Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo J. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos D. V. sūnus D. V. mirė (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtina mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini) (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Į bylą pateiktas santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini) (Irašo Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad pareiškėja D. V. (iki santuokos V.) ir J. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Gyvendami santuokoje jie susilaukė dviejų vaikų: D. V., gimusio (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)), bei dukros J. V. (po santuokos sudarymo – G.), gimusios (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama į bylą pateiktais gimimo liudijimais: II-OK Nr. (duomenys neskelbtini) bei AH Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini) (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtinama, kad pareiškėjos D. V. ir J. V. dukra J. V. (po santuokos – G.) 2002-06-27 sudarė santuoką su T. G..

Šiais rašytiniais įrodymais pagrįstas pareiškėjos D. V., palikėjo D. V., mirusio (duomenys neskelbtini), bei suinteresuoto asmens J. G. giminystės ryšys.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-08-07 išrašais patvirtinama, kad pareiškėjos sūnaus D. V., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus: 1) 1/10 3.4700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 1/6 4.3800 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Testamentų registro (duomenys neskelbtini) išrašu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad nėra įregistruotų palikėjo D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) sudaryto testamento, palikėjo palikimo priėmimo fakto, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto, taip pat palikėjo palikimo atsisakymo fakto bei pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Paveldimi materialūs dalykai. Kadangi palikėjai testamento nebuvo sudarę, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.13 straipsnis).

CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, paveldint pagal įstatymą antros eilės įpėdiniai yra palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad palikėjo D. V. motina D. V. yra antros eilės įpėdinė pagal įstatymą. Nustatyta, kad po palikėjo D. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė antros eilės įpėdinė – jo motina D. V.. Pareiškėjos dukra (suinteresuotas asmuo) J. G. tam neprieštaravo.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjo D. V. mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą jai priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjo turtą, tokį, kokį jis turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais, t.y. ir faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.Taip gali pasielgti įstatyminiai įpėdiniai, taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėja po savo sūnaus D. V., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. po sūnaus D. mirties aktyviais veiksmais pareiškėja rūpinosi jam priklausiusios žemės sklypų dalies šienavimu bei miško priežiūra, taip pat tvarkė ir rūpinosi, naudojosi likusiais sūnaus kambario baldais, įranga bei asmeninio naudojimo daiktais. Tokie veiksmai atlikti per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Faktinis palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais. Vertinant įrodymų visumą konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sūnaus D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30(trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.