- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-28-524/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08428-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2A-28-524/2016
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. vasario 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Irmos Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį L. I., K. I., A. T. dėl nuomos mokesčio ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-20 sprendimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 1124,50 Eur negauto nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, 2015-08-20 priėmė sprendimą už akių, juo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų L. I., K. I., A. T. 385,39 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 385,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2015-07-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei. Taip pat priteisė iš atsakovų L. I., K. I., A. T. po 1,70 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pagrindė netinkamą atsakovų prievolių pagal sudarytą nuomos sutartį tik laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. birželio mėn. Teismas nustatė, kad atsakovai pagal jiems priskaičiuotus mokesčius už administravimo - eksploatavimo paslaugas bei nuomos mokestį, kuris siekia 503,82 Eur, sumokėjo tik dalį mokesčių (274,49 Eur), todėl liko skolingi ieškovei 385,39 Eur. Konstatavo, kad atsakovai nuomojosi iš ieškovės gyvenamąją patalpą, buvo įsipareigoję mokėti nuomos mokestį, tačiau savo prievolės neįvykdė, todėl laikomi pažeidusiais prievolę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-20 sprendimą ir papildomai priteisti 739,11 Eur. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovų įsiskolinimo ieškovei už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn., kai byloje buvo pateikta skolos apskaičiavimo pažyma. Pažymi, kad per klaidą teismui nebuvo pateikta senoji nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovų. Mano, kad jei teismui kilo neaiškumų ar prieštaravimų dėl priskaičiuotos skolos dydžio ir laikotarpio, tai teismas turėjo šiuos prieštaravimus pašalinti – įpareigoti ieškovę pateikti papildomus įrodymus ieškiniui pagrįsti, o neformaliai netenkinti ieškinio dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-30 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės, apeliantė Klaipėdos miesto savivaldybė įpareigota pateikti nuomos sutartį (jos kopiją), patvirtinančią faktinius atsakovų ir apeliantės nuomos santykius, tuo pačiu ir atsakovų įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn., kai byloje buvo pateikta skolos apskaičiavimo pažyma.
Šalies argumentai
Apeliantė 2016-01-08 pateikė teismui prašymą prijungti papildomus įrodymus – 2010-12-28 Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kopiją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė materialines teisės normas, spręsdamas klausimą dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo.
Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovų įsiskolinimo ieškovei už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn., kai byloje buvo pateikta skolos apskaičiavimo pažyma. Teigia, kad per klaidą teismui nebuvo pateikta senoji nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovų. Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, kad ieškovė nepateikė įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių atsakovų įsiskolinimo ieškovei už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn., todėl sprendė, kad ieškovė pagrindė netinkamą atsakovų prievolių pagal sudarytą nuomos sutartį tik laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. birželio mėn. Taigi, pirmosios instancijos teismui, turinčiam ieškovės pateiktą skolos apskaičiavimo pažymą, kuria ieškovė įrodinėja skolos, susidariusios už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2015 m. birželio mėn., turėjo kilti abejonių dėl ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovų įsiskolinimą minėtu laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas, turėdamas ir įvertinęs ieškovės pateiktą skolos apskaičiavimo pažymą, neturėjo (jam ieškovės pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta) faktinius atsakovų ir apeliantės nuomos santykius patvirtinančios nuomos sutarties.
Sprendimo už akių priėmimas, kaip specifinis civilinio proceso teisės institutas, palyginus jį su kitų sprendimų priėmimu, turi tam tikrų ypatumų. Vienas iš tokių ypatumų yra susijęs su byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Kad galėtų priimti sprendimą už akių, teismas turi atlikti formalų įrodymų vertinimą, t. y. turi spręsti, ar, pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Jeigu teismas įsitikina, kad, pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, jis priima sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatą būtina aiškinti ne vien pažodžiui, bet atsižvelgiant į sprendimo priėmimo už akių, kaip specifinio civilinio proceso teisės instituto, tikslus, esmę, prigimtį, į visą santykių, susijusių su sprendimo už akių priėmimu, teisinį CPK reglamentavimą, taip pat į civilinio proceso principus ir tikslus. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, pažymėjo, kad civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. Taigi prieš priimdamas sprendimą už akių teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Tokį teiginį taip pat patvirtino Konstitucinis Teismas, pirmiau nurodytame nutarime konstatavęs, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti.
Pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, pagrįstu – jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176-185 straipsniuose, bei tinkamai nustačius turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes galima prieiti prie išvados, ar suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas, t. y. ar konstatuotinas teisės arba teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas.
CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Ieškovė ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis). Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas dalyvauja įrodinėjimo procese, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą už akių, nepasisakė, ar pakanka byloje įrodymų tam, kad būtų priimtas teisingas sprendimas sprendžiant kilusį šalių ginčą, esant skolos dokumentams pas ieškovę ir spręsdamas, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina nuomos teisinių santykių, nepatikslino šalių pareigos įrodinėti, nenurodė ieškovei kokias aplinkybes yra būtina nustatyti bei nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų, kad bylos aplinkybės būtų ištirtos kiek galima išsamiau. Pirmosios instancijos teismui kilus pagrįstų abejonių dėl ieškovės pateiktų įrodymų pakankamumo, teismas privalėjo imtis visų galimų priemonių, kad byla būtų išspręsta teisingai, o ne sprendimu už akių ieškinio reikalavimų dalį atmesti, nesuteikus galimybės ieškovei pateikti papildomus įrodymus.
Tinkamai neištyręs ir neįvertinęs esminių bylos aplinkybių bei įrodymų, susijusių su nuomos sutarties sudarymu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl ieškovės reikalavimų dalies pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir pareikalavus atitinkamus įrodymus pasitvirtino aplinkybė, kad tarp ieškovės ir atsakovų nuomos teisiniai santykiai buvo susiklostę laikotarpiu, už kurį ieškovė prašė priteisti nuompinigių įsiskolinimą. Kaip minėta, byloje pateikta skolos apskaičiavimo pažyma patvirtina minėtų nuompinigių skolos dydį ir įrodo faktinius nuomos santykius, kurie teismų praktikoje pripažįstami ir nesant rašytinės sutarties.
Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje pateiktų įrodymų visuma sudaro teismui pakankamai pagrindo išvadai, jog atsakovus ir ieškovę nuomos prievoliniai teisiniai santykiai siejo visą laikotarpį, už kurį ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą, t.y. nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2015 m. birželio mėn., todėl atsakovai privalo atsakyti už prisiimtus įsipareigojimus, kurių tinkamai neįvykdė.
Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ieškovei solidariai iš atsakovų L. I., K. I., A. T. priteistina 739,11 Eur skolos, todėl priteistina skolos suma padidintina iki 1124,50 Eur, atitinkamai valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina žyminio mokesčio suma – iki 25 Eur (t.y. iš kiekvieno atsakovo po 8,33 Eur žyminio mokesčio). Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą už akių pakeisti.
Padidinti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei priteistą solidariai iš atsakovų L. I., K. I., A. T. skolos sumą iki 1124,50 Eur, atitinkamai valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistą žyminio mokesčio sumą – iki 25 Eur (t.y. iš kiekvieno atsakovo po 8,33 Eur žyminio mokesčio).
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.