Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2006 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. S-258-(7-243/2006), kuriuo panaikintas Muitinės departamento 2006 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 1A-4.14-132 ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Serdikauskas ir KO” skundas perduotas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad minėtu Muitinės departamento 2006 m. balandžio 7 d. sprendimu buvo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. 16KP18-121, kuriuo pareiškėjui įregistruota importo mokesčių skola už įvežtą į Bendrijos muitų teritoriją lengvąjį automobilį Opel Omega. UAB „Serdikauskas ir KO“ neužbaigė 2005 m. vasario 5 d. TI deklaracijoje Nr. 05LTVR100001156154 įformintos tranzito muitinės procedūros, nepateikė tinkamų įrodymų, atitinkančių teisės aktų reikalavimus, jog minėtas automobilis išgabentas iš Bendrijos muitų teritorijos. Komisija netinkamai interpretavo ir taikė teisės aktus, nesilaikė Mokestinių ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 (toliau – ir Nuostatai), 22, 22.1 bei 40 punkto 3 dalies reikalavimų. Neaišku, kuo vadovaudamasi Komisija teigia, jog „išvadas mokesčių administratorius padarė remdamasis neleistinais (neišverstais į lietuvių kalbą) ir nepakankamais įrodymais” bei, kad „centrinis mokesčių administratorius turi išversti ne valstybine kalba kartu su mokestine byla pateiktus dokumentus”. Tokio įpareigojimo nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 155 straipsnio 2 dalis, nei kiti teisės aktai nenumato. Be to, per 3 darbo dienas tai būtų neįmanoma padaryti. Vadovaujantis Nuostatų 22 punktu Komisija, nustačiusi, jog pagrindžiantys dokumentai buvo „nepakankami įrodymai”, kadangi neišversti į lietuvių kalbą, privalėjo įpareigoti šalis pateikti įrodymus (reikiamų dokumentų vertimus). Komisija nesivadovavo 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 365 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, pagal kurias prievolė pateikti įrodymus, jog tranzito procedūra yra užbaigta ir prekės išgabentos, priskirta procedūros vykdytojui, šiuo atveju UAB „Serdikauskas ir KO”, o ne muitinei.

Pareiškėjas UAB „Serdikauskas ir KO“ su skundu nesutiko. Nurodė, kad Komisija sprendime rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 17 punktu ir Mokestinių ginčų komisijos pirmininko 2004 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1-14 patvirtinto Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 23 punktu. Šiuose bei kituose teisės aktuose (pvz. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 ir 5 straipsniai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnis ir kt.) įtvirtintas valstybinės kalbos principas ir/arba teismo proceso kalbos principas. Šie principai reiškia valstybės institucijų pareigą visus dokumentus rengti ir pateikti lietuvių kalba. Nesilaikant jų yra pažeidžiami asmenų teisė į gynybą ir teisingumo principas. Iš to seka, kad Muitinės departamentas privalėjo visus dokumentus pateikti lietuvių kalba. Be to, pats Muitinės departamentas kaip viešojo administravimo institucija privalėjo vadovautis minėtais teisės aktais ir remtis tik jau išverstais dokumentais, o ne juos išversti po sprendimo priėmimo. Nuostatų 22.1 punkto pažeidimo nėra, nes įrodymai buvo pateikti, tačiau netinkama forma. Komisijos narys neprivalėjo antrą kartą reikalauti tų pačių įrodymų tik kita forma. Be to, pagrindinė Muitinės departamento sprendimo panaikinimo priežastis yra ne tai, kad Muitinės departamentas nepateikė Komisijai išverstų dokumentų, o tai, kad Muitinės departamento sprendimas buvo priimtas kaip įrodymais remiantis į lietuvių kalbą neišverstais dokumentais, taip pažeidžiant visuotinai pripažįstamas įrodymų tinkamumo ir leistinumo taisykles.

Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. spalio 16 d. teismo sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nenurodė, kokie teisės aktai, reglamentuojantys „įrodymų leistinumo principą", buvo pažeisti.

2. Nei teismas, nei Komisija neįvertino tai, jog ginčas tarp šalių vyko ne dėl mokesčio ar jo dydžio, kuriuos privalo pagrįsti mokesčių administratorius, o dėl mokestinės skolos atsiradimo pagrindo, t. y. užbaigta tranzito muitinės procedūra, ar ne. Prievolė pateikti įrodymus, jog tranzito procedūra yra užbaigta ir prekės išgabentos, priskirta procedūros vykdytojui - UAB „Serdikauskas ir KO", o ne muitinei. Taigi, pagrindu Vilniaus teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimams priimti buvo ne Ukrainos muitinės atsiųsti neišversti į lietuvių kalbą raštai, kurių Komisija galėjo ir nevertinti bei nepripažinti tinkamais įrodymais, o tai, jog UAB „Serdikauskas ir KO" nepateikė Reglamente nurodytų įrodymų, patvirtinančių įformintos tranzito procedūros užbaigimą. Muitinės atliktas tyrimas ir Ukrainos Muitinės pateikti neišversti į lietuvių kalbą dokumentai priimtų Vilniaus teritorinės muitinės, o ypač Muitinės departamento sprendimų pagrindimui įtakos neturėjo. Jie tik papildomai patvirtina faktą, kad bendrovė nepateikė ir nėra įrodymų, jog automobiliui įforminta tranzito procedūra teisės aktų nustatyta tvarka buvo užbaigta.

3. Atsakovas neginčija, kad administracinės procedūros kalba yra valstybinė lietuvių kalba, tačiau priimamų sprendimų faktinius duomenis patvirtinti įrodymais - dokumentais, neišverstais į lietuvių kalbą, viešojo administravimo subjektams nedraudžia nei teismo nurodyti, nei kiti teisės aktai. Priešingai, Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-414, 33 punkte nustatyta, jog „muitinės pareigūnas privalo reikalauti kartu su deklaracija pateiktų muitiniam tikrinimui dokumentų vertimo į lietuvių arba kitą muitinei priimtiną (pvz. anglų, rusų, lenkų) kalbą...".

4. Nuostatų 17 punkto, Reglamento 23 punkto reikalavimai taikytini Komisijai. Pažymi, kad vadovaujantis Nuostatų 22 punktu Komisija, jeigu jai pateikti dokumentai buvo nesuprantami ir „nepakankami įrodymai", nes neišversti į lietuvių kalbą, turėjo įpareigoti šalis pateikti įrodymus (reikiamų dokumentų vertimus). Tokio įpareigojimo atsakovas negavo.

5. Ginčas vyksta ne dėl įrodymų, o dėl teisės aiškinimo ir taikymo: 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92), Nuostatų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų. Be to mano, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 109 straipsnio 2 dalies nuostata užkerta kelią mokesčių administratoriui savo teises ginti teisme, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų lygybės prieš įstatymą ir teismą principą bei 109 straipsnio nuostatą, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.