- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-139-581/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-38754-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Irmantas Ruželė
- Kategorijos
- 25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį bauda 65 MGL (3 300 Eur) dydžio.
Į A. M. paskirtos baudos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-08-12 16.20 val. iki 2018-08-13 13.03 val., t. y. viena laikino sulaikymo para, ją prilyginant 2 MGL dydžio, t. y. 100 Eur, baudai ir laikyta, kad A. M. yra atlikęs 100 Eur dydžio baudos bausmės dalį.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejiems metams ir automobilio BMW 730 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalies rinkos vertę atitinkančios sumos, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), konfiskavimas valstybės nuosavybėn.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. M. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 12 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 730, airiškas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.69 promilių etilo alkoholio, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. M. gynėjas advokatas I. Ruželė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendį ir A. M. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o jei teismas nematytų tam pagrindo, prašo skirti mažesnį bausmės – baudos – dydį ir pakeisti baudžiamojo poveikio priemonių taikymą – sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir sumažinti konfiskuojamos pinigų sumos dydį. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo:
2.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte – pagrindo manyti, kad A. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nepagrįsta. Užsienyje padaryti nuteistojo pažeidimai nors ir yra tos pačios rūšies (KET), tačiau jie nėra tapatūs ir tendencingai pasikartojantys, vieni pažeidimai sąlygojo vėlesnius. Be to, užsienio šalyse padarytų pažeidimų informacinėse pažymose po kiekvieno pažeidimo yra nurodyta grafa „nusikalstamų veikų, bausmių ir vėlesnių susijusių sprendimų sąryšiai“, kurioje pažymėta koduota informacija, taigi nėra aišku (trūksta duomenų), ar priimti sprendimai vėlesniuose procesuose nebuvo pakeisti, panaikinti ir pan. Nuteistasis užsienyje dirba vairuotoju, todėl akivaizdu, kad tokią profesiją turinčių asmenų grupė yra potencialiai didesnėje rizikoje pažeisti KET reikalavimus, nei kitokia kasdienine veikla užsiimantys asmenys. Be to, anksčiau užsienyje padaryti pažeidimai yra kas 3, 4 metai, todėl vertinant nuteistojo charakteristiką įstatymų laikymosi kontekste, mano, kad tiek ankstesni pažeidimai, tiek ir nagrinėjamas atvejis yra labiau atsitiktinio pobūdžio nei taisyklė. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė sąlygotas susiklosčiusios tam tikros (įvykio metu nuteistojo laikytos rimtos) situacijos dėl artimajam pagalbos teikimo. Teismų praktikoje laidavimo institutas taikomas asmenims, turintiems net galiojančius nubaudimus už KET pažeidimus, tačiau tai nėra esminė sąlyga netaikyti laidavimo instituto.
2.2. Teismas nuteistajam paskyrė pernelyg griežtą sankciją, t. y. teismas nors ir skyrė ženkliai mažesnį baudos dydį, nei tos rūšies bausmei nustatytas vidurkis, tačiau parinktos bausmės dydžio nustatymo motyvuose nenurodė (todėl mano ir nevertino) tos aplinkybės, kad teisminis bylos nagrinėjimas galėjo vykti sutrumpinto įrodymų tyrimo procesu (ko ir prašė gynyba), tačiau esant ydingam kaltinimo formulavimui, t. y. kieno nuosavybei priklausė nuteistojo vairuotas automobilis įvykio metu, nuteistajam nepripažįstant šios kaltinimo aplinkybės, o teismui teisingai konstatavus, kad ši aplinkybė kaltinime yra nereikšminga, perteklinė, nuteistasis prarado pagrįstai tikėtos 1/3 paskirtos bausmės mažinimo galimybės. Nustačius, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliktas dėl su nuteistuoju nesusijusių veiksnių, jis pagrįstai tikisi mažesnio paskirtos bausmės dydžio.
2.3. Teismas, nustatydamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, iš esmės rėmėsi tuo, kad nuteistasis ženkliai labiau buvo neblaivus (2,69 promilės), nei kyla baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą ir tuo, kad užsienyje nuteistasis yra baustas už KET pažeidimus. Tokie teismo motyvai yra nepagrįsti, nes pats teismas yra konstatavęs, kad nepakanka duomenų apie užsienyje padarytus teisės pažeidimus, o neblaivumo sunkumas nuteistojo vairavimo momentu kelia pagrįstų neaiškumų, nes skirtingais šaltiniais nustatomas ženkliai besiskiriantis neblaivumas – sustabdymo momentu 2,70 promilės, po 50 minučių 1,97 promilės, dar po 40 minučių 2,72 promilės, o kraujyje, paimtame po vairavimo praėjus 1 valandai, nustatytos 2,69 promilės. Mano, kad tokius skirtingus duomenis galima paaiškinti tuo, jog įvykio vietoje neblaivumas nustatytas didelis, nes nuteistasis ką tik buvo išgėręs alkoholio (iškvepiamo oro testas teisingas gali būti jei tik nuo paskutinio alkoholio vartojimo yra praėję nemažiau kaip 15 min., ar nuo paskutinio rūkymo 2 min.). Vėliau, atliekant medicininę apžiūrą, nuteistasis pirmu testu yra ženkliai mažiau apgirtęs, nei po kurio laiko pakartotinai testuojant. Iš to seka loginė išvada, kad vairavimo momentu nuteistasis dar nebuvo taip stipriai paveiktas ką tik išgerto alkoholio, palaipsniui vis dar girtėjo ir po sulaikymo, todėl teismo išvada, kad nuteistasis vairavo turėdamas 2,69 promilių yra abejotina. Visi neaiškumai vertintini nuteistojo naudai, laikant, kad nuteistasis vairavimo momentu buvo mažesnio neblaivumo (nors tai ir nekeičia veikos kvalifikacijos), nei nuosprendyje motyvavo teismas, nustatydamas draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą. Teismų praktikoje neblaivumo sunkumas nėra esminis šio termino nustatymo kriterijus. Pažymi, kad baudžiamojo poveikio dydžio nustatymo taisyklės konkrečiu įstatymu nenumatytos, todėl teismų praktikoje taikomos bausmių skyrimo taisyklės, kuriose nurodyta, kad (BK 61str. 1,2 d.) vertinant sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimą, laikomasi nuostatos, kad esant lengvinančioms ir nesant sunkinančioms aplinkybėms, skiriamas mažesnis nei bausmės rūšies vidurkis bausmės dydis. Šioje byloje teismas konstatavo, kad nuteistojo atžvilgiu yra nustatyta viena lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta sunkinančių aplinkybių, todėl nuteistasis tikisi, kad specialios teisės atėmimo terminas bus sutrumpintas ir bus paskirtas trumpesnis nei teismo skirtas vidurkis.
2.4. Teismas nepagrįstai ir neteisingai nustatė konfiskuotino automobilio vertę pinigais. Teismas vadovavosi VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kur automobilio vertė nurodyta 5 115 Eur, tačiau akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju ši kaina nėra teisinga, kadangi ši duomenų paieškos bazė skirta nacionaliniam naudojimuisi, mūsų šalyje įprastai pritaikytoms transporto priemonėms vertinti, tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis vairavo (duomenys neskelbtini) registraciją turinčią transporto priemonę, kur numatytas kairinis judėjimas keliais ir transporto priemonėse diegiamas vairas dešinėje pusėje (nuteistojo vairuotas įvykio metu automobilis BMW 730 turi vairo padėtį dešinėje pusėje). Taigi, nustatant kainą VšĮ „Emprekis“ yra pateikiami reikšmingiausi automobilio duomenys, tačiau tokio svarbaus ir kainą lemiančio kriterijaus kaip vairo padėtis automobilyje VšĮ „Emprekis“ užklausoje iš viso nėra numatyta, todėl šis kriterijus nustatant kainą neįvertintas ir pateikta kaina akivaizdžiai yra neteisinga. Teisminio bylos nagrinėjimo metu gynyba pateikė ne vieną pavyzdį iš populiariausio šalies automobilių pardavimų portalo (www.autoplius.lt), iš kurių matyti, kad analogiškų, tvarkingos būklės transporto priemonių, turinčių vairą dešinėje pusėje kaina yra ženkliai mažesnė, nei kairėje įrengtu vairu – apie 3 000 Eur. Teismas šių duomenų nuosprendyje nei aprašė, nei jais remiantis kokias nors aplinkybes motyvavo – taigi, nepagrįstai netyrė. Gynyba teismui pateikė raštu ir daugiau individualių nuteistojo vairuoto automobilio vertę sąlygojančių aplinkybių, teismas nuosprendyje tai paminėjo, tačiau niekaip nevertino. Dar prieš įvykį nuteistasis automobilį buvo patikrinęs transporto priemonių taisymu besiverčiančioje bendrovėje UAB „A.“, kuri nustatė gedimą ir preliminarią remonto (įskaitant ir dalis) kainą, kuri siekia apie 2 000 Eur. Taigi, įvertinus rinkos kainą ir atskaičius remonto kainą, teisinga manyti, kad nuteistojo vairuotos transporto priemonės vertė pinigais nusikaltimo padarymo momentu yra apie 1 000 Eur. Dar daugiau, tokią kainą patvirtina ir 2018-08-10 sudaryta pirkimo pardavimo sutartis dėl transporto priemonės BMW 730, kurią teismas nuosprendyje pripažino kaip nenuginčytą, sudarytą laikantis įstatymų ir galiojančią. Suprantama, kad pripažinta sutartis galioja visa apimtimi, tame tarpe ir dėl šalių sutartos kainos, todėl ir dėl šios aplinkybės teismas padarė pats sau prieštaraujančias išvadas, kai pripažinęs sutartyje nurodytą kainą galiausiai konfiskavo ženkliai didesnę automobilio vertę pinigais.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyvių išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra jokio pagrindo nuteistajam taikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, švelninti jam paskirtos bausmės, sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei nustatyti mažesnę konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
7. Pirmosios instancijos teismas netenkino nuteistojo A. M. prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą konstatavęs, kad tam nėra sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte – pagrindo manyti, kad A. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada visiškai sutinka.
8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas minėtą išvadą, vadovavosi byloje esančių duomenų visetu apibūdinančiu nuteistojo padarytą veiką, jo asmenybę, anksčiau padarytus teisės pažeidimus, tuo pačiu visiškai pagrįstai ir teisingai įvertino duomenis apie A. M. užsienyje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytas sankcijas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad A. M. užsienyje ne kartą baustas už įvairių KET pažeidimų padarymą – baustas Didžiojoje Britanijoje 2013-01-29 sprendimu dėl pavojingo vairavimo, 84 dienų laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą 12 mėnesių, tam pačiam laikui nustatytas draudimas naudotis specialia teise; Didžiojoje Britanijoje 2016-08-16 sprendimu už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti 550 svarų sterlingų bauda, nuo 2016-08-16 šešiems mėnesiams sustabdytas vairuotojo pažymėjimo galiojimas; be kita ko, jis ne pirmą kartą baudžiamas ir už vairavimą esant neblaiviam – baustas Ispanijoje 2009-06-02 sprendimu už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, jam paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, vairuotojo pažymėjimo galiojimas sustabdytas 1 metams 4 mėnesiams (b. l. 130-135, 1 t.). Akivaizdu, kad, priešingai nei skunde teigia nuteistojo gynėjas, A. M. padaryto KET pažeidimo vertinti kaip atsitiktinio, nėra jokio pagrindo. Paminėti duomenys suponuoja visiškai priešingą išvadą, o būtent: kad A. M. nėra drausmingas kelių eismo dalyvis, daro analogiškus ir pavojingus kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A. M. laikysis įstatymų ir nenusikals, pagrįsta ir teisinga. Nesant šios sąlygos, kuri yra būtina laidavimo instituto taikymui (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nėra pagrindo tenkinti A. M. prašymo ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis laidavimo institutą reglamentuojančiomis nuostatomis. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad A. M. anksčiau užsienyje padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai yra kas 3, 4 metai, jie nėra tapatūs, tendencingai pasikartojantys, nuteistasis dirba vairuotoju, todėl tokią profesiją turinčių asmenų grupė yra potencialiai didesnėje rizikoje pažeisti KET reikalavimus ir kt., minėtos išvados nekeičia. Priešingai, A. M., kaip dirbančiam vairuotoju, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo kelyje reikalavimai, jis turi nepriekaištingai laikytis KET, todėl jų nesilaikymo teisinti minėta aplinkybe – vairuotojo darbu, negalima.
9. Skunde nesutinkama su nuteistajam paskirtos bausmės – baudos dydžiu, prašoma ją sumažinti. Toks prašymas argumentuojamas tuo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ne dėl nuteistojo veiksmų nebuvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis), todėl nuteistasis prarado galimybę, kad jam paskirta bausmė būtų sumažinta 1/3 dalimi. Teisėjų kolegija tokį prašymą atmeta.
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netaikė sutrumpinto įrodymų tyrimo (BPK 273 straipsnis), kadangi buvo neaiškios aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos padarymo priemone – automobiliu BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. kam šis automobilis priklausė. Priešingai nei nurodoma skunde, sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliktas dėl to, kad paties nuteistojo paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai dėl paminėtos aplinkybės skyrėsi, jis keitė savo poziciją dėl minėto automobilio priklausimo, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, į būtinybę apklausti liudytojus, byloje atliko pilną įrodymų tyrimą. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės – baudos dydį prašoma sumažinti tik dėl pirmiau aptartos aplinkybės, t. y. jog byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau tokiu pagrindu asmeniui paskirta bausmė negali būti švelninama. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam ir nustatydamas jos trukmę, laikėsi bausmės skyrimo taisyklių ir principų, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose. Kaip matyti, teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, į jo asmenybę – neteistas, Lietuvoje nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje (Užimtumo tarnyboje), jo šeima gyvena (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno ir dirbo daugiau kaip 10 metų, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu jis turės galimybę įsidarbinti ir kita. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už aptariamo nusikaltimo padarymą skirdamas bausmę – baudą – ir jos dydį nustatydamas tik nežymiai didesnį už įstatyme nustatytos šios bausmės minimalų dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą (tyčinis nusikaltimas). Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad A. M. paskirta galutinė bausmė – bauda 65 MGL dydžio nei savo rūšimi, nei trukme nėra aiškiai per griežta, šiuo atveju jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistajam dar švelninti šią bausmę, nėra.
11. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuteistajam nustatytu baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminu dvejiems metams ir prašoma jį sutrumpinti. Nurodoma, kad teismo išvada, jog nuteistasis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 2,69 promilių neblaivumas, yra abejotina, taip pat pažymi, kad neblaivumo sunkumas nėra esminis baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo kriterijus, be to, šioje byloje teismas konstatavo, kad nuteistojo atžvilgiu yra nustatyta viena lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta sunkinančių aplinkybių, todėl nuteistasis tikisi, kad specialios teisės atėmimo terminas bus sutrumpintas – nustatytas trumpesnis nei vidurkis terminas. Pagrindo tenkinti tokį prašymą nėra.
12. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis) (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX–2314 redakcija).
13. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).
14. Nagrinėjamu atveju A. M. padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,69 promilių neblaivumas, kuris, kaip matyti, ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę (1,5 promilės alkoholio). Prieingai nei teigiama skunde, teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl A. M. nustatyto neblaivumo laipsnio, jis yra nustatytas remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (A. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,69 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 46), kurio, be kita ko, nuteistasis neginčijo bylos nagrinėjimo teisme metu, skundo dėl šios aplinkybės taip pat nėra. Kaip jau minėta pirmiau, A. M. ne pirmą kartą baudžiamas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, jam ne kartą buvo taikytos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas (vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas), tačiau akivaizdu, kad jos nebuvo pakankamai efektyvios, nes jis ir toliau pažeidinėjo KET bei padarė tyčinį nusikaltimą. Šių aplinkybių visuma, tuo pačiu jas įvertinus ir apeliaciniame skunde akcentuojamų aplinkybių – tai, jog yra nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, kontekste, tai, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas yra susijęs su visuomenės saugumu, įvertinus ir prevencinį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti KET, nagrinėjamu atveju leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – dveji metai, yra teisingas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos trukmės baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai, šioje byloje nustatytoms aplinkybėms ir nuteistojo asmenybei, todėl užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
15. Skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai nustatė konfiskuotino turto – automobilio BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Šis argumentas nepagrįstas.
16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatydamas konfiskuotino turto – automobilio BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą, įvertino visus byloje esančius, tuo pačiu ir nuteistojo skunde akcentuojamus duomenis – VšĮ „Emprekis“ duomenis apie vidutinę šio automobilio kainą Lietuvoje, UAB „A.“ duomenis apie automobilio defektus, automobilio pardavimo sutartyje nurodytus duomenis, liudytojo A. B. bei A. M. parodymus ir kt., kuriuos visus išanalizavo bei pateikė išsamų, argumentuotą visų duomenų įvertinimą, kurio pagrindu nustatė konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2500 Eur, su kuo teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti. Kaip matyti, teismas nurodė, kad pagal VšĮ „Emptrekis“ duomenis automobilio BMW 730d vidutinė kaina Lietuvoje 2018 m. rugpjūčio mėnesį be PVM buvo 5 115 Eur. Tačiau priešingai nei nurodoma skunde, teismas išimtinai paminėtais duomenimis nesirėmė, o, kaip jau ir minėta, atsižvelgė į byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių visumą, tuo pačiu ir į skunde akcentuojamus duomenis ir aplinkybes – į galimus automobilio gedimus bei papildomas išlaidas dėl jo eksploatavimo Lietuvoje, į tai, kad automobilio vairas yra dešinėje pusėje ir kt., taip pat į A. M. padarytos veikos pobūdį, jo asmenybę ir, kaip matyti, nusprendė išieškoti mažesnę konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nei yra nurodyta VšĮ „Emprekis“ – 2 500 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aptariamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir duomenis bei nustatė teisingą ir pagrįstą konfiskuotino turto – automobilio BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą, kurios keisti nėra pagrindo.
17. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. M. gynėjo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą atmesti.