- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-286-360-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00042-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- S.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys, Petras Macenis
- Kategorijos
Teisėja D. Valošinaitė Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00042-2010-9
2011 m. balandžio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme aštuoniems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Nuosprendžiu iš S. S. nukentėjusiojo S. R. naudai priteisti 4000 Lt neturtinės žalos, 323,59 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1200 Lt proceso išlaidų (advokato paslaugų apmokėjimui).
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo kaltintojo S. R. sveikatą: 2010-05-24, apie 10.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, S. R. atvykus pasiimti nusipirkto automobilio, pasitiko sakydamas, kad jo, S. R. , skambutis per išeigines trukdė ilsėtis, smogė stiprų smūgį jam į nosį, dėl ko S. R. padarytas nosies kaulų lūžimas su poslinkiu. Šie sužalojimai sukėlė S. R. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-17 apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti, o teismui nusprendus nenaikinti apkaltinamojo nuosprendžio, prašo sumažinti iš jo priteistos neturtinės žalos sumą. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, nes jis neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o teismo išvados paremtos tik nukentėjusiojo ir jo liudytojų parodymais. Mano, jog priimant nuosprendį buvo ignoruojamas rungimosi principas, o nagrinėjant bylą visiškai neatsižvelgta į jo prašymus, todėl tai sutrukdė bylą išnagrinėti teisingai ir objektyviai. Nuteistasis nurodo, kad nuosprendyje iš esmės remiamasi tik nukentėjusiojo S. R. bei netiesioginių įvykio liudytojų parodymais, kurie yra išvestiniai ir neatitinka esminių bylos aplinkybių. Pažymi, jog visą laiką neigė fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo faktą, ne kartą teismo prašė, kad būtų iškviestas liudytojas R. V. , kuris buvo betarpiškas jo ir S. R. konflikto liudytojas. Tačiau teismas jo net nebandė apklausti, nors šio liudytojo neatvykimo į teismo posėdį priežastys buvo objektyvios, t. y. asmuo dirbo užsienyje, jo prašymus atidėti bylos nagrinėjimą ir apklausti minėtą liudytoją nepagrįstai atmetė. Todėl, S. S. manymu, buvo pažeistas rungimosi prinipas, nes visiškai neatsižvelgta į jo teisę pateikti prašymus ir ginčyti kitos šalies argumentus. Nurodo, kad nukentėjusysis S. R. į teismo med. ekspertus kreipėsi tik 2010-06-09, nors pats įvykis, pasak jo, buvo 2010-05-22 (ši aplinkybė nurodyta patikslintame pareiškime dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka). Tačiau atvykęs pas teismo med. ekspertus, S. R. įvykio datą nurodė 2010-05-24. Todėl pareškėjas mano, jog kyla pagrįstų abejonių, ar sužalojimai padaryti nukentėjusiojo deklaruojamu ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotu laiku. Mano, jog dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių abejonių kelia ir tas faktas, kad liudytojas J. Č. nurodė, kad S. R. buvo su „fingalu“. Tačiau pirmoje medicininėje apžiūroje tai nėra užfiskuota. Apie kraujosrūva veide neužsimena ir liudytoja O. R. . Nuteistasis mano, jog visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Be to, mano, jog priteistas 4000 Lt neturtinės žalos atlginimas yra per didelis, nes nepagrįstas jokiais įrodymais. Duomenų, kad nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų buvo apribotos galimybės bendrauti, byloje nėra. Taip pat nėra jokių duomenų, kad nukentėjęs būtų buvęs ilgą laiką gydytas dėl patirtų sužalojimų ir dėl to patyrė bendravimo galimybių sumažėjimą ar kitas neigiamas pasekmes. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad S. R. po patirtos traumos gydėsi chirurginiu ar kitokiu būdu. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog S. R. patirta turtinė žala yra nedidelė, o jis, S. S. yra bedarbis. Todėl mano, jog priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas, kadangi jis neatitinka sąžininigumo ir protingumo kriterijų bei yra neproporcingas nukentėjusiajam padarytai žalai.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusiojo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo ją pagal BK 140 str. 1 d. kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: nukentėjusiojo S. R. parodymais, liudytojų D. M. , J. P. , J. Č. ir O. R. parodymais bei 2010-05-13 specialisto išvada Nr. G 762/10 (03).
Pagal teismo nustatytas konkrečias faktines aplinkybes nukentėjusysis S. R. iš nuteistojo S. S. sugyventinės D. M. nusipirko automobilį, dėl kurio atsiėmimo jis 2010-05-24, apie 10.30 val., atvyko adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Ten jį pasitiko nuteistasis S. S., kuris, sakydamas, kad jo (S. R. ) skambutis per išeigines sutrukdė ilsėtis, smogė stiprų smūgį į nosį, dėl ko S. R. buvo padarytas nosies kaulų lūžimas su poslinkiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šiame S. R. ir S. S. konflikte niekas, išskyrus juos, nedalyvavo, šio įvykio tiesiogiai nematė. Todėl atmestini S. S. apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiojo ir jo liudytojų parodymais, todėl buvo pažeistas rungimosi principas. Pažymėtina, jog apie minėto įvykio aplinkybes teisme buvo apklaustas liudytojas J. Č. , kuris matė nukentėjusįjį iš karto po įvykio, kadangi šis atvažiavo tiesiai pas jį (b. l. 63) bei liudytoja O. R. , kuri taip pat matė nukentėjusįjį įvykio dieną, t. y. apie 11-12 val., kai jis pas ją atvažiavo (b. l. 63-64). Taip pat buvo apklausti ir liudytojai D. M. ir J. P. , kurie iš esmės apie minėtą konfliktą nieko parodyti negalėjo, kadangi šio įvykio tiesiogiai nematė (b. l. 61-62, 62-63). Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą apklausti liudytoją R. V. . Apeliacinės instancijos teismo manymu, šis liudytojas negalėtų patvirtinti jokių naujų aplinkybių, kadangi įvykio taip pat tiesiogiai nematė. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl S. R. patikslintame pareiškime dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn neteisingai nurodytos įvykio datos, kadangi tiek nukentėjusiojo S. R. pareiškime privataus kaltinimo tvarka (b. l. 2-3), tiek patikslintame pareiškime (b. l. 24-25) yra nurodyta ta pati teisinga įvykio data, t. y. 2010-05-24.
Atmestini ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos priteismo nepagrįstumo. Pažymėtina, jog vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš S. S. , atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK 113, 115 straipsnių ir CK 6.250, 6.282 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str., vertino aplinkybių visumą, be to, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Apeliantas jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė. Todėl atsižvelgus į visas minėtas aplinkybes, kolegijos manymu, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Tačiau nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto procesinių išlaidų klausimo. Nukentėjusiojo atstovas advokatas P. Macenis už atstovavimą pirmosios instancijos teisme pateikė 1100 Lt pinigų priėmimo kvitą (b. l. 32). Tokią sumą nurodė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje teismas nurodė, kad iš nuteistojo S. S. nukentėjusiojo S. R. naudai už advokato paslaugas priteistina 1200 Lt suma. Laikytina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė procesinių išlaidų klausimą, todėl nuosprendis keičiamas, iš nuteistojo S. S. nukentėjusiojo S. R. naudai už advokato paslaugas priteisiant 1100 Lt sumą. Be to, nukentėjusiojo atstovas advokatas P. Macenis apeliacinės instancijos teismui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme pateikė 400 Lt pinigų priėmimo kvitą ir prašo priteisti šią sumą iš nuteistojo. Kolegijos manymu, toks prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 d., kolegija
n utaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.
Priteisti iš nuteistojo S. S. nukentėjusiojo S. R. naudai už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme 1100 Lt, o apeliacinės instancijos teisme 400 Lt.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.