Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties, kuria trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2016 m. sausio 8 d., paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. R. priklausantį turtą – 1000 Lt (289,62 EUR).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-497/2015 A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Bylos duomenimis, 2013 m. vasario 18 d. nutarimu laikinai apribota A. R. teisė į 1000 Lt (289,62 EUR), paimtų iš jo namų 2011 m. balandžio 12 d. kratos metu. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d., 2013 m. lapkričio 12 d., 2014 m. vasario 4 d., 2014 m. gegužės 12 d. nutartimis šio laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas. Pasibaigus teismo nutartyje nurodytam terminui, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi A. R. iš naujo trims mėnesiams (nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d.) paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 1 000 Lt, paimtų iš jo namų 2011 m. balandžio 12 d. kratos metu. Pasibaigus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nustatytam terminui, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi paskyrė A. R. iki 2015 m. balandžio 5 d. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 1 000 Lt (289,62 EUR), paimtų iš jo namų 2011 m. balandžio 12 d. kratos metu. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. birželio 30 d. nutartimis pratęstas A. R. taikytas laikinas nuosavybės teisės į 1 000 Lt (289,62 EUR) apribojimas iki 2015 m. spalio 5 d.

Kaltinamojo teigimu, 2015 m. rugsėjo 7 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. R. parodė, kad 2011 m. balandžio 12 d. kratos metu iš jos namų paimti pinigai (1 000 Lt) priklauso jai, šie pinigai gauti iš draudimo bendrovės kaip draudimo išmoka, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja pateikė prokurorei draudimo bendrovės liudijimą dėl draudimo išmokos sumokėjimo, bet prokurorė atsisakė jį prijungti prie bylos.

Pasak kaltinamojo, 2011 m. balandžio 12 d. kratos protokole padaryti pakeitimai dėl paimtos sumos nėra aptarti, matosi rašytiniai pakeitimai (iš 1 800 Lt į 1 000 Lt), šie pakeitimai nėra aptarti, nepasirašyti proceso dalyvių, todėl neteisėti. Kaltinamojo nuomone, nėra procesinio pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę pagal galimai suklastotą protokolą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojimas.

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinamas tuo, kad jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, neįregistravęs individualios rašto darbų rašymo ir pardavimo veiklos, tyčia nepranešęs apie ją mokesčių administratoriui, sąmoningai nuslėpdamas vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, kitokiu neteisėtu būdu versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu rašydamas rašto darbus už atlygį, iš šios veiklos gavo 773 587,10 Lt pajamų (Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.). Be to, A. R. kaltinamas tuo, kad siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai – piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo, panaudojo svetimas E. P., H. A. ir M. T. vardais AB „Swedbank bankas“, AB „SEB bankas“, AB „Danske Bank A/S Lietuvos filialas“ išduotas elektronines mokėjimo priemones (Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.). Taip pat A. R. kaltinamas nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu (Lietuvos Respublikos BK 216 str. 1 d.) bei dokumentų suklastojimu ir jų panaudojimu (Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamojo kaltės klausimo nesprendžia ir nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia ar byloje bus taikomas Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas (tarp jo ir klausimas dėl konfiskuotino turto priklausomybės kaltinamajam, jo motinai ar kitiems asmenims). Šie klausimai bus išspręsti teismo nuosprendžiu. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo metu pagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 1000 Lt (289,62 EUR) lėšoms, paimtoms kratos metu.

Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio nuostatų prasme, teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas.

Šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeidžiamas. Byloje pritaikytu laikinu nuosavybės teisių apribojimu į 1000 Lt (289,62 EUR) lėšų siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Šis tikslas negali būti pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas 1000 Lt (289,62 EUR) piniginėms lėšoms, rastoms A. R. namuose, negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, jos taikymo sąlygos ir pagrindai nėra išnykę.

Kaltinamojo nurodomos aplinkybės, susijusios su galimu 2011 m. balandžio 12 d. kratos protokolo klastojimu, nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Kaltinamasis neginčija to, kad 2011 m. balandžio 12 d. kratos metu jo namuose buvo paimta 1 000 Lt, dėl šių paimtų lėšų laikino nuosavybės teisių apribojimo buvo priimtas prokuroro nutarimas, vėliau – žemesnės ir aukštesnės instancijos teismų nutartys, kuriomis laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 1 000 Lt buvo tęsiamas ar skiriamas iš naujo. Be to, aukštesnės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžia dėl byloje esančių duomenų patikimumo, šis klausimas bus išspręstas teismo nuosprendžiu.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 1000 Lt (289,62 EUR) pinigines lėšas paskirtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, joje nurodytas pagrindas – galimas turto konfiskavimas (Lietuvos Respublikos BK 72 str.). Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl 1 000 Lt (289,62 EUR) laikino nuosavybės teisės apribojimo atitinka įstatymo reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.