Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2089-408/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-14
Bylos Nr.
1-2089-408/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
K. A.
Nukentėjusysis
D. K.
Advokatai
Ramūnas Putinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2089-408/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07197-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.1; 1.2.14.10.1; 1.2.5.4.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.2; 2.1.16.1.9; 2.1.15.3.3.2; 2.1.14; 1.1.9.5; 2.1.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei, Vidai Dambrauskienei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui,kaltinamajai K. A.,nukentėjusiai D. K., jos atstovui advokatui Ramūnui Putinui,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) operatore, gyvenenti (duomenys neskelbtini) Kaune, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

K. A. 2022-02-14, apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, tyčia peiliu pradūrė kieme stovėjusio D. K. priklausančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio rato padangą 100 eurų vertės, sulaužė stiklo valytuvą 24 eurų vertės ir įskėlė automobilio priekinį stiklą 160 eurų vertės, taip sugadino svetimą nukentėjusiai D. K. priklausantį turtą ir padarė 284 eurų turtinę žalą.

Be to, ji 2022-02-15, apie 22.57 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, atvykusi į nukentėjusios D. K. vyro D. K. namus, girdint nukentėjusiai, pokalbio su D. K. metu, pasakė grasinimus, kad padegs D. K. butą Garliavoje, ja atsikratys, sakydama kad „D. su ja bus tik tada, kai taps našlys“, o D. K. šiuos žodžius suprato, kaip norėjimą sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, ar grasinimą ją nužudyti, todėl buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

II.1. Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 straipsnio 1 dalis)

Kaltinamoji kalta prisipažino. Ji paaiškino, kad su D. K. bendrauja jau apie 3 metus. Žino, kad jis turi šeimą, tačiau gyvena ir su ja, ir su žmona. 2022-02-14 apie 11 val., D. K. atvažiavo pas ją į namus, pasveikino su Valentino diena. Vakare jai pradėjo blogėti sveikata, todėl skambino D., o jam neatsiliepus, važiavo pas jį į namus. Atvykusi iki D. namų ji kieme pamatė stovintį D. žmonos automobilį. Labai supyko, kadangi D. jai buvo sakęs, kad su žmona daugiau negyvena, vyksta skyrybos. Ji supyko ir laukė, kada jie grįš, norėdama su jais išsiaiškinti tolimesnius santykius. Po kurio laiko į namus vienas grįžo D.. Pokalbio metu jie sukonfliktavo, ji dar labiau supyko. Tada, iš savo automobilio pasiėmusi peilį, priėjo prie kieme stovinčio jau minėto Audi automobilio ir peiliu dūrė į galinį ratą. Po to, ji nuplėšė valytuvą ir, paleisdama valytuvo laikiklį, įskėlė automobilio priekinį stiklą. Pribėgęs prie jos D. paėmė peilį ir jį užmetė ant stogelio virš garažo. D. pasakė, „ką tu padarei, nes čia draugo automobilis“ sakė, kad viską sutvarkys ir, kad ji nusiramintų ir važiuotu į namus. Pagalvojusi, ką jau padarė, tai padarė, apsiramino ir išvažiavo į namus.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusi D. K. parodė, kad 2022-02-14, apie 23.30 val., ji kartu su savo vyru D. K. grįžo iš miesto į vyro namus (duomenys neskelbtini) Kaune. Privažiavus prie namų pamatė, kad įvažiavimas į kiemą yra užtvertas „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio. Vyras kažko išsigando ir pravažiavo nesustojęs bei pasakė jai, kad parveš ją į jos butą Garliavoje, o pats grįš atgal išsiaiškinti, kas ten stovi ir grįš jos pasiimti, kad būtų jiems saugiau. 2022-02-15, apie 1.30 val., vyras D. atvažiavo ją paimti į Garliavą. Važiuojant į Panemunę, vyras paaiškino, kad čia buvo atvažiavusi jo draugė K. A., apie kurią ji nežinojo. Atvykus į (duomenys neskelbtini) Kaune, namo kieme stovėjo jos automobilis „Audi A4“. Išlipus iš vyro automobilio pastebėjo, kad nuo jos automobilio galinio vairuotojo pusės rato buvo nuimta padangos apdaila ir nuleista padanga. Ji nieko baisaus nepagalvojo, o vyras, bijodamas jos reakcijos, nieko nepasakojo ir bandydamas nuraminti pasakė, jog viską sutvarkys rytoj. 2022-02-15, apie 14 val., išėjo į lauką ir norėjo vykti į savo butą Garliavoje, nes vyras jau buvo pakeitęs padangą. Priėjus prie automobilio pastebėjo, kad sulaužytas valytuvas ir įskeltas priekinis stiklas. Tuomet pradėjo aiškintis kas čia įvyko. Vyras D. prisipažino ir pradėjo pasakoti, kad jam ją parvežus naktį namo ir grįžus vienam į (duomenys neskelbtini) Kaune, jis rado K. jau įvažiavusią į namo kiemą. Vyras teigė jog matė, kaip ji nuėmusi ratlankio apdailą bandė atsukti rato varžtus. K. pastebėjus, kad grįžo vyras D., ji pradėjo bėgti prie D. automobilio ir agresyviai atidaryti automobilio keleivio duris, ieškodama jos. Taip pat vyras papasakojo, kad, kai K. jos nerado jo automobilyje, tai K. kažko nubėgo į savo automobilį, iš jo pasiėmė peilį, atbėgo prie vyro sakydama, jog ja vis tiek atsikratys, ir pradūrė jos automobilio padangą. K. spėjo pradurti tik vieną automobilio padangą, nes vyras peilį atėmė ir užmetė ant ūkinio pastato antro aukšto balkono. K. K. spėjo sulaužyti automobilio priekinį valytuvą bei įskelti stiklą nežino, bet prieš įvykį, automobilis buvo tvarkingas. Tada jis ją išprašė iš namo ir ji išvažiavo. Tai sužinojus kas įvyko ir bijodama dėl savo bei šeimos gyvybės ir saugumo, o taip pat dėl padaryto nuostolio sugadinant automobilį, kreipėsi į policiją. Dėl automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo padaryta 284 eurų turtinė žala.

Liudytojas D. K. parodė, kad 2022-02-14, apie 23.30 val., kartu su žmona D. K. grįžo iš miesto į jo namus Panemunėje, (duomenys neskelbtini) Kaune. Privažiavus prie namų pamatė, kad įvažiavimas į kiemą yra užtvertas K. A.. Nenorėdamas konflikto pravažiavo nesustojęs bei pasakė savo žmonai, kad ją parveš namo į jos butą Garliavoje, o pats grįš atgal išsiaiškinti ir vėl grįš ją pasiimti. Nuvežęs žmoną į Garliavą, grįžo į (duomenys neskelbtini) Kaune. Ten rado K. A., su kuria bendravo ilgą laiką žmonai nežinant. Atvykus pamatė, kad K. jau yra įvažiavusi į namo kiemą. Jis matė, kaip K. nuėmė ratlankio apdailą nuo žmonos automobilio. K. pastebėjus, kad jis grįžo namo, pradėjo bėgti prie jo automobilio ir agresyviai atidaryti automobilio keleivio duris, ieškodama žmonos D.. K. neradus žmonos automobilyje, ji kažko nubėgo į savo automobilį, iš jo išsitraukė peilį ir atbėgo prie jo sakydama, jog ji atsikratys žmona D. ir įrodys, kad dėl jo ji padarys viską, kad jis bus jos. Tai pasakydama K. puolė pradurti žmonos automobilio padangas. K. spėjo pradurti tik vieną automobilio padangą, nes jis atėmė iš jos peilį ir užmetė jį ant ūkinio pastato antro aukšto balkono. Jis pasakė, kad K. važiuotų namo ir daugiau prie namo nesirodytų. K. įlipo į savo automobilį ir išvažiavo. Mano, kad K. dar prieš atvykstant sugadino žmonai priklausančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valytuvą bei priekinį stiklą. Iki tol automobilio stiklas ir valytuvas buvo tvarkingi, nesugadinti.

2022-03-02 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio priekinis stiklas per vidurį yra įskilęs nuo apatinės dalies ir skilimas į viršų yra 24 cm ilgio (1 t., b. l. 102-107).

2022-03-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. K. pateikė peilį (1 t., b. l.108).

2022-03-02 daiktų apžiūros protokolu pateiktas peilis apžiūrėtas, nustatyta, kad peilis plastikine rankena. Peilio ilgis 23,5cm, geležtės ilgis 13,5 cm, ant peilio geležtės yra užrašas „CUYFOR nox Spain“ (1 t., b. l. 110-114).

II.2. Grasinimas nužudyti (BK 145 straipsnio 1 dalis)

Kaltinamoji K. A. kalta neprisipažino. Jis paiškino, kad kitos dienos vakare, ji atvyko pasiimti peilį, kurį D. buvo užmetęs ant garažo stogo. Manė, kad įeis į kiemą, ramiai pasiims peilį ir išvažiuos. Tam tikslui buvo pasiėmusi sulankstomas kopėčias, kurias pastatė ant stogelio. D. pamatė ją per langą, išbėgo į kiemą ir pradėjo ją barti. Ji paaiškino, kad atvyko pasiimti peilio. D. atsakė, kad peilio neimtų ir važiuotų namo, nes jo žmona, kuri tuo metu buvo su juo, iškvietė policiją. Ji pasimetė, supyko ir iš skausmo bei nevities galėjo pasakyti, kad padegs jo žmonos butą, atsikratys ja tik tada, kai D. bus našlys, tai galės jis būti su ja. Ji nežinojo ir nematė, kad tuo metu namie buvo D. žmona D., kuri viską stebėjo per namo langą. Po to, ji verkdama išvažiavo į namus. Sprendžia, kad ji neturėjo jokio realaus pagrindo nužudyti D. K., savo pasakytų žodžių neketino įgyvendinti, jie buvo pasakyti tik D., kai ji buvo nestabilios emocinės būklės ir moraliai sužlugdyta D. apgavystės. Dėl savo tokio elgesio nuoširdžiai gailisi ir labai išgyvena.

Nukentėjusi D. K. parodė, kad vasario 15 d. vakare vakare, būnant namuose, vyras D. per langą, o vėliau ir per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad prie namų vėl atvažiavo K., kuri iš savo automobilio išsitraukė kopėčias ir nešėsi jas į jų namo kiemą. Tai pamatęs vyras išsigando ir išbėgo į namo kiemą, sakydamas K., kad ji nedaužytų jos automobilio. Tuo metu ji išsigandusi skambino 112 prašyti pagalbos, bet jos nesulaukus 22.54 val. dar kartą skambino pagalbos telefonu prašydama padėti. 22.57 val. su ja susisiekė policijos pareigūnas ir paklausė ar ji nesusitvarko su vyro drauge. Ji pasakė, kad tiek laiko laukia pagalbos, bet policijos pareigūnų dar nėra ir labai bijo dėl savo saugumo, nes K. A. yra neadekvati ir kartą jau ieškojo jos, lakstė su peiliu ir grasino, kad ja atsikratys, todėl paklausė ar reikia laukti kol ją padurs ir po to skambinti ir prašyti pagalbos. Policijos pareigūnas atsakė, kad ekipažas išsiųstas. Kol laukė policijos, girdėjo pro pravertą langą bei per įjungtą vaizdo stebėjimo kameros garsiakalbį vyro ir K. pokalbį. Paaiškėjo, kad K. atsivežė kopėčias, nes norėjo pasiimti savo peilį, kuriuo pradūrė jos automobilio padangą ir kurį matė, kaip vyras užmetė ant ūkinio pastato balkono, o taip pat prašė atiduoti katiną, kurį pati dienos metu atvežė. K. nurodė vyrui D., kad ji serga Covid liga. Taip pat girdėjo kaip ji grasino vyrui, kad padegs jos butą Garliavoje, atsikratys ja. K. pasakojo, kaip jos pačios mama jai sakė, jog vyras D. su ja bus tik tada, kai taps našlys. K. dar kartą paminėjo, kad padarys viską, kad tik ja atsikratytų ir vyras būtu tik su ja. Atvykus dviem jaunoms policijos pareigūnėms, vyras jas informavo, kad K. serga Covid liga. Pareigūnės liepė K. išvažiuoti namo. K. paprašė, kad vyras D. gražintu jai peilį ir katiną. Pareigūnių prašymu katiną gražino, o peilį pasiliko vyras D.. Tiesioginių grasinimų K. A. jai nesakė, ji tik girdėjo, kaip K. bendraudama su D. jam sakė, kad padegs jos butą Garliavoje, kai jis bus našlys, tada būsi jos ir ji viską padarys, kad jis būtų jos. Šiuos K. žodžius suprato kaip norėjimą susidoroti su ja. Po šio įvykio ji jaučia pastovią įtampą, nes nežino ko dar galima tikėtis iš K. A..

Liudytojas D. K. parodė, kad savo 2022-02-28 duotus parodymus tvirtina, tik papildo, kad 2022-02-15 apie 22.40 val., būnant namuose (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine D. K. per tualeto langą pastebėjo, o vėliau per vaizdo stebėjimo kameras, kad prie namų atvažiavo draugė K. A. automobiliu, iš kurio, pasiėmusi kopėčias,nešėsi į kiemą. Tai pamatęs, išbėgo į kiemą, o D. liko namuose. Kieme K. pasakė, kad ji negadintų daugiau žmonos automobilio, nes dieną prieš tai buvo apgadinusi automobilį. K. buvo susinervinusi pasakė, kad padegs žmonos butą Garliavoje, atsikratys žmona. Dar K. pasakė, kad jos pačios mama jai sakė, jog ji bus su juo laiminga tik tada, kai jis bus našlys. K. dar kartą paminėjo, kad padarys viską tam, kad tik atsikratytų žmona D. ir jis būtu tik su ja. Ar K. žinojo, kad D. yra namuose negali atsakyti, pats jai apie tai nieko nesakė. K. sakė šiuos galimai grasinančius žodžius tyliai, nešaukiant, tačiau jos šiuos žodžius girdėjo D., nes langas buvo atidarytas, o po to ir pati D. sakė, kad ten ji grasina jai, todėl mano, kad galėjo D. ir girdėti šiuos pasakytus jau minėtus K. žodžius. Sutuoktinė dar kelias dienas buvo susinervinusi, šiek tiek bijodama, kad K. nesiimtu jokių veiksmų pasakytiems žodžiams įgyvendinti. Po to sutuoktinė D., kiek žinoma, jokių veiksmų nesiėmė, tik tiek, kad parašė pareiškimą policijai.

Liudytoja I. S. parodė, kad 2022-02-15 dirbo kartu su Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrule E. D.. Apie 22.43 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini) Kaune, kur vyksta konfliktas su vyro meiluže. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko vyras ir moteris, kaip vėliau paaiškėjo D. K. ir K. A., o pačios pranešėjos D. K. nematė ir ji prie jų priėjusi nebuvo. D. K. pasakojo, kad bendrauja su K. A., tačiau su savo žmona susitaikė ir nori nutraukti ryšius su K. A.. K. A. buvo susinervinusi, pradėjo verkti ir pasakojo, kad pati jau nieko nesupranta, nes D. K. buvo su ja, o dabar sako, kad grįžo pas žmoną, todėl ji atvykusi pasiimti katino. Iš pradžių D. K. nenorėjo atiduoti katino, tačiau vėliau po pokalbio su juo, jis katiną gražino, po to K. A. išvažiavo. Nepamena, kad būtų koks nors pokalbis dėl apgadinto D. K. automobilio, ar grasinimų jai. Pamena, kad buvo kažkoks pokalbis apie peilį, tačiau kas su tuo peiliu buvo padaryta, nepamena. Kadangi konfliktas buvo išspręstas vietoje, pretenzijų niekas neturėjo, palaukė kol išvyko K. A., po to išvyko ir jos.

2022-06-21 BPC garso įrašo apžiūra (1 t., b. l. 116-117).

2022-03-01 pagal 2022-20-20 D. K. pareiškimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal BK 145 straipsnio 1dalį (1 t., b. l. 4).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

III.1. Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 straipsnio 1 dalis)

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už turto sunaikinimą ar sugadinimą atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Kaltinamosios K. A. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybės, neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, faktiniais duomenimis – kaltinamosios kaltės pripažinimu, nukentėjusios ir liudytojo parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais. Nustatyta, kad ji 2022-02-14 apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) Kaune, tyčia peiliu pradūrė kieme stovėjusio D. K. priklausančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio rato padangą 100 eurų vertės, sulaužė stiklo valytuvą 24 eurų vertės ir įskėlė automobilio priekinį stiklą 160 eurų vertės, taip sugadino svetimą nukentėjusiai D. K. priklausantį turtą ir padarė 284 eurų turtinę žalą.

Kaltinamosios K. A. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

III.2. Grasinimas nužydyti (BK 145 straipsnio 1 dalis)

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-511/2020).

Iš kaltinamosios paaiškinimo galima spręsti, jog paties fakto, jog būtent ji 2022-02-15, apie 22.57 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, atvykusi į nukentėjusios D. K. vyro D. K. namus, pokalbio su D. K. metu, būdama slogios emocinės būsenos, galėjo pasakyti grasinimus, kad padegs D. K. butą, jog atsikratys, sakydama, kad „D. su ja bus tik tada, kai taps našlys“, neginčija, tačiau analizuojamu atveju kaltinamoji kelia abejones dėl pasakytų žodžių realumo, ar nukentėjusi išsigando šių žodžių ir ar turėjo pagrindą jos bijoti.

Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl asmens kaltės pagal BK 145 straipsnį, itin svarbu tai, kaip pasakytus grasinimus suprato nukentėjęs, tačiau nukentėjusio subjektyvus situacijos vertinimas (patirtas išgąstis, emocinis diskomfortas) nėra besąlyginė prielaida baudžiamajai atsakomybei kilti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ne tik konstatuoti kaltininko veiksmų poveikį nukentėjusiam, tačiau ir įvertinti kaltininko grasinimų turinį bendrąja (socialine) prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-303/2020).

Byloje nustatyta, kad K. A., pokalbio su D. K. metu, girdint D. K., pasakė grasinimus, kad padegs D. K. butą Garliavoje, ja atsikratys, sakydama, kad „D. su ja bus tik tada kai taps našlys“. Teismo vertinimu tokio turinio grasinimai, nors ir pasakyti ne nukentėjusiai, o kitam asmeniui, yra nepriimtini ir sukeliantys emocinius išgyvenimus bei nelaikytini normaliu, įprastu socialiniu bendravimu, todėl nukentėjusi, išgirdusi tokio pobūdžio grasinimus, neabejotinai turėjo išsigąsti bei jausti baimę dėl savo gyvybės, sveikatos ir turto.

Apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nukentėjusi D. K. nurodė, kad išgirdusi kaltinamosios grasinimus, ji labai išsigando, todėl iš karto skambino pagalbos telefonu, nes nežinojo ką jai daryti, kadangi grasinimai ją labai išgąsdino ir ji manė, jog kaltinamoji gali įvykdyti savo veiksmus, nes grasinimų visuma skambėjo įtikinamai, vaizdžiai, lyg K. A. ruoštųsi įvykdymui. Ji taip pat pažymėjo, kad K. A. anksčiau nepažinojo, tačiau po to, kai ji iš keršto apgadino jos automobilį, ji buvo labai sunerimusi dėl kaltinamosios grasinimų savo sveikatai ir gyvybei. Nukentėjusi apklausiama teisme parodė, kad ji suprato, kad grasinama jai, kadangi kaltinamoji žinojo kur ji gyvena. Po grasinimų kreipėsi į policiją, nes nežinojo ką kaltinamoji gali padaryti. Patvirtino, kad po grasinimų, kad jąaatsikratys, jog jos vyras galėtų tapti našliu, ji labai blogai pasijuto, buvo baisu ir nesaugu, situacija buvo stresinė.

Taigi, teismas įvertinęs ankščiau aptartus nukentėjusios D. K. parodymus, kurie patvirtina, kad ji, išgirdusi jai skirtus grasinimus, jautė baimę, pasijuto blogai, liudytojo D. K. parodymus, kuriais jis patvirtino, kad nukentėjusi išgirdusi kaltinamosios grasinimus, jų turinį ir aplinkybes, kad D. K. iš karto po grasinimų kreipėsi į policiją, priėjo prie išvados, jog K. A. 2022-02-15, apie 22.57 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, atvykusi į nukentėjusios D. K. vyro D. K. namus, girdint nukentėjusiai, pokalbio su D. K. metu, pasakė grasinimus, kad padegs D. K. butą Garliavoje, ja atsikratys, sakydama, kad „D. su ja bus tik tada, kai taps našlys“ ir tai D. K. šiuos žodžius suprato, kaip norėjimą sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, ar grasinimą ją nužudyti, todėl buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. Šie grasinimai neabejotinai sukėlė D. K. baimę bei neigiamas emocijas.

Taigi, teismas įvertinęs kaltinamosios elgesį dar prieš šios nusikalstamos veikos padarymą, taip pat grasinimų turinį, kuriuose grasinimai nužudyti buvo susiję būtent su noru gyventi su nukentėjusios vyru, sprendžia, kad nukentėjusi D. K. nagrinėjamu atveju turėjo pagrįstą pagrindą ne tik bijoti kaltinamosios K. A., bet ir manyti, jog grasinimus ji iš tikrųjų gali įvykdyti, t. y., kad jai gali būti atimta gyvybė ar sunkiai sužalota sveikata. Ir nors kaltinamoji teigė, kad nesirengė pasakytų grasinimų įgyvendinti ir nežinojo, kad nukentėjusi juos girdėjo, ir ji tik ragino D. K. apsispręsti su kuo jis nori toliau bendrai gyventi, tačiau teismo vertinimu ankščiau aptarti ir byloje surinkti duomenys paneigia šiuos kaltinamosios teiginius bei patvirtina, kad K. A. taip veikdam, norėjo įbauginti D. K. ir tai padaryti jai pavyko. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiam, jog grasinimas bus realizuotas, tai šiuo atveju ir buvo padaryta, taigi kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimo motyvai ir tikslai gali būti įvairūs ir įtakos veikos juridiniam kvalifikavimui neturi.

Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad nukentėjusi šių kaltinamojo pasakytų žodžių reikšmę visiškai pagrįstai suprato kaip pavojų, gręsiantį ne tik jos sveikatai ir gyvybei, bet ir turtui.

IV. Skirtina bausmė

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios K. A. atsakomybę lengvina tai, kad kalta iš dalies prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo K. A., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė du nesunkius nusikaltimus, kalta prisipažino iš dalies, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, dirba. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajai nusikalstamų veikų sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis).

V. Civilinis ieškinys

Nukentėjusi D. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios jai priteisti 374 eurus turtinei, 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1900 bylos vedimo išlaidų (2 t., b. l. 15-20).

Kaltinamoji su ieškiniu sutinka iš dalies.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusi D. K. žalą patyrė dėl tyčinių kaltinamosios K. A. nusikalstamų veiksmų, jos padarytos nusikalstamos veikos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinės ieškovės patirta turtine žala, jos ieškinys, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, yra teisėtas, pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjusi D. K. patyrė išgąstį, stresą, nepatogumus, diskomfortą. Teismui yra pateikti duomenis apie nukentėjusiai dėl nusikalstamos veikos padaryto psichinės sveikatos sutrikdymo mastą. Taigi, nukentėjusios pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.

Kita vertus teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam priteistos neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Pagal CK 250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įrodymų, dėl šių įstatyme įtvirtintų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, ne visada objektyviai galima surinkti, todėl teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal esančius įrodymus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Sprendžiant dėl nukentėjusiai priteistinos neturtinės žalos dydžio, taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos trukmę bei nusikaltimų sunkumo laipsnį.

Vadovaujantis ankščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į ankščiau paminėtas aplinkybes, nukentėjusios D. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamosios jai priteistina 2000 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos netenkintinas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusios D. K. atstovas advokatas Ramūnas Putinas teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti iš kaltinamosios 1900 eurų atstovavimo išlaidas. Iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų matyti, jog nukentėjusi už teisines paslaugas sumokėjo 1900 eurų – už civilinio ieškinio surašymą bei advokatų atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisme (1 t., b. l. 69-72, 77, 2 t., b. l. 15-16, 18,19). Baudžiamoji byla nagrinėta keliuose teisiamuosiuose posėdžiuose, nukentėjusiai, kaip jau minėta, ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atstovavo advokatas, advokato yra parengti ir teismui pateikti procesiniai dokumentai (civilinis ieškinys, papildomas ieškinys bei jį pagrindžiantys dokumentai). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nukentėjusios išlaidos advokato darbo apmokėjimui nėra aiškiai per didelės, yra pagrįstos ir todėl priteistinos iš K. A..

VI. Kiti klausimai

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turėję reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Nemuno PK (1 t., b. l. 115), sunaikintinas, o kompaktinis diskas, esantis byloje (1 t., b. l. 119), paliktinas saugoti byloje.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti ją:

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją per visą bausmės laiką atlyginti nukentėjusiai nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nukentėjusios D. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios K. A. priteisti jai 374 eurus (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus) turtinei, 2000 eurų (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 1900 eurų (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) už advokatų teisines paslaugas.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinius įrodymus – peilį, saugomą Kauno apskrities VPK Nemuno PK, sunaikinti, kompaktinį diską su garso įrašu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas