabar nepamena. Muštynėse dalyvavo tik vyrai. Vėliau jai jos vyras sakė, kad vos negavo kirviu lygtai nuo K. S. tėvo. Visko ji nepamena, nes mergaitės pasislėpė vagonėlyje, o ji tuo metu skambino į policiją Pamena, kad jos vyras su T. K. nubėgo į mišką, o K. S. akmeniu daužė automobilį. Vėliau K. S. ir su juo kartu atvykę išvažiavo. Matė, kad T. K. buvo praskelta galva ir perpjauti rankos pirštai. Jam ji iškvietė greitąją medicininę pagalbą., nes grįžęs iš miško T. K. apalpo. Jį išvežė GMP. Pati, kas jį sužalojo ji nematė. Jos vyras sužalotas nebuvo. Kaip ji suprato, tai konfliktas prasidėjo dėl kažkokių tai pinigų. Ką konkrečiai darė K. S. brolis, nepamena. Atvažiavusiųjų elgesys rodė, kad jie visi buvo išgėrę. Jai žinoma, kad po įvykio T. K. gydėsi, nes ji pati jam leido vaistus. H. K. sodyboje ji buvo apie 2 mėnesius. Čia ruošė malkas, uogavo, grybavo.

Apklausta teisme liudytoja L. S. parodė, kad ji K. S. motina. 2009-09-25 iš ryto jos vyras grįžo iš Kauno. Tą dieną jos sūnus K. S. turėjo atvykti pas tyrėją, todėl apie 10 val. ji, jos vyras ir sūnūs K. S., bei M. L. atvažiavo į Jonavą. K. S. su tėvu nuėjo pas tyrėją ir grįžo apie 12 val. Tada jie apsipirko turgelyje, kur užtruko apie 30 minučių. Tada K. S. su M. sugalvojo nusipirkti alaus. Tačiau kaip jie išėjo alaus, taip ir nebegrįžo. Palaukę apie 1 valandą ir nesulaukę sūnų, ji su vyru grįžo namo. Tai buvo apie 14 val. Ir tą dieną iš namų niekur nėjo. K. S. su M. namo grįžo tik 2009-09-28 apie pietus. Abu buvo neblaivūs. Jie aiškino, kad buvo pas A. P.- M. L. žmonos brolį. 2009-09-27 ji su K. S. važiavo į psichiatrinę ligoninę, kai jai paskambino tyrėja M., kuri kvietė pas ją atvykti Karolį. Iš pokalbio su tyrėja sužinojo, kad jos sūnus įtariamas K. automobilio apgadinimu. Grįždami iš Žiegždrių jie užvažiavo pas tyrėją, kuri perskaitė H. K. parašytą pareiškimą, rodė apgadinto automobilio nuotraukas. Ji ir K. S. buvo apklausti ir tuo viskas baigėsi. Kadangi ji beveik visą dieną buvo kartu su K., tai nei ji, nei jos vyras, nei kitas sūnus M. pas T. K. nebuvo ir būti negalėjo. Nurodomą įvykio dieną po pietų pas ją buvo kaimynė G., kuri jai padėjo tvarkyti mėsas. N. J. iki (duomenys neskelbtini) kaimo apie 3 km. atstumas. Nuo jų namų iki H. K. sodybos apie 3-3.5 km. atstumas. Jų tarpusavio santykiai su K. buvo blogi. Jos sūnus K. S. turi protinę negalią ir būna, kad jam užeina pykčio priepuoliai. Kai būna išgėręs tai būna dažniau.

Apklaustas teisme liudytojas V. S. parodė, kad dėl ko dabar kaltinamas jo sūnus K. S. jam nežinoma. Jis pats pas K. sodyboje nėra buvęs ir su automobiliu pas jį niekada nevažiavo. Reikalui esant K. atvykdavo pas juos.

Apklausta teisme liudytoja A. M. G. parodė, kad 2009m. rugsėjo mėnesio pabaigoje S. ją pasikvietė jai padėti tvarkyti mėsą. S. buvo susinervavusi ir sakė, kad vaikai pabėgo. P. S. ji buvo atėjusi apie 15 valandą. S. sakė, kad ji grįžo autobusu, tačiau kaip ir kuo jie grįžo namo, ji asmeniškai nematė. Padirbusi apie 2 valandas, išėjo namo. Yra girdėjusi, kad K. S. padaužė kokį tai automobilį, tačiau smulkmenų nežino. Jai būnant pas S., jos sūnų nebuvo, o kur jie buvo vėliau nesidomėjo.

Apklaustas teisme liudytojas R. M. parodė, kad kuo kaltinamas K. S. jam nežinoma. Jo draugas A. P. jam sakė, kad reikia vykti į teismą ir paliudyti, kad buvo gimtadienyje Kėdainiuose ir su kuo ten buvo. Tai buvo 2009-09-25. Buvo švenčiamas A. P. sugyventinės gimtadienis. Ten be jo dar buvo G., A. P. ir M. kurio pavardės nežino, bet tai greičiausiai A. P. pažįstamas. K. S. ten nebuvo baliavoti jie pradėjo apie 16 valandą. Ir baigė vėlai vakare. Jam ten atėjus M. jau buvo, bet kaip jis į balių atvyko, jam nežinoma. Tai buvo penktadienis. Kai jis užėjo šeštadienio ryte, M. ten dar buvo.

Apklaustas teisme liudytojas A. P. parodė, kad K. S. pažįsta, kaip M., kuris vedęs jo seserį, brolį. 2009-09-25 Kėdainiuose buvo švenčiamas jo sugyventinės gimtadienis, kuriame dalyvavo jis, M. L., K. S. ir R. M.. Jis čia atėjo paskutinis. Šiaip balius prasidėjo iš pat ryto. Kaip čia atvyko K. S. ir M. L. jam nežinoma. Balius vyko nuomojamame bute. R. M. čia atėjo jau pavakary, kai K. S. jau nebebuvo. K. S. savo motinai turėjo parvežt pinigus. Jam buvo duota 200 litų ir jis išvažiavo. Jis buvo išgėręs, todėl jie jį palydėjo į autobusų stotį ir K. S. išvažiavo. Tai buvo po pietų M. L. dar pasiliko ir išvažiavo tik sekančią dieną.

2009-09-25 apžiūros protokolu nustatoma, kad (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas automobilis Audi-l00 v/n (duomenys neskelbtini) su išdaužytais langais, bei įlenktomis durelėmis. (B/b 61-1-0882-09 b. l.12-15)

Daiktų pateikimo, bei apžiūros protokolu nustatoma, kad H. K. pateikė virtuvinį peilį, kuris buvo apžiūrėtas. (B/b 61-1-0882-09 b. l. 17-21)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatoma, kad nukentėjęs T. K. atpažino M. L. kaip asmenį būvusį 2009-09-25 jo tėvo sodyboje. (B/b 61-1-0882-09 b. l. 34-35)

Specialisto išvada Nr. G 3337/09(02) nustatoma, kad T. K. konstatuota pjautinės žaizdos kaktoje, kairėje plaštakoje, pakaušio sumušimas. Sužalojimai padaryti aštriu- pjaunančiu ir kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padarytas nurodytu laiku, t.y. 2009-09-25. Sužalojimai galėjo būti padaryti penkių trauminių poveikių pasėkoje., nukentėjusiajam esant įvairiose padėtyse. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (B/b 61-1-0882-09 b. l. 40 )

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr 75U-I-25 nustatoma, kad K. S. nusikalstamos veikos padarymo metu (2009-09-25) nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu, bei laikinu psichikos sutrikimu. Nusikalstamos veikos metu jis visiškai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu K. S. nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei lengvas protinis atsilikimas, kas netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. S. nereikalinga skirti priverčiamąsias medicines priemones. ( b. l. 44-48)

Kaltinamojo K. S. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d., ir LR BK 187 str.1d., nes aukščiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis 2009-09-25 peiliu sužalojo T. K., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikimą, bei išdaužydamas automobilio Audi-l00 v/n (duomenys neskelbtini) langus, bei įlenkdamas automobilio dureles ir tuo padarydamas T. K. 1820 Lt žalą.

T. K. parodė, kad jau po sužalojimo peiliu ir jam bėgant į mišką K. S. ir M. L. į jį mėtė akmenis ir pataikė į pakaušį.. Kad T. K. buvo sumuštas pakaušis nustatoma ir specialisto išvada. Tačiau pats nukentėjęs kas metė akmenį kuriuo buvo pataikyta jam į pakaušį nematė. Byloje nėra surinkta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kad tai padarė būtent K. S.. Atpažinimo pagal nuotraukas metu pats nukentėjęs parodė, kad tai galėjo padaryti ir M. L.. Įstatymas numato, kad visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai. Todėl, nesant byloje objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kad K. S. mestas akmuo pataikė T. K. į pakaušį ir jį sužalojo, K. S. šioje dalyje išteisintinas.

Nors K. S. padaręs nusikalstamas veikias neigia ir parodė, kad 2009-09-25 jis iš viso H. K. sodyboje nebuvo. Liudytojų L. S., V. S., A.M. G., R. M., A. P. , kaip K. S. artimųjų ar draugų , kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymai vertintini kritiškai, nes jų parodymai yra prieštaringi, detalėse tarpusavyje nesutampantys. Tuo tarpu T. K., A. Č., A. K., R.M. K. parodymų objektyvumu teismas neabejoja, nes jų parodymai sutampa su kita bylos medžiaga. Tai GMP iškvietimas ir T. K. išvežimas į ligoninę, bei policijos iškvietimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, bei specialisto išvados. Tai iš dalies patvirtina ir K. S. motinos duoti parodymai, kad K. S. dažnai užeina pykčio priepuoliai, o jam esant neblaiviam dar dažniau. Bylos medžiaga neginčitinai nustatyta, kad K. S. įvykio metu vartojo alkoholį.

Tokiu būdu bylos medžiaga įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimus ir jis yra baustinas.

Skiriant bausmę kaltinamajam K. S., atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bei šeimyninę padėtį. Kaltinamasis K. S. anksčiau neteistas, padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, administracine tvarka nebaustas (b.l. 35-36), Jonavos PSPC PSC aktyvioje priežiūroje nuo 2004-04-30 su diagnose vidutinis protinis atsilikimas su ryškiu elgesio sutrikimu. (B/b 61-1-0882-09 b. l. 98). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. K. išankstinis 1820 Lt civilinis ieškinys, dėl apgadinto automobilio būsimo remonto. Bylos nagrinėjimo teisme dienai automobilio remontas atliktas nebuvo, teismui dokumentai patvirtinantys remonto darbų atlikimo faktą, bei dėl remonto turėtas faktines išlaidas pateikti nebuvo. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašo atlyginti dar nepatirtą žalą, nes jis už automobilio remontą teismo dienai jokių išlaidų neturėjo ir žalos nepatyrė. Todėl pareikštas ieškinys 1820 lt sumai paliktinas nenagrinėtu. Be to, automobilis registruotas T. M. vardu. ((B/b 61-1-0882-09 b. l. 26), o nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių, kad automobilis priklauso jam.

Todėl pareikštas ieškinys 1820 lt sumai paliktinas nenagrinėtu. Tačiau, civiliniam ieškovui T. K. pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, įrodžius, kad automobilis priklauso jam ir pateikus dokumentus įrodančius padarytos žalos realų dydį, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Tuo pačiu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. K. prašo priteisti 3000 Lt neturtinės žalos. LR CK 6.250 str.2 d.numato, kad kaltinamasis nukentėjusiajam turi atlyginti neturtinę žalą. Nustatant jos dydį atsižvelgiama į K. S. padaryto T. K. atžvilgiu nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą, kad šis nusikaltimas padarytas tyčia, jo pasekmes- nežymų sveikatos sutrikdymą, į nukentėjusiojo didelius išgyvenimus, į pablogėjusią nukentėjusiojo sveikatos būklę. Kaltinamasis K. S. su šiuo pareikštu ieškiniu nesutinka, nes nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato. Nustatant jos dydį atsižvelgtina į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis K. S. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų apie ateityje būsiančias sužalojimo pasekmes. Pats K. S. nedirba, jo pajamos yra šalpos pensija neįgaliam asmeniui (B/b 61-1-0882-09 b. l. 94)

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, respublikoje nusistovėjusius atlygintinos neturtinės žalos dydžius, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo T. K. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas ir iš kaltinamojo priteistina 1000 litų.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes kaltinamasis baustinas arešto bausme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. 302-307 str.

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d. ir nubausti 40 (keturiasdešimties) parų areštu.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str.1d. ir nubausti 4 (keturiems) mėnesiams laisvės apribojimo bausme, įpareigojant K. S. be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str.1d.1p paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme pakeisti į areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d. 4d. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto.

Arešto bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. S. sulaikymo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš K. S. nukentėjusiajam T. K. 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 2 d., T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti teisę į ieškinio atlyginti turtinei žalai dėl automobilio apgadinimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio turtinei žalai atlyginti dėl automobilio apgadinimo dydžio, perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Vidmantas Paurys