- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-18
- Bylos Nr.
- I-1260-764/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00128-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Egidija Smalakienė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Mosola“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 9.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Egidijos Smalakienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Mosola“ atstovui J. A. ir adv. E. P. Staniukaičiui, atsakovės įgaliotam atstovui A. Tabero, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Mosola“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Mosola“ (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 5-8) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau – Komisija) 2009-01-23 sprendimo Nr. S-23(7-305/2008) (toliau – Komisijos sprendimas), dalį, kuria jai nurodyta sumokėti į biudžetą 20154 Lt JAPM, 11871 Lt šio mokesčio delspinigius ir 6064 Lt JAPMJ baudą.
Komisija, nutarė patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) 2008-11-06 sprendimą Nr. 69-229 (toliau – VMI prie LR FM sprendimas), kuriuo patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI, Inspekcija) 2008-08-22 sprendimas Nr. (04)-K3-342 (toliau – Kauno AVMI sprendimas) UAB „Mosola“ sumokėti į biudžetą 683 Lt PVM, 205 Lt PVM baudą, 22 Lt atskaitymų nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą, 7 Lt atskaitymų nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą baudą, 20 154 Lt JAPM, 11871 Lt JAPM delspinigius, 6 046 Lt JAPM baudą.
Paaiškino, kad Komisijos sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas panaikinant VMI prie LR FM sprendimą. Nurodė, kad pareiškėja 2001 m. prekiavo padėvėtais automobiliais, kuriuos vairuotojai UAB „Mosola“ priklausančiais autovežiais atveždavo iš Europos Sąjungos į Lietuvą. Komandiruotės metu buvo perkamas kuras, mokama už kelius, muitinės paslaugas, perkamos eksploatacinės medžiagos, atsarginės detalės, darbuotojams priklausę dienpinigiai. Visi 2001 m. komandiruočių dokumentai buvo sudarant finansinę atskaitomybę už 2001 m. Tam, kad įrodytų, jog komandiruotės tikrai vyko, UAB „Mosola“ iš muitinės išsireikalavo transporto išlaidų kalkuliacijas, pagal kurias muitinėje buvo pildomos importuojamų automobilių deklaracijos, kuriose atsispindi vertės padidėjimas įvertinus išlaidas. Pažymėjo, kad atliekant mokestinį patikrinimą nebuvo paneigtos UAB „Mosola“ nurodytos aplinkybės, jog vidutiniškai atvežti 9 automobilius 1 autovežiu įmonei kainavo 1 440 Lt. Nors ir nebuvo išsaugoti juridinę galią turintys dokumentai, tačiau vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, šios išlaidos turi būti pripažintos pagrįstomis, nes automobilius, įsigytus Vokietijos teritorijoje, reikėjo atgabenti į Lietuvą ir šie automobiliai buvo atgabenti vidutiniškai patiriant 160,00 Lt išlaidų vienam automobiliui. Būtent tokio dydžio išlaidas prie įsigijimo kainos papildomai skaičiavo UAB „Mosola“ apskaičiuodama automobilio savikainą. Iš mokestinio patikrinimo metu patikrintų UAB „Mosola“ buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad nuo 2001-01-01 iki 2001-12-31 jokios išlaidos (be pateiktų kalkuliacijų), susijusios su įsigytų automobilių atvežimu į Lietuvą, apskaitytos nebuvo ir jokiomis kitomis išlaidomis nebuvo mažinamas JAPM. Tokią išvadą leidžia daryti ir aplinkybė nurodyta VMI prie LR FM sprendime, kad įmonė nepateikė jokių pirminių apskaitos dokumentų, patvirtinančių kuro įsigijimą, transporto draudimo, kelių ir kitų mokesčių sumokėjimą, darbo užmokesčio ar dienpinigių išmokėjimą. Esant šioms aplinkybėms, UAB „Mosola“ laiko, kad papildomai apmokestinant JAPM, būtina įvertinti patirtas transporto išlaidas pagal transporto išlaidų kalkuliacijas. Mano, kad mokesčių administratorius pakartotinio mokestinio patikrinimo metu įvertinęs UAB „Mosola“ pateiktus dokumentus nepagrįstai konstatavo, kad įmonės pateiktais dokumentais įrodinėjamos išlaidos negali būti pripažintos UAB „Mosola“ 2001 m. sąnaudomis. Pagal pateiktas automobilių pirkimo-pardavimo sutartis, automobilio pardavėjas pateikdavo automobilį Vokietijoje, o UAB „Mosola“ savo lėšomis jį atgabendavo į Lietuvą. Tvirtino, kad ginčo atveju turėtų būti taikomas ir LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 str. (anksčiau galiojusios redakcijos 29 str.) nuostatos, nustatančios mokesčio apskaičiavimo išieškojimo 5 m. senaties terminą, nes mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d.
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Mosola“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 47-50) nurodė, kad pareiškėjos skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui, todėl juos vertina kaip gynybinę pareiškėjos poziciją, susidedančia iš nieko nenustatančių, neįrodančių ir/ar nepaneigiančių formuluočių visumos, t. y. kuri nesudaro pagrindo naikinti sprendimus, kurie yra pagrįsti ir teisingi, priimti išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Tvirtino, kad pareiškėja, teikdama pastabas dėl 2006-10-27 patikrinimo akto, pateikė Inspekcijai 2001 m. transporto išlaidų kalkuliacijas ir nurodė, kad pagal šias transporto išlaidų kalkuliacijas, ji turėjo nemažai išlaidų, kad vyr. buhalterė 2001 m. pabaigoje įvertindama transporto išlaidų kalkuliacijose nurodytas transporto išlaidas, sumažino pareiškėjos 2001 m. pajamas. Pažymėjo, kad kalkuliacija priskiriama laisvos formos apskaitos dokumentui, kuriame atliekamas prekių, produktų kainos, išlaidų dydžio ir pan. apskaičiavimas, ir tai nėra juridinę galią turintis dokumentas, patvirtinantis, jog kalkuliacijoje deklaruojamos sąnaudos faktiškai ir būtent tokio dydžio buvo patirtos. Iš pateiktų transporto išlaidų kalkuliacijų neaišku, kokiais dokumentais remiantis jos buvo surašytos, nes nepateikti išlaidų kurui dokumentai, neaišku kam buvo išmokėtas darbo užmokestis, nėra dokumentų, patvirtinančių apie sumokėtus transporto draudimo, kelių ir kitus mokesčius. Taigi, bendrovei nepateikus juridinę galią turinčių dokumentų transporto išlaidų kalkuliacijoms pagrįsti, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pateiktose transporto išlaidų kalkuliacijose nurodytos sumos negali būti pripažintos 2001 m. sąnaudomis ir pareiškėjos 2001 m. apmokestinamąjį pelną padidino 83 999 Lt suma ir papildomai apskaičiavo 201 54 Lt JAPM. Atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėja skunde teigia, kad 2001 m. visi komandiruočių dokumentai buvo, sudarant finansinę atskaitomybę už 2001 m. buvo įvertintos komandiruočių metu patirtos išlaidos, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Komisija pagrįstai pabrėžė, kad už buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą bei jų pateikimą mokesčių administratoriui yra atsakingas pareiškėjos direktorius. Akcentavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai yra konstatuota įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2005-02-03 baudžiamajame įsakyme, kuriuo pareiškėjos direktorius J. A. pripažintas kaltu, pagal Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., už buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą bei apskaitos dokumentų nesaugojimą. Baudžiamajame įsakyme be kitų nustatytų pažeidimų konstatuota, kad pareiškėjos direktorius nuo 2001-01-01 iki 2001-12-31 pažeidė Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 str. nuostatas, nes minėtu laikotarpiu bendrovėje nebuvo surašomi dokumentai, pagrindžiantys piniginių lėšų atsiskaitymams, avansams ir komandiruotėms panaudojimą. Pareiškėjos skundo teiginius vertina kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybes. Be kita ko pažymėjo, kad MAĮ 68 str. reglamentuojančio mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį, 1 d. nustato, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d. Šioje teisės normoje įtvirtinti mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties reikalavimai taikomi mokesčių administratoriui atliekant mokesčių mokėtojo patikrinimą. Tokiu atveju mokesčių administratorius turi teisę tikrinti tik einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų mokesčių apskaičiavimą ir papildomai apskaičiuoti mokėtinus mokesčius tik už šį laikotarpį. Inspekcijos pavedimas atlikti bendrovės mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą buvo išrašytas 2005-04-29, o einamieji ir penkeri praėję kalendoriniai metai skaičiuojami nuo patikrinimo pradžios, t. y. nuo pavedimo išrašymo dienos (MAĮ 120 str. 1 d.): 2005 metai – einamieji ir penkeri praėję kalendoriniai metai, skaičiuojami atgal nuo 2005-01-01, t. y. 2005, 2004, 2003, 2002, 2001 m. Tais atvejais, kai atliekamas pakartotinis mokesčių mokėtojo patikrinimas, MAĮ 68 str. 1 d. numatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) laikotarpio apribojimas, kad mokestis gali būti apskaičiuojamas (perskaičiuojamas) ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 ienos, netaikomas. Tačiau pakartotinio patikrinimo metu mokesčių administratorius mokesčio negali paskaičiuoti už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu. Todėl pakartotinio patikrinimo metu gali būti tikrinamas tik tas laikotarpis, kuris buvo tikrintas pirminio patikrinimo metu, arba tik dalis pirminio patikrinimo metu tikrinto laikotarpio. Daro išvadą, kad pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl MAĮ 68 str. 1 d. taikymo ginčo atveju yra nepagrįsti. Tvirtino, kad MAĮ 107 str. 1 d. nurodyta, jog mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 m. Pagal MAĮ 105 str., mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime. Pagal to paties įstatymo 89 str. 1 d. 1 p., raginimas mokesčių mokėtojui įteikiamas, kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose. Taigi, centrinis mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 81 ir 105 str., kurie apibrėžia mokesčio administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo momentą, ginčo atveju 5 m. priverstinio išieškojimo senaties terminas dar net nėra prasidėjęs. Laiko, kad Inspekcija turėjo pakankamą pagrindą apskaičiuoti pareiškėjai mokestinės nepriemokos sumas, ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti ir jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Mosola“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 56-57) vertina, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigė, kad mokestinio ginčo byloje nustatyta, jog pareiškėja pateikė nuo 2001-01-01 iki 2001-12-31 įformintų importo deklaracijų sąrašus bei transporto išlaidų kalkuliacijas. Sąrašuose nurodė, kad pagal transporto išlaidų kalkuliacijas, pareiškėja turėjo nemažai išlaidų, kurios finansinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos, kad vyr. buhalterė 2001 m. pabaigoje, įvertindama transporto išlaidų kalkuliacijose nurodytas transporto išlaidas, sumažino pareiškėjos 2001 m. pajamas. Mokesčių administratorius, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepateikė juridinę galią turinčių dokumentų transporto išlaidų kalkuliacijoms pagrįsti ir nurodė, kad jose nurodytos sumos negali būti pripažintos pareiškėjos 2001 m. sąnaudomis, nes kalkuliacija priskirtina laisvos formos apskaitos dokumentui, kuriame atliekamas prekių, produktų, išlaidų apskaičiavimas ir tai nėra juridinę galią turintis dokumentas, patvirtinantis, kad kalkuliacijoje deklaruojamos sąnaudos faktiškai ir būtent tokio dydžio buvo patirtos.
Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimų motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Bylos medžiaga tvirtina, kad Pareiškėja 2006-11-22 raštu Kauno apskrities VMI pateikė 2001-01-01 – 2001-12-31 laikotarpio importo deklaracijas ir transporto išlaidų kalkuliacijas (MGK byla, I tomas, b. l. 110-196).
Šalies argumentai
Pareiškėjos 2006-11-22 rašte nurodyta, kad per 2001 metus bendrovė transportavo automobilius iš Vokietijos į Lietuvą bendrovės autovežimais. Pagal transporto išlaidų kalkuliacijas, įmonė turėjo nemažai išlaidų, kurios finansinėje apskaitoje nebuvo fiksuotos. Remiantis muitinės informacinių sistemų centro Kauno teritorinio skyriaus ataskaita apie įformintas importo deklaracijas 2001-01-01 – 2001-12-31 įvežti 587 automobiliai (šių reisų transporto išlaidų kalkuliacijos pridedamos prie muitinės ataskaitos). Vyr. buhalterė metų pabaigoje įvertindama šias transporto išlaidas sumažino pajamas. Prašoma įvertinti patirtas transporto išlaidas ir importo deklaracijas (MGK byla, I tomas, b. l. 110-111).
Pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio 1990-07-31 įstatymo Nr. I-442, 5 str. 2 d. (1997-06-24 įstatymo Nr. VIII-290 redakcija), nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų atimami tik juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtinti faktiški gamybos ir cirkuliacijos kaštai bei įmonės sąnaudos, išvardytos šio straipsnio pirmoje dalyje.
Buhalterinės apskaitos pagrindų 1992-06-18 įstatymas Nr. I-2654 (1998-07-02 įstatymo Nr. VIII-842 redakcija) 9 str. numatė, kad apskaitos dokumentas yra įrašų apie ūkines operacijas į apskaitos registrus pagrindas.
Šio įstatymo 10 str. numatė, kad apskaitos dokumentuose privaloma fiksuoti įvykusias ūkines operacijas, dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. (...) Apskaitos dokumentų (išskyrus kasos aparatų išduodamus kvitus bei dokumentus, išrašytus už telekomunikacijų paslaugų teikimą masiniams vartotojams) privalomi rekvizitai: įmonės ar organizacijos, surašiusios apskaitos dokumentą, pavadinimas, apskaitos dokumento pavadinimas, jo surašymo data, ūkinės operacijos turinys, ūkinės operacijos matavimo rodikliai, ūkinės operacijos rezultato kiekinė ir piniginė išraiška, asmenų, atlikusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos atlikimą bei teisingą įforminimą, pareigos, vardai, pavardės, parašai. Fizinio asmens išrašomame apskaitos dokumente papildomai yra nurodoma fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gyvenamoji vieta. (...) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančios įmonės išrašytas apskaitos dokumentas, kuriame nėra privalomų visų rekvizitų, išskyrus apskaitos dokumentus, išrašytus už telekomunikacijų paslaugų suteikimą masiniams vartotojams, ir specialus apskaitos dokumentas, kuriame nėra visų privalomų ir papildomų privalomų rekvizitų arba jei jis surašytas ne ant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įsigyto blanko, juridinės galios neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje esančias transporto išlaidų kalkuliacijas sprendžia, kad jos neatitinka aptartų Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo ir Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nuostatų, t. y. neturi juridinės galios ir negali būti pripažintos tinkamu dokumentu, pagrindžiančiu patirtas išlaidas, kurios galėtų būti vertinamos kaip sąnaudos. Byloje teismas nenustatė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti jokie konkrečius mokėjimus ar konkrečias išlaidas pagrindžiantys rašytiniai dokumentai.
Pareiškėja nurodo, kad komandiruotės metu buvo perkamas kuras, mokama už kelius, muitinės paslaugas, perkamos eksploatacinės medžiagos, atsarginės detalės, dienpinigiai. Visi 2001 m. komandiruočių dokumentai buvo sudarant finansinę atskaitomybę.
Nei į bylą, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas nei vienas Pareiškėjos dėstomus mokėjimus pagrindžiantis dokumentus, be to, jau anksčiau aptartame Pareiškėjos 2006-11-22 rašte pati Pareiškėja nurodo, kad 2001 metais automobilių transportavimo išlaidos finansinėje apskaitoje įtrauktos nebuvo, todėl šis Pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad 2003-11-06 Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba atliko pareiškėjos 2001-2003 m. patikrinimą, kurio metu buvo išimti pareiškėjos apskaitos dokumentai, o pastarųjų poėmis nebuvo tinkamai įformintas, dokumentų dėžės buvo atidarytos, grąžinant dokumentus nebuvo sudarytas joks grąžinamų dokumentų sąrašas. Taip pat laikotarpiu nuo 2003-11-06 iki 2007-03-27 Kauno AVMI atliko pareiškėjos dokumentų patikrinimus ir naudojosi dokumentais.
Anksčiau išdėstyti pareiškėjos skundo argumentai teismo vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio pareiškėjos pasirinkta gynybos pozicija ir samprotavimai, nes jie nepagrįsti jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais.
Pareiškėja skunde dėsto, kad jos manymu, nagrinėjamame ginče turėtų būti taikomas Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. (anksčiau galiojusios redakcijos 29 str.).
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d., kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d.
Šioje teisės normoje įtvirtinti mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties reikalavimai taikomi mokesčių administratoriui atliekant mokesčių mokėtojo patikrinimą, t. y. mokesčių administratorius turi teisę tikrinti tik einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą.
Bylos medžiaga tvirtina, kad Pareiškėjos patikrinimas buvo atliktas pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2004-11-25 raštu Nr.25-2/82-2541 pateiktą 2004-11-22 specialisto išvadą Nr. 5-2/120, kurios pagrindu Kauno AVMI surašė 2005-06-30 patikrinimo aktą Nr.07-05-26-14 (patikrintas mokestinis laikotarpis nuo 2001-01-01 iki 2001-12-31) (MGK byla, VII tomas, b. l. 89-118).
Kauno AVMI 2005-08-25 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo pavedė atlikti pilną Pareiškėjos JAPM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą, įvertinant 2004-11-22 specialisto išvadoje Nr. 5-2/120 nustatytus faktus (MGK byla, VI tomas, b. l. 151).
Kauno AVMI, pagal pavedimą tikrinti Nr. 07-05-31-19 atliko pakartotinį Pareiškėjos mokestinį patikrinimą ir surašė 2006-05-19 patikrinimo aktą Nr. 07-05-31-19 (MGK byla V tomas, b. l. 98-114). Pareiškėja, nesutikdama su pakartotinio patikrinimo išvadomis, 2006-06-16 pateikė Kauno AVMI pastabas (MGL byla, V tomas, b. l. 96-97), kurias Kauno AVMI išnagrinėjo ir 2006-07-05 sprendimu Nr. (04)-K3-322 ((MGL byla, V tomas, b. l. 91-95), pavedė atlikti pakartotinį Pareiškėjos patikrinimą.
Kauno AVMI 2006-07-05 sprendimo Nr. (04)-K3-322 (MGL byla, V tomas, b. l. 91-95) pagrindu, buvo atliktas pakartotinis Pareiškėjos patikrinimas ir surašytas 2006-10-27 patikrinimo aktas Nr. 20-06-31-33 (MGK byla VII tomas, b. l. 66-86, V tomas, b. l. 8-28). Pareiškėja, nesutikdama su 2006-10-27 pakartotinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, 2006-11-22 pateikė Inspekcijai pastabas dėl patikrinimo akto.
Kauno AVMI Pareiškėjos pateiktas pastabas išnagrinėjo ir 2006-12-22 sprendimu Nr. (04)-K3-453 (MGK byla, I tomas, b. l. 63-69) pavedė atlikti pakartotiną Pareiškėjos patikrinimą, kurį atlikus buvo surašytas 2008-06-19 patikrinimo aktas Nr. AU16-31 (MGK byla, I tomas, b. l. 49-61), o pastarasis 2008-08-22 sprendimu Nr. (04)-K3-342 (MGK byla, I tomas, b. l. 6-15) iš dalies patvirtintas.
Išanalizavus anksčiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Pareiškėjos skundo motyvas dėl penkerių metų senaties termino, yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl atmestinas, nes Kauno AVMI pavedimas Nr. 07-05-26-14 atlikti Pareiškėjos mokestinį patikrinimą išrašytas 2005-04-29, o einamieji ir penkeri praėję kalendoriniai metai skaičiuojami nuo patikrinimo pradžios, t. y. nuo pavedimo išrašymo dienos (MAĮ 120 str., 1 d.), taigi akivaizdu, kad senaties terminas praėjęs nebuvo. Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys į tai, kad, kai atliekamas pakartotinis mokesčių mokėtojo patikrinimas, MAĮ 68 str. 1 d. mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo laikotarpio apribojimas, netaikomas.
Teismas, reziumuodamas visus anksčiau išanalizuotus rašytinius bylos įrodymus, procesinių šalių parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu bei visa tai vertindamas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo, Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo kontekste, sprendžia, kad Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008-11-06 sprendimas Nr. 69-229 dalyje, kuria nuspręsta patvirtinti Kauno AVMI 2008-08-22 sprendimą Nr. (04)-K3-342, kuria nurodyta Pareiškėjai sumokėti į biudžetą 20154 Lt JAPM, 11871 Lt šio mokesčio delspinigius ir 6064 Lt JAPMJ baudą, yra teisėtas ir pagrįstas.
MAĮ 67 straipsnio 1 dalis įtvirtina principą, jog mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad mokesčių administratoriaus nagrinėjamu atveju apskaičiuotą juridinių asmenų pelno mokestį ir su juo susijusias sumas tinkamai pagrindė. Minėto straipsnio 2 dalis atitinkamai numato, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Kadangi nagrinėjamoje byloje toks pagrindimas nėra pateiktas, Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui paneigti (pagrįsti administraciniam teismui pateikiamo skundo (prašymo) reikalavimus pareiškėjus įpareigoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), todėl darytina išvada, kad pareiškėjai pagrįstai apskaičiuotas papildomai mokėtinas juridinių asmenų pelno mokestis ir su juo susijusios sumos.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., Juridinių asmenų pelno mokesčio 1990-07-31 įstatymo Nr. I-442 5 str. (1997-06-24 įstatymo Nr. VIII-290 redakcija), Buhalterinės apskaitos pagrindų 1992-06-18 įstatymo Nr. I-2654 (1998-07-02 įstatymo Nr. VIII-842 redakcija) 9 str., 10 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Mosola“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.