Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. E. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turintis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs;

4. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, paskirta 20 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;

5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs;

6. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 18 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. J. 2021 m. sausio 7 d. apie 13.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – prieš kartu su juo gyvenančią savo motiną L. J., kurią, suėmęs už plaukų, tempė bei sudavė vieną smūgį į nugaros sritį ir tuo nukentėjusiajai L. J. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje.

Kaltinamasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad jis yra įrašytas į (duomenys neskelbtini). Gyvena su savo motina L. J. ir seneliu A. J. Visi veda bendrą namų ūkį. Visi gerai sutaria, pykstasi tik tada, kai jis būna neblaivus. Išgėręs alkoholio, jis tampa piktas ir agresyvus. Alkoholį namuose jis vartoja vienas, kartais išgeria su savo motina. Pripažįsta, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo. 2021 m. sausio 8 d. antrą dieną iš eilės girtavo, pamena, kad gėrė degtinę. Jo motina, pamačiusi tai, paėmusi degtinės butelį, išpylė alkoholį į virtuvėje esančią kriauklę. Jis labai supyko dėl tokio motinos elgesio, todėl būdamas piktas ir neblaivus, galėjo sumušti motiną, tačiau to neprisimena. Sutinka su jam pareikštu kaltinimu. Supranta, jog tempdamas motiną už plaukų ir suduodamas jai smūgį, sukėlė jai fizinį skausmą. Labai gailisi dėl to, mano, jog nebūtų taip pasielgęs, jeigu motina nebūtų atėmusi degtinės butelio (bylos lapai (toliau – b. l.) 126 – 128, 133 – 135).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo D. J. paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog gyvena su savo sūnumi D. J. ir tėvu A. J. keturių kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Neblogai sutaria, tačiau su sūnumi pykstasi dėl jo reiškiamų priekaištų. Sūnus turi neįgalumą dėl (duomenys neskelbtini), taip pat jis yra įrašytas į (duomenys neskelbtini). D. nevartoja gydytojų jam paskirtų vaistų, be to, jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Ji pati taip pat piktnaudžiauja alkoholiu. 2021 m. sausio 7 d. buvo antra diena, kai sūnus D. vartojo alkoholį. Tą dieną į namus jis sugrįžo apie 11 val. 30 min. būdamas stipriai neblaivus ir parsinešė degtinės butelį. Ji pati buvo visiškai blaivi. Atėjusi į D. J. kambarį, pamatė, kad šis geria degtinę. Tuomet supykusi atėmė iš D. butelį ir, nusinešusi į virtuvę, išpylė degtinę į kriauklę. Paskui ją į virtuvę atėjo šaukdamas D., pamatęs, kad ji išpylė degtinę į kriauklę, sugriebė viena ranka jai už plaukų, stipriai patempė į šoną ir sudavė vieną smūgį kumščiu jai į nugaros sritį. Ji jautė fizinį skausmą dėl to, kad D. J. patempė jai plaukus ir sudavė kumščiu į nugaros sritį. Jos tėvas A. J. buvo savo kambaryje, todėl jų konflikto nematė, bet triukšmą girdėjo. Būdama virtuvėje ji paprašė, kad tėvas iškviestų policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, ji papasakojo, kad D. J. smurtavo jos atžvilgiu. Dėl sukelto fizinio skausmo ji gėrė vaistus nuo skausmo ir tepėsi tepalu nuo skausmo nugaros srityje. Civilinio ieškinio ji nereikš. D. J. jau ne pirmą kartą smurtavo jos atžvilgiu būdamas neblaivus (b. l. 1 – 7, 32 – 35).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, L. J. pareiškė, jog 2021 m. sausio 7 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir sūnaus D. J., šis suėmė kaire ranka jai už plaukų, o dešinė ranka trenkė jai į nugarą ir dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0108, D. J. buvo nustatytas 2,81 promilių neblaivumas (b. l. 1 – 7).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2021 m. sausio 7 d. nuo 13 val. 25 min. iki 13 val. 30 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis butas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 12 – 18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 17/2021 (06) nurodyta, jog L. J. poodinė kraujosruva nugaros dešinėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikiu, galimai specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 41).

Iš duomenų bazės išrašo apie asmens duomenis matyti, jog nukentėjusioji L. J. yra kaltinamojo D. J. motina (b. l. 50 – 51).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis D. J., suėmęs nukentėjusiajai L. J. už plaukų, ją tempė bei sudavė vieną smūgį jai į nugaros sritį. Byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, jog dėl tokių kaltinamojo D. J. veiksmų nukentėjusiajai – jo šeimos narei motinai L. J. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi tarp kaltinamojo D. J. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios L. J. sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokie kaltinamojo D. J. veiksmai visiškai atitinka nusikaltimo požymius, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis D. J., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis D. J. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 141 – 144, 145). Nukentėjusioji L. J. taip pat sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 146 – 147).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis D. J. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šį nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). D. J. teisiamas septintą kartą, anksčiau paskirtas bausmes jis yra pilnai atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, todėl yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). D. J. daug kartų baustas už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, dalis administracinių nuobaudų yra neįvykdytos (b. l. 66 – 103, 104 – 105). Kaltinamasis D. J. nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 120, 121), jo paties teigimu – turintis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir neturi nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 50 – 51). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis turi sveikatos sutrikimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas (b. l. 57, 60 – 63). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 126 – 128, 133 – 135). Atsakomybę sunkina dvi aplinkybės – tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas; b. l. 1 – 7, 106 – 112, 113 – 117).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu tai, jog kaltinamasis D. J. antrą kartą iš eilės yra teisiamas dėl savo nusikalstamų veiksmų prieš tą patį asmenį – savo motiną L. J. (b. l. 106 – 112, 113 – 117), ir anksčiau buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas savo artimoje aplinkoje. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti, vedantį asocialų gyvenimo būdą, nemotyvuotą taisytis bei negebantį daryti išvadų iš ankstesnių teistumų. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, jog bausmės tikslai D. J. bus pasiekti paskyrus jam prokurorės pasiūlytą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, tačiau nustatant ne minimalų šios bausmės dydį, kaip siūlė prokurorė, o straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, savo dydžiu artimą maksimaliam bausmės dydžiui.

Kaltinamojo D. J. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis D. J. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. sausio 7 d. 13 val. 20 min. iki 2021 m. sausio 8 d. 10 val. 29 min. (b. l. 47 – 48, 136 – 137). Šis laikas įskaitomas į D. J. paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. J. yra recidyvistas, teistas šešis kartus, paskutinį kartą teistas 2020 m. liepos 28 d., naują nusikaltimą padarė nepraėjus pusmečiui po paskutinio teistumo, niekur nedirba, veda asocialų gyvenimo būdą, nuolat daro administracinius nusižengimus, todėl teismas sprendžia, jog bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bei kitų klausimų

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog <...> dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose <...> gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kaip jau pirmiau minėta, kaltinamasis D. J. padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – motiną L. J. Verta dar kartą akcentuoti ir tai, jog D. J. jau antrą kartą iš eilės yra teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą prieš tą patį asmenį – savo motiną. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, D. J. kartu su bausme skiriama prokurorės siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 138 – 140). Ši kardomoji priemonė D. J. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 84 (aštuoniasdešimt keturių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 56 (penkiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti D. J. į paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 7 d. 13 val. 20 min. iki 2021 m. sausio 8 d. 10 val. 29 min. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo D. J. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti nuteistajam D. J. tai, jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos – Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo paskirtos arešto bausmės atlikimo dienos.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti D. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam D. J. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, galės paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.