Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį, 8 MGL (1040 litų) bauda;

2) Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 38 MGL (1431,08 Eur) bauda ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, t. y. 4500 Eur;

3) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 52 MGL (2600 Eur) bauda ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 metams ir automobilio konfiskavimas;

4) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 243 straipsnį, 10 parų areštu ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, arešto bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus: 2025 m. liepos 10 d. apie 14.17 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu Alcotest Nr. ARKB-0231, 2025 m. liepos 10 d. 14.47 val., jam buvo nustatytas 2,94 promilės neblaivumas, o 15.03 val. nustatytas 2,57 promilės neblaivumas) vairavo D. P. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija).

R. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 11 d. įtariamasis R. P. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad jis remontuoja automobilius, todėl jo brolis D. P. paprašė sutvarkyti jo (D. P.) automobilį „VW Golf“. Minėtą automobilį D. prieš kelias dienas atvarė į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 10 d. jis su broliais R. – Z. ir R. namuose gėrė degtinę. Išgėrus alkoholį, jie norėjo dar išgerti, tačiau nebuvo iš kur jo gauti. Dėl šios priežasties jie visi trys sėdo į jo brolio automobilį ir išvažiavo į maždaug už 3 kilometrų esančius (duomenys neskelbtini) nusipirkti alkoholio. Automobilį vairavo jis (R. P.). Dėl girtumo jis sunkiai viską pamena. Gali būti, kad jis galėjo sustoti prie (duomenys neskelbtini) kapinių ir ten nueiti į tualetą, tačiau tiksliai to neprisimena. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), sustojo prie (duomenys neskelbtini) pastato, kur liko laukti automobilyje, o Z. su R. nuėjo į parduotuvę. Jiems grįžus iš parduotuvės ir atsisėdus į automobilį, priėjo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas R. L. ir dar vienas asmuo, kurio jis nepažino. Minėti asmenys juos užkalbino, pasiūlė išlipti iš automobilio. Jis ir broliai R. išlipo iš automobilio ir, jei gerai atsimena, ėjo namo, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Šie nustatė jam girtumą, nuvedė į tarnybinį automobilį. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių policijos laikino sulaikymo patalpas. Jo parodymuose gali būti netikslumų, nes buvo stipriai girtas, todėl gali painioti kai kurias įvykio aplinkybes. Jis neturi teisės vairuoti, ją prarado dėl vairavimo esant neblaiviam. Šios teisės nėra susigrąžinęs. Kiek žino jo broliui D. P. priklausantis automobilis „VW Golf“ nėra registruotas, techninė apžiūra atrodo, kad neatlikta, civilinės atsakomybės draudimu automobilis nedraustas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 10 d. liudytojas V. U. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriaus meistru. 2025 m. liepos 10 d. apie 14.00 val., jis kartu su darbuotoju S. J., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kapines, esančias (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kaip jam nepažįstamas neblaivus asmuo griuvinėjo ant kelio ir paskui atsisėdo į mėlynos spalvos automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietą. Automobilio gale sėdėjo daugiau nei vienas asmuo, o priekinėje keleivio vietoje niekas nesėdėjo. Automobilis pajudėjo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Maždaug po 10 minučių V. U. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Nuėjęs į (duomenys neskelbtini) seniūniją, pro (duomenys neskelbtini) pastato langą pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje stovi tas pats mėlynos spalvos automobilis „VW Golf“. Vairuotojo vietoje buvo tas pats vyras, kuris išvažiavo būdamas akivaizdžiai neblaivus. Jam išėjus iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos, du vyriškiai išėjo iš parduotuvės ir, nešdamiesi maišelį, nuėjo ir atsisėdo į tą patį mėlynos spalvos automobilį „VW Golf“. Taip pat matė, kaip prie minėto automobilio eina (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas R. L. ir (duomenys neskelbtini) miesto meras A. N. Kas vyko toliau jis nežino, nes išvažiavo. Nepažįsta neblaivaus asmens įvykio dieną vairavusio „WV Golf“, anksčiau nėra jo matęs.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 14 d. liudytojas D. P. parodė, kad R. P. yra jo brolis. Maždaug prieš 2 ar 3 dienas jis R. P. nuvarė savo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija), kurį nusipirko iš (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini). R. P. turėjo automobilį šiek tiek aptvarkyti, nes norėjo jį užregistruoti. 2025 m. liepos 10 d. jam paskambino R. sugyventinės sūnus D. I., kuris pasakė, kad neblaivus R. išvažiavo automobiliu ir dabar yra prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios. D. P. nuvažiavo į nurodytą vietą, kur pamatė policijos pareigūnes, iškviestą automobilvežį, ant kurio buvo kraunamas jo automobilis. Policijos pareigūnėms jis pasakė, kad automobilis priklauso jam, tačiau su savimi neturėjo pirkimo-pardavimo sutarties. Jo brolio R. įvykio vietoje jau nebuvo, jis buvo išvežtas, todėl su juo nekalbėjo. Kaip ir kas įvyko jis tiksliai nežino, todėl nurodyti negali. Kodėl jo brolis važiavo jam priklausančiu automobiliu, jis nežino. R. grįžus iš areštinės, jis su juo bandė kalbėtis, kodėl jis taip pasielgė, tačiau brolis jam nieko nepasakojo. Automobilį jis jam davė sutvarkyti. R. jo nepavogė, todėl jis jam pretenzijų neturi, tačiau leidimo vairuoti jis jam nedavė, nes R. neturi vairuotojo pažymėjimo. Po sutvarkymo automobilį jis būtų pats parsivaręs. Kad R. vairuos automobilį būdamas neblaivus, jis nežinojo. Automobilis nebuvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, nebuvo atlikta techninė apžiūra, tačiau jis automobilį „VW Golf“ ruošė techninei apžiūrai ir būtų jį registravęs savo vardu, tačiau to padaryti nespėjo.

Iš Vairuotojo registro išrašo matyti, kad R. P. vairuotojo pažymėjimas, kuris buvo išduotas (duomenys neskelbtini), negalioja.

Iš automobilio „VW Golf“ pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilio savininkas yra D. P.

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „VW Golf Plus 2.0 TDI Trendline“ kaina Lietuvoje 2025 m. liepos mėnesį – 2570 eurų su PVM, 2030,30 eurų be PVM.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – 2025 m. liepos 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2025 m. liepos 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo, 2025 m. liepos 10 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24327-25, 2025 m. liepos 10 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele Nr. 1, 2025 m. liepos 10 d. neblaivumo nustatymo aktu, 2025 m. liepos 10 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2025 m. liepos 10 d. transporto priemonės aprašu, 2025 m. liepos 10 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, 2025 m. liepos 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. P. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus: 2025 m. liepos 10 d. apie 14.17 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu Alcotest Nr. ARKB-0231, 2025 m. liepos 10 d. 14.47 val., jam buvo nustatytas 2,94 promilės neblaivumas, o 15.03 val. nustatytas 2,57 promilės neblaivumas) vairavo D. P. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija).

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Be kaltinamojo prisipažinimo vairavus transporto priemonę, kai jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys – neblaivumo nustatymo aktas, tarnybinių pranešimų duomenys ir kiti aukščiau išvardyti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi R. P. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. P. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

R. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. P. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus arešto bausmę.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. P. paskiriant 60 parų arešto bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti R. P. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir R. P. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 10 punktai).

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti R. P. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) (BK 68 straipsnis); 2) išieškoti automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

R. P. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore (pirmu pūtimu) yra 2,94 promilių etilo alkoholio koncentracija, (antru pūtimu) yra 2,57 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį, kuriam neatlikta techninė apžiūra, automobilis neapdraustas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu ir yra automatiškai išregistruotas. Todėl nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 3 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš R. P. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui, kėlusiam pavojų eismo saugumui, ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

R. P. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklausė kaltinamojo broliui D. P. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas D. P. žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Byloje pateiktas VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „VW Golf Plus 2.0 TDI Trendline“ 2025 m. liepos mėnesio kaina su PVM yra 2570 eurų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamojo R. P. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė su PVM – 2570 eurų.

R. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

R. P. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. liepos 10 d. 14.47 val. iki 2025 m. liepos 11 d. 12.15 val. Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

Automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, paimtas įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu ir išvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Raseinių r., Alėjų k., Bažnyčios g. 6A, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, grąžintinas savininkui D. P.

Automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai ir pirkimo-pardavimo sutartis, pateikti D. P. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, tyrėjos 2025 m. liepos 14 d. pakvitavimu, grąžinti saugoti D. P., įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, grąžintini D. P.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. liepos 10 d. 14.47 val. iki 2025 m. liepos 11 d. 12.15 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5, 10 punktais, R. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti R. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš R. P. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2570 (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt) eurų, valstybės naudai, šią sumą sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais, paimtą įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu ir išvežtą į saugojimo aikštelę, esančią Raseinių r., Alėjų k., Bažnyčios g. 6A, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, grąžinti D. P..

Automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus ir pirkimo-pardavimo sutartį, pateiktus D. P. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, tyrėjos 2025 m. liepos 14 d. pakvitavimu, grąžintus saugoti D. P., įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, grąžinti D. P..

1. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams Kelmėje prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.