Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K., atlikdamas darbdaviui atstovaujančio asmens – (duomenys neskelbtini) direktoriaus funkcijas, šios bendrovės naudai leido nelegaliai dirbti A. G. ir S. K. vairuotojo – pagalbinio darbininko darbą. A. G. minėtos bendrovės naudai dirbo nuo 2019 m. liepos 22 d. 9 val. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. 17 val.; S. K. minėtos bendrovės naudai dirbo nuo 2019 m. liepos 22 d. 9 val. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. 12 val. Šių darbuotojų darbas buvo organizuojamas komandiruotėje Rusijos Federacijos, (duomenys neskelbtini) regione. E. K. minėtiems darbuotojams leido dirbti prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Taigi E. K., atlikdamas bendrovės direktoriaus funkcijas, neužtikrino, kad visi joje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Be to, (duomenys neskelbtini) vadovas E. K. nepateikė dokumento, patvirtinančio tai, jog jo, kaip bendrovės vadovo, žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276, 4 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K. apie teismo posėdžio laiką bei vietą buvo pranešta tinkamai – pasirašytinai (bylos lapai (toliau – b. l.) 1). E. K. į teismo posėdį neatvyko, dar administracinių nusižengimų tyrimo metu jis pateikė prašymą bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi jis išvyksta į Rusijos Federaciją, todėl neturės galimybių paskirtu laiku atvykti į teismo posėdį (b. l. 22). Esant tokioms aplinkybėms bei neprieštaraujant kitiems proceso dalyviams, byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovas palaikė administracinio nusižengimo protokole suformuotus kaltinimus ir prašė paskirti E. K. straipsnių sankcijose numatytas minimalaus dydžio baudas.

ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Administracinių nusižengimų tyrimo metu E. K. pareiškė, jog jis sutinka su jam inkriminuotais administraciniais nusižengimais ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Šiuos teisės pažeidimus jis padarė dėl Lietuvos Respublikos įstatymų neišmanymo. Sužinojęs tai, ko nebuvo padaręs kaip reikalauja įstatymai, jis nedelsiant ėmėsi šalinti nustatytus trūkumus ir minėti darbuotojai buvo oficialiai įdarbinti (duomenys neskelbtini). Jis neturėjo darbdavio pažymėjimo, nes nežinojo, jog šis yra reikalingas. E. K. prašo atsižvelgti į tai, jog jis iki šiol nėra baustas už darbo teisės pažeidimus, gerbia Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl prašo paskirti jam minimalaus dydžio baudą (b. l. 20, 22).

Tai, jog E. K. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, be jo paties prisipažinimo bei paaiškinimų, patvirtina byloje surinkta ir toliau aptariama rašytinė medžiaga, kuri pripažįstama įrodymais (ANK 569 straipsnis).

S. K. administracinių nusižengimų tyrimo metu parodė, jog pirma jo darbo diena (duomenys neskelbtini) buvo 2019 m. liepos 22 d. apie 9 val. Šį laiką jis traktuoja savo darbo pradžia, kadangi būtent tuo metu jis kirto Rusijos Federacijos valstybinę sieną. Jo darbas vyko Rusijos Federacijos teritorijoje. Tokio pobūdžio darbas turėtų būti pripažintas kaip komandiruotė. Jo darbo laikas buvo kiekvieną dieną nuo 9 val. iki 21 val. Jis dirbo be išeiginių. Paskutinė jo darbo diena buvo 2019 m. rugsėjo 5 d., kuomet jis išvažiavo iš Rusijos Federacijos. Darbo metu jis vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Volkswagen LT 35“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šiuo krovininiu automobiliu jis vežiodavo grybus ir uogas iš supirkimo punktų į bazę, kurioje buvo įrengti šaldikliai. Jie minėtoje bazėje ir gyveno, darbo metu jis taip pat fasuodavo grybus, valydavo grybų džiovyklą. Kartu su juo dirbo ir A. G., kuris darbo metu dirbdavo tokį patį darbą kaip ir jis (S. K.). Kokį darbą dirbti, kur važiuoti, jiems nurodydavo (duomenys neskelbtini) direktorius E. K., kuris gyveno kartu su jais toje bazėje. Už visą šį darbą komandiruotėje jis gavo iš E. K. grynaisiais 1 000 Eur ir 10 000 Rusijos rublių, kurie pagal valiuotos kursą atitinka apie 1 130 Eur. Jis kreipėsi į Darbo inspekciją dėl to, kad jam buvo nepilnai išmokėtas sutartas darbo užmokestis, nebuvo sumokėti dienpinigiai ir jis nebuvo oficialiai įdarbintas pagal darbo sutartį. Apie tai, jog nėra oficialiai įdarbintas, jis sužinojo tik jau nuvykus į Rusijos Federaciją. Visi dokumentai, būtini darbo sutarties sudarymui, buvo pateikti direktoriui E. K., kuris žadėjo jį įdarbinti, kai tik jie nuvyks į Rusijos Federaciją (b. l. 14).

A. G. administracinių nusižengimų tyrimo metu parodė, jog apie (duomenys neskelbtini) ieškomus darbuotojus jis sužinojo iš internetinio skelbimo. Tame skelbime buvo nurodyta, jog minėta bendrovė ieško vairuotojo, kuriam už darbą bus mokamas darbo užmokestis nuo 1 000 Eur (atskaičius mokesčius). Taip pat buvo nurodyta, jog darbdavys pasirūpina nuvykimu į darbo vietą, apgyvendinimo bei maisto išlaidomis. Susisiekus tame skelbime nurodytu telefono numeriu, asmuo patvirtino visas minėtas skelbime nurodytas siūlomas darbo sąlygas. Minėtas asmuo prisistatė bendrovės direktoriumi E. K. Vėliau E. K. jam pasakė, jog jie turės pasirašyti automobilio panaudos sutartį, nes kitu atveju nebus galima įvažiuoti bendrovės automobiliu į Rusijos Federaciją. Vėliau E. K. automobilį „Volkswagen LT 35“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)“, perregistravo jo (A. G.) vardu. Tuomet jis (A. G.) minėtu automobiliu važiavo iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją. Jie važiavo trijų automobilių kolona, iš kurių vieną vairavo S. K., su kuriuo jis kartu ir dirbo Rusijos Federacijoje. Trečią automobilį vairavo direktoriaus E. K. giminaitis V. Prieš išvykstant į Rusijos Federaciją, jie nepasirašė darbo sutarties. Vėliau jam E. K. žadėjo, jog, nuvykus į darbo vietą, šis bus oficialiai įdarbintas. Į Rusijos Federaciją jie išvažiavo 2019 m. liepos 22 d. apie 9 val. Nuvykus į Rusijos Federaciją, darbo metu jis (A. G.) minėtu automobiliu iš supirkimo punktų surinkinėdavo grybus bei uogas, kuriuos parveždavo į bazę, esančią (duomenys neskelbtini) mieste. Darbo metu jie dirbo ir prie užšaldytos produkcijos pakavimo. Lygiai tokius pačius darbus dirbo ir S. K. E. K. papildomai buvo nurodęs, jog S. K. gamintų maistą darbuotojams. E. K. jiems nurodydavo visus darbus. Jų darbo laikas toje bazėje prasidėdavo apytiksliai nuo 9 val. iki 24 val. Jie dirbdavo be išeiginių. Po dviejų savaičių jis buvo išsiųstas į namus. Jis negavo jokio darbo užmokesčio, tik jam buvo duota 180 Eur kelionei į namus (b. l. 15).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos nusižengimų padarymo aplinkybės (b. l. 1).

Iš 2019 m. spalio 10 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0846 - 1437 matyti, jog nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2019 m. spalio 10 d. atlikus (duomenys neskelbtini) patikrinimą, buvo nustatyta, kad E. K., atlikdamas darbdaviui atstovaujančio asmens – (duomenys neskelbtini) direktoriaus funkcijas, šios bendrovės naudai leido nelegaliai dirbti A. G. ir S. K. vairuotojų – pagalbinių darbininkų darbą. E. K. minėtiems darbuotojams leido dirbti prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. E. K., atlikdamas bendrovės direktoriaus funkcijas, neužtikrino, kad visi joje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Be to, (duomenys neskelbtini) vadovas E. K. iki pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento nepateikė dokumento, patvirtinančio tai, jog jo, kaip bendrovės vadovo, žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276, 4 punkto reikalavimus (b. l. 2 – 3).

S. K. skunde-prašyme, adresuotame Valstybinei darbo inspekcijai, nurodytos aplinkybės yra analogiškos aplinkybėms, kurias jis nurodė apklausos metu (b. l. 4).

Iš automobilio panaudos sutarties Nr. 001 ir registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijų matyti, jog 2019 m. liepos 3 d. panaudos davėjas S. K. perdavė panaudos gavėjai (duomenys neskelbtini) automobilį „Volkswagen LT“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 5 – 6).

Iš internetinio tinklapio išrašo matyti (duomenys neskelbtini) siūlomo darbo skelbimas, kuriame nurodyta, jog darbo vieta yra Rusijos Federacijoje, darbo užmokestis – nuo 1 000 Eur (atskaičius mokesčius), yra kompensuojamos nuvykimo, apgyvendinimo bei maisto išlaidos (b. l. 8).

Iš Institucijos 2019 m. spalio 2 d. pavedimo atlikti patikrinimą Nr. 1460 matyti, jog Institucijos pareigūnui A. S. buvo pavesta nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2019 m. spalio 25 d. atlikti neplaninį (duomenys neskelbtini) patikrinimą nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais (b. l. 10).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. S. K. ir A. G. nebuvo apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

Iš Rusijos Federacijos vizos kopijos matyti, jog S. K. buvo išduota 2019 m. liepos 10 d. – 2019 m. spalio 7 d. laikotarpiui komercinės paskirties viza į Rusijos Federaciją (b. l. 13).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo (suformuotas 2019 m. spalio 8 d.) matyti, jog (duomenys neskelbtini) direktorius yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K. (b. l. 16 – 17).

Nelegalaus darbo sąvoką bei požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kur numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą <...>.

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog E. K. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

E. K. abu administracinius nusižengimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). E. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas; b. l. 20, 22). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Bylos duomenimis, E. K. iki šiol Lietuvos Respublikoje neteistas, anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau tokio pobūdžio nusižengimus padarė pirmą kartą (b. l. 21, 25 – 27, 28 – 31). E. K. yra dirbantis, byloje nėra kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų (b. l. 1, 11).

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta paskyrus E. K. straipsnių sankcijose numatytas minimalaus dydžio baudas.

Galutinė subendrinta administracinė nuobauda E. K. skiriama pagal ANK 38 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

E. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

E. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. K. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir paskirti jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.