Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.2.9.9.; 2.1.4.4.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.6.; 2.1.7.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.6.

2014 m. sausio 20 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. S. (A. S.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, žinodamas savo pareigą pagal 2001-08-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1291-02/2002 nepilnamečio sūnaus R. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokėti 130 Lt bet nemažiau kaip 1 MGL R. V. naudai, mokant nuo 2008-01-31 iki vaiko pilnametystės, tačiau nuo 2003-01-01 iki 2012-10-31 vengė mokėti lėšas vaiko išlaikymui, dėl ko A. S. įsiskolinimas sudaro 16 751.95 Lt.

Kaltinamasis A. S. (toliau-ir kaltinamasis) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, paaiškino, kad 1995 metais jis su R. V. susituokė, tais pačiais metais jiems gimė sūnus R. S., kuriam dabar yra (duomenys neskelbtini) metų. Santokoje jie pragyveno apie keturis metus, po to išsiskyrė. Lėšų vaiko išlaikymui nemokėjo, kadangi buvo sunki materialinė padėtis. Oficialiai jis nedirba apie du metus. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, gauna pašalpą. Pasistengs pinigus sūnaus R. išlaikymui mokėti dalimis, įnešinęs į buvusios žmonos sąskaitą. Kol dirbo iš jo darbo užmokesčio išskaičiuodavo kažkiek pinigų vaiko išlaikymui. Nuo 2007 metų rudens jis išėjo iš darbo ir oficialiai nedirbo. Todėl ir nemokėjo vaiko išlaikymui priteistų lėšų. Su savo sūnumi jis bendravo retai. Per tą laiką jis jokių dovanų jam nedovanojo. Jis pasistengs visą įsiskolinimą padengti (b.l. 25, 161-162).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

- nukentėjusiosios R. V. parodymais, kad (duomenys neskelbtini) metais ji buvo sudariusi santuoką su A. S., tais pačiais metais jiems gimė sūnus R.. Po penkių bendro gyvenimo metų jie išsiskyrė, tačiau santuoką oficialiai nutraukė apie (duomenys neskelbtini) metus. Išsiskyrimo priežastis buvo ta, kad A. gėrė, nedirbo, visiškai nepadėjo jai auginti sūnaus. Po oficialių skyrybų teismas įpareigojo A. S. mokėti kas mėnesį po 130 Lt nuo 2002 liepos 3 dienos iki R. pilnametystės. Nuo to laiko ji gavo tik apie 400 Lt, kuriuos teismo antstoliai išskaičiavo iš A. atlyginimo. Daugiau jokių pinigų, ar dovanų iš A. ji sūnaus išlaikymui negavo. 2008-01-31 metais aš kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą, kuris nuo 2008 kovo mėnesio praėjo jai mokėti po 130 Lt. Su A. ji jokių santykių nepalaiko, jis neskambina ir nesidomi sūnaus reikalais (b.l. 16, 160, 162).

- Vaikų išlaikymo fondo administracijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad iš A. S. vaiko privalo išlaikyti nuo 2008-02-28 nustatyta mokėti po 130 Lt kas mėnesį išieškotojai R. V.. A. S. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui sudaro 6244,19 Lt (b .l. 6-8);

- įsiteisėjusiu 2002-08-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1291-02/02, iš kurio matyti, kad teismas nusprendė išieškoti iš A. S. sūnaus R. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 130 litus kas mėnesį iki jo pilnametystės nuo 20002-07-03 (b. l. 97);

Antstolės Neringos Lipeikienės 2012-11-12 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad A. S. įsiskolinimas nuo 2003-01-01 iki 2012-10-31 sudaro 16 751.95 Lt. Išlaikymo išsiskolinimas apskaičiuotas neįskaičiavus lėšas, išmokėtas išieškotojos naudai iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kadangi išieškotoja nėra informavusi kiek Vaikų išlaikymo fondas yra išmokėjęs lėšų už skolininką. Iš skolininko išieškota arba skolininkas pats išieškotojai yra išmokėjęs ( pagal skolininko pateiktus mokėjimo nurodymus) 706.05 Lt. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad skolininkas būtų informavęs apie savo darbo vietą, kad išieškojimas būtų nukreiptas į darbo užmokestį, taip pat nėra duomenų, kad skolininkas išlaikymą būtų mokėjęs pats (b .l. 29).

- Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, pateikta antstolės Neringos Lipeikienės (b. l. 30-95).

- Vilniaus teritorinės darbo biržos pažyma, kad A. S. nuo 2012-07-25 yra registruotas bedarbiu Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus rajono skyriuje. Nuo 2001-08-01 A. S. buvo registruotas šiais laikotarpiais: nuo 2001-04-24 iki 2002-09-20; nuo 2004-03-04 iki 2004-05-09; nuo 2005-01-11 iki 2005-06-04; nuo 2007-02-20 iki 2007-04-04; nuo 2010-01-20 iki 2010-08-21, nuo 2011-01-28 iki 2012-01-24 (b .l. 102).

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 9-15, 18, 25, 96, 98-112).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamas tik sąmoningas vengimas išlaikyti savo vaikus, esant įsigaliojusiam teismo sprendimui mokėti nustatyto dydžio išlaikymą ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta, nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui, nes nedirbo ir neturėjo pajamų. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad tėvas vaikui išlaikymo neteikė, ji gavo tik apie 400 Lt. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai dėl susidariusio įsiskolinimo bei kiti rašytiniai įrodymai. Teismas, vertindamas kaltinamojo parodymus atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis neneigė kaltės. Teismui yra pagrindo vertinti, kad kaltinamasis turėjo galimybę teikti išlaikymą, jo neteikė, nors turi tokią pareigą, nepriklausomai nuo to, kad gyveno atskirai. Tėvo pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, teikti jiems visapusišką pagalbą, rūpintis jų auklėjimu, ugdymu ir kita išlieka iki vaikų pilnametystės, be to ir vėliau, konkrečiais įstatymo numatytais atvejais. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų ar yra nedarbingas. Tokių aplinkybių jis nenurodė ir duomenų nepateikė. Iš visumos nustatytų aplinkybių yra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis elgėsi neatsakingai, suvokdamas savo pareigą, vengė pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, mokėti lėšas jo išlaikymui. Ištyrus ir įvertinus visumą įrodymų kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios, byloje nustatytas faktines aplinkybes, papildančias viena kitą, yra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis, turėdamas galimybę mokėti lėšas jų išlaikymui, ieškoti darbo, visą laiką sąmoningai, tyčia vengė išlaikyti savo vaiką ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos kiekį, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), jų motyvus, tikslą ir padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, į kaltinamojo asmenybę: nedirba, neregistruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, neteistas todėl jam skirtina artima vidutinei su laisvės atėmimu nesusijusi laisvės apribojimo bausmė skiriant teismo įpareigojimus (b.l. 113-128).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas įsiteisėjus nuosprendžiui (b.l. 26-27).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 300-308, 313 str.

nusprendė:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 str. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant

-per vieną mėnesį nuo bausmės atlikimo pradžios pradėti legaliai dirbti;

-radus legalų darbą, per bausmės atlikimo laiką, nekeisti darbo vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios ir mokėti savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 130 Lt per mėnesį iki vaiko (R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės ir jo „SEB“ banko asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

-arba per bausmės atlikimo laiką registruotis darbo biržoje ir vykdyti 2002-08-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą dėl savo nepilnamečio vaiko išlaikymo, t.y. mokėti savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 130 Lt per mėnesį iki vaiko (R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės ir jo „SEB“ banko asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.