Kauno apygardos teismo nutartis

KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2009 m. gegužės 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,

dalyvaujant ieškovui R. B., ieškovo atstovei advokatei Vilmai Petrauskienei, atsakovei V. J., atsakovės atstovui advokatui Vladui Alfonsui Malaškevičiui, institucijos, teikiančios išvadą byloje Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Žanetai Abromaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3677-90/2008 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei V. J. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Alytaus miesto savivaldybės VTAS,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje I. K. prieš B. K., bylos Nr. 3K-3-246/2003).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas R. B. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo praėjus daugiau nei 10 metų po vaiko gimimo, praleidęs vienerių metų terminą, nustatytą CK 3.152 straipsnyje. Apeliantas skunde teigia, kad aplinkybę, jog E. B. yra ne jo sūnus, sužinojo tik 2008 metais iš liudytojos L. A.. Tačiau iš ieškovo dubliko (b. l. 22,23), liudytojų A. B., R. Š., J. Š. parodymų pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad tai buvo žinoma nuo vaiko gimimo ne tik šeimoje, bet ir kaimynams, giminaičiams. Reikšminga aplinkybe taikant ieškinio senatį laikytinas ir ieškovo pasyvumas, kadangi pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesiėmė jokių priemonių, jog išsiaiškinti ar yra vaiko tėvas, nors abejonių jam kilo (Teismo posėdžio protokolas b. l.43). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 70) šalys pripažino, kad su liudytoja L. A. bendravo tik apie metus laiko, apie 2005 metus, todėl visų aplinkybių galėjo nežinoti.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad šio klausimo sprendimas negali būti susiaurinamas tik iki biologinės tėvystės konstatavimo. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taigi kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI) nurodė, kad visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais. Teismas šioje byloje atmetė pareiškėjo argumentą, kad biologinio tėvo ir vaiko ryšio apsaugos reikšmė nusveria būtinybę ginti socialinį šeimos institutą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų: 1997-07-28 gimimo akto įrašo Nr. 15 apie vaiko E. B. gimimo įregistravimą, vaiko tėvus ir 1997-07-28 tėvystės nustatymo akto įrašo Nr. 2 ( b. l. 48, 81) matyti, jog vaiko E. B. tėvu įrašytas R. B., motina V. J. bendru abiejų tėvų pareiškimu. Šių duomenų ieškovas neginčija. Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ( b. l. 83-84) bei teismo posėdyje išklausius Alytaus rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, nustatyta, kad tarp E. B. ir R. B. yra susiklostę tėviški santykiai, vaikas savo gyvenime R. B. pažįsta kaip vienintelį savo tėvą, tarp jų užsimezgęs ryšys nenutrūkęs ir šiuo metu. Taigi, įvertinus per vienuolika metų susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, ieškovo elgesį, konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, kadangi vaikas liktų be tėvo, o biologinio tėvo nustatymas yra visai neaiškus. Be to, nagrinėjamoje byloje, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš ieškovo gaunamo išlaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas vaiko teisę pažinti savo biologinį tėvą nagrinėjamoje byloje iškelia tik siekdamas pagrįsti savo apeliacinį skundą ir nuginčyti tėvystę, tai negali būti pripažįstama tinkamu vaiko teisių ir interesų atstovavimu.

Vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas atmestinas, o teisėtas ir pagrįstas Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-12-08 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme ( b. L. 66) (CPK 98 str. 1 d. ir 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.