Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2023-10-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-271-1204/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-05
Bylos Nr.
II-271-1204/2023
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00038-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Diana Jakubėnė
Pažeidėjas
R. A.
Advokatai
Gediminas Rezgys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-271-1204/2023
Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00038-2023-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.10.3.; 21.10.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 5 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Diana Jakubėnė,sekretoriaujant Linai Graužinienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. atstovui advokato padėjėjui Gediminui Rezgiui,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. A., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini),

skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 75-ANR_N-7447-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas R. A. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 75-ANR_N-7447-2023 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Pareiškėjas taip pat prašė, netenkinus pirmo prašymo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 75-ANR_N-7447-2023 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones pakeisti ir neskirti arba sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – terminą. Skunde apeliantas nurodė, kad administracinio nusižengimo, už kurį patrauktas administracinėn atsakomybėn nepadarė.

Teismo posėdžio metu R. A. atstovas advokato padėjėjas Gediminas Rezgys nurodė, kad jo atstovaujamasis administracinio nusižengimo nepadarė ir ne jo atstovaujamasis vairavo automobilį, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas. Kas vairavo minėtą automobilį, jis nežino ir jam to išsiaiškinti nepavyko. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teikdama atsiliepimą į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Donatas Milius teismo posėdžio metu atsiliepimą į skundą palaikė ir prašė skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja :,

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlus (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tokios pat pavojingos situacijos sukėlimas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama nuo 170 Eur iki 230 Eur bauda bei privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis).

Kelių eismo taisyklių 140 punktas numato, jog lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Kelių eismo taisyklės nepateikia sankryžos apibrėžimo, tačiau sankryžos sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 61 punkte, kur numatyta, jog sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 75-ANR_N-7448-2023 administracinėn atsakomybėn patrauktam R. A. už administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje buvo paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta minimali bauda – 170 Eur bei minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas trijų mėnesių terminui (ANK 420 straipsnio 5 dalis).

Skundą pateikęs R. A. neigia padaręs administracinį nusižengimą. Jo atstovas nurodė, kad protokole nurodytoje vietoje ir laiku automobilį vairavo kitas asmuo, kurio R. A. nurodyti negali, nes nepavyko išsiaiškinti. Jo atstovaujamasis turi dar vieną jam nuosavybės teise priklausantį automobilį – Jaguar, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Be to, administracinio nusižengimo padarymo metu R. A. negalėjo važiuoti keliu Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys, nes šiuo keliu jis nevažinėja, be to, važiuojant į (duomenys neskelbtini) esantį darbą kelias būtų ilgesnis ir kelionė užtruktų ilgiau.

Byloje nėra ginčo, kad skundą pateikęs R. A. yra automobilio „SAAB 95“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo 2023 m. birželio 27 d. padarytas administracinis nusižengimas, valdytojas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinis nusižengimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, todėl R. A. išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimų, išaiškinant, kad jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

R. A. advokato padėjėjas Gediminas Rezgys kreipėsi į administracinio nusižengimo tyrimą atliekančia instituciją – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatą prašydamas leidimo susipažinti su administracinio nusižengimo byla, o tai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. bei jo atstovas buvo informuoti apie teisę (pareigą), informuoti instituciją apie administracinį nusižengimą padariusį kitą asmenį, jei toks buvo, tačiau to nepadarė.

R. A., tiek surašant protokolą, tiek priimant nutarimą, tiek teikiant teismui skundą bei teismo posėdžio metu atstovo nurodė, kad neprisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, nes ne jis vairavo transporto priemonę

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, <...>. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y., jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas privalo žinoti kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį – automobilį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. turėjo visas galimybes imtis aktyvių veiksmų bei išsiaiškinti, kas konkrečiai aktualiu metu vairavo jam priklausantį automobilį, tačiau minėtų priemonių imtasi nebuvo ir šios aplinkybės išsiaiškintos nebuvo.

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje nurodyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininkas turi būti aktyvus ir imtis priemonių, kad jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone nebūtų daromi pažeidimai, o jei tokie pažeidimai buvo padaryti – pranešti apie juos padariusį asmenį.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog R. A. priklausantis automobilis, buvo naudojamas savavališkai kam nors jį paimant ir naudojant be jo žinios. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių R. A. nurodytas aplinkybes, jog kažkoks kitas asmuo vairavo jo automobilį ir padarė nagrinėjamą administracinį nusižengimą, todėl jo versija, jog automobilį vairavo ne jis, o jam nežinomas asmuo, kurio jis negali nurodyti, laikytina R. A. iškelta gynybinė versija, siekiant išvengti jo atžvilgiu administracinės atsakomybės. Todėl darytina išvada, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo buvo nustatytas tinkamai ir tai yra R. A..

Administracine tvarka nubausto asmens R. A. antru skundo reikalavimu keliamas alternatyvus reikalavimas, t. y. nuobaudos individualizavimo klausimas.

R. A. skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – yra privaloma, ir jos neskirti ar sutrumpinti jos terminą galima tik taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Kaip pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį R. A. nurodo, kad su teise vairuoti susijęs jo darbas, nes jam tenka vykti į kitus miestus, be to, dėl jo žmonos ligos ją reikia vežioti pas gydytojus, todėl praradus teisę vairuoti pasunkėtų ne tik šeimyninis gyvenimas, bet ir vykdyti darbines pareigas.

Tokiose bylose suformuotoje teismų praktikoje pažymima, kad asmeniniai (t. y. šeimos ir darbo) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. buvusi 5 dalis) prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N261-3042/2011 ir kt.; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. (duomenys neskelbtini)2015, Nr. (duomenys neskelbtini)2015, Nr. (duomenys neskelbtini)2016, Nr. (duomenys neskelbtini)2016, Nr. (duomenys neskelbtini)2016, Nr. AN2-72/2018 ir kt.). Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad pažeidėjas, gerai žinodamas asmenines aplinkybes, vis tiek nesilaikė KET reikalavimų. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės išplaukia išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, kad R. A. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas pavojingų administracinių nusižengimų kategorijai, nes sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl ANK 420 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nustatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad su teise vairuoti yra tiesiogiai susijęs R. A. darbas bei tai, kad žmona serga sunkia liga – nėra pakankamos aplinkybės, kad būtų įvertintos kaip išskirtinės ir suteikiančios pagrindą R. A. taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės.

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu pažeidėjo atstovas nurodė, jog jo atstovaujamojo šeimoje tiek žmona, tiek sūnus turi teisę vairuoti, todėl akivaizdu, kad žmona pas gydytojus turi galimybę pateikti ir be R. A. pagalbos. Be to, ypatingai reikšminga aplinkybė, jog R. A. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo taip ir nepripažino, o tai viena iš pagrindinių sąlygų suteikiančių teismui teisę spręsti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.

Šiuo nagrinėjamu atveju vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta arba visai neskirti administracinės poveikio priemonės, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismo nuomone, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu R. A. minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, jos švelninti skundo motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

R. A. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 75-ANR_N-7447-2023, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Diana Jakubėnė