Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-06-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-7095-867/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-21
Bylos Nr.
e2YT-7095-867/2018
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00688-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, Ž. A., S. P.
Advokatai
Donatas Lengvinas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7095-867/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00688-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 21 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant Daivai Putinienei,dalyvaujant pareiškėjai A. S., jos atstovui advokatui Donatui Lengvinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Ž. A. ir S. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja siekdama gauti paveldėjimo teisės liudijimą prašo nustatyti, kad po J. P. mirties, jos motina M. P. faktiškai pradėdama valdyti priėmė savo sutuoktinio palikimą ir jį valdė iki savo mirties. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jos tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o mama (duomenys neskelbtini). Nors per įstatymo nustatytą terminą jos motina po savo sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, tačiau faktiškai savo sutuoktinio palikimą priėmė faktiniu valdymu, tai yra liko gyventi santuokos metu įgytame turte ir juo rūpinosi bei prižiūrėjo.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys Ž. A. ir S. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jų tėvas J. P., mirė (duomenys neskelbtini), o jų motina M. P., mirė (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti bei nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ taip pat pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sprendimą palieka priimti teismo nuožiūra ir prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškimą ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad jai besitvarkant palikimą po mamos mirties, paaiškėjo, kad jos mama nėra priėmusi savo sutuoktinio palikimo. Terminas tėvo palikimui priimti yra praleistas, todėl ji kreipėsi į teismą, nes nori susitvarkyti paveldėjimą. Nurodė, kad jos tėvai gyvendami santuokoje pasistatė namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, o žemės sklypą jos motina įsigijo jau po tėvo mirties. Nurodė, kad mirus jos tėvui name liko gyventi mama ir juo rūpinosi kaip savo iki pat savo mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. P., gimęs (duomenys neskelbtini)., miręs (duomenys neskelbtini) ( e. b.l. 4) ir M. P., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų Ž. A. ir S. P. tėvas (e. b.l. 5, 11-14). J. P. ir M. P. susituokė 1959 m. balandžio 15 d. (e. b.l. 6-7). Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarės 2018 m. gegužės 10 d. raštas Nr. S-42 patvirtina, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvo mirties liudijime išduotame Klaipėdos rajono Gargždų apylinkės tarybos vykdomojo komiteto pavardėje yra padaryta rašymo klaida, tai yra pavardė nurodyta „P.“, tačiau ši klaida neturi įtakos įpėdiniams išduodant paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo likusį turtą (e b.l. 27). Iš byloje esančio Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pagal 2006 m. spalio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), M. P. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, o pagal 2005 m. spalio 25 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, viralinę, tvartą, daržinę, šiltnamį ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone (e. b.l. 15-17). Nustatyta, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo atsiradusio po jos motinos M. P. mirties ir yra užvesta paveldėjimo byla (e. b.l. 8-9). Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarės 2018 m. gegužės 2 d. liudijimas patvirtina, kad po J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)., nei įstatyminiai, nei testamentiniai mirusiojo įpėdiniai pareiškimų, dėl palikimo priėmimo, nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta (e. b.l. 10). Palikimui priimti po J. P. mirties yra pralestas įstatymo nustatytas terminas, todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu.

Nustatyta, kad pareiškėja negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po savo tėvo mirties, nes šiuo metu jau praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, todėl būtina nustatyti faktinio palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos pareiškime bei jos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jos tėvai iki pat mirties gyveno (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone ir santuokos metu buvo įgiję gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, kurie įregistruoti M. P. vardu, po jos sutuoktinio mirties.

Įvertinus faktines aplinkybes, kad pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini), todėl nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Tokiu būdu, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, tai yra faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Nors pareiškėjos motina įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po savo sutuoktinio J. P. mirties, tačiau faktiškai palikimą po jo mirties priėmė, tai yra priėmė jo daiktus, rūpinosi santuokos metu įgytu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajone. Tai, kad pareiškėjos motina faktiškai pradėdama valdyti turtą priėmė savo sutuoktinio palikimą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra mokėjimo kvitai (e. b.l. 18-22), bei pažyma apie M. P. deklaruotą gyvenamąją vietą iš kurios matyti, kad ji nuo 1977 m. balandžio 7 d., savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone (e. b.l. 23) bei teismo posėdžio metu pareiškėjos duoti paaiškinimai. Kadangi M. P., būdama mirusio J. P. sutuoktinė, tai yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pradėjo faktiškai valdyti po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK (1964 m.) 587str. 3d.), pripažintina, kad M. P., nors per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio mirties, tačiau jo palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti bet kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikoma priėmusiu visą palikimą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)., priėmė savo sutuoktinio J. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė