Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui W. C. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad šalys santuoką Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo (duomenys neskelbtini). Labai trumpą laiką po santuokos sudarymo šalys sutarė puikiai, gyveno bendrą santuokinį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, tačiau vėliau dėl charakterių ir būdo bruožų nesutapimo prasidėjo tarpusavio ginčai, neliko bendrų interesų, pomėgių, pradėjo skirtis požiūriai ir supratimas apie vyro ir žmonos vietą šeimoje. Šalys suprato, kad paskubėjo susituokdami, nes tiek kultūriniai, tiek moraliniai skirtumai yra pernelyg dideli, kad būtų galima tęsti bendrą gyvenimą. Todėl atsakovas po mėnesio nuo santuokos sudarymo išėjo gyventi atskirai. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nėra tolerantiški vienas kitam, abiem trūksta tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos, abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, šalių nebesieja bendri interesai. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys bendrų vaikų neturi, santuokos metu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų (duomenys neskelbtini), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Atsakovas turi 191,41 Eur kreditorinį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini). Skolos priteisimo metu atsakovas su ieškove negyveno ir ieškovei atsakovo įsiskolinimo aplinkybės nėra žinomos.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad po santuokos sudarymo pagyvenus kartu apie 1 mėnesį, atsakovas dingo, su juo susisiekti nebepavyko.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas išsikėlė iš namų ir nebendrauja su ieškove. Šalys bendrų vaikų ir turto, valdomo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neturi.

Trečiųjų asmenų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą tretiesiems asmenims pranešta (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (t. I, e. b. l. 13).

Iš ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių ir atsakovo atsiliepimo, kuriame išreikštas jo sutikimas nutraukti santuoką, daroma išvada, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Kadangi bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti, termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nerado tarpusavio supratimo, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti. Ieškovė pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka dėl santuokos nutraukimo, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo, į teismo posėdį neatvyko ir kitokių santuokos iširimo priežasčių nenurodė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo šiltų santykių, pagarbos vienas kitam ir lojalumo.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

I į bylą pateitko santuokos sudarymo įrašo matyti, kad santuokos sudarymo metu ieškovė savo ikisantuokinės pavardės nekeitė. Po santuokos nutraukimo ji prašo palikti jai ikisantuokinę pavardę – G.. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovei paliekama pavardė G..

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo jai priteisimo, nurodė, kad gali save išlaikyti pati. Esant tokioms aplinkybėms, išlaikymas iš atsakovo ieškovei nepriteisiamas.

Atsakovas nereiškė byloje priešieškinio su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, todėl atitinkamas klausimas nesprendžiamas.

Dėl nepilnamečių vaikų

Nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi (t. I, e. b. l. 69), todėl atitinkami reikalavimai nesprendžiami.

Dėl turto padalinimo

Teismas nutraukdamas santuoką turi padalinti visą sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (t. I, b. l. 19). Ieškovė turi jai asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklausančio nekilnojamojo turto (t. I, e. b. l. 22-25, 153, 155-159), kuris nutraukiant santuoką nedalinamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (t. I, e. b. l. 154). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (t. I, e. b. l. 16, 90). Atsakovas iki santuokos sudarymo įgijo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (t. I, e. b. l. 139-140), kuri nutraukiant santuoką nedalinama (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Juridinių asmenų registro duomenimis, šalių vardais registruotų juridinių asmenų, nario dalininko teisių, akcijų nėra (t. I, e. b. l. 151-152). Darytina išvada, kad santuokos nutraukimo metu registruotino bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio dalintino turto šalys neturi.

Dėl prievolių pobūdžio nustatymo

Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų (t. I, e. b. l. 43-44, 57, 83-89) nustatyta, kad ieškovės atžvilgiu kreditoriaus (duomenys neskelbtini) naudai buvo pradėti baudų išieškojimai vykdomosisose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdo antstolė Virginija Meškauskienė), Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdo antstolis Gintas Badikonis), Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdo antstolis Ramūnas Kamarauskas). Atsižvelgiant į tai, kad baudos buvo skirtos už padarytus teisės pažeidimus (šiuo atveju administracinius nusižengimus), jų mokėjimas negali būti laikomas bendra sutuoktinių prievole (CK 3.115 straipsnio 2 dalis). Pripažįstama, kad kreditoriniai įsipareigojimai (duomenys neskelbtini) yra asmeninės ieškovės prievolės.

Taip pat iš ieškovės išieškoma bauda vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotojais nurodomi SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), išieškojimą vykdo antstolis Ramūnas Kamarauskas. Prievolė susijusi su paskirta bauda už administracinės teisės pažeidimą, todėl taip pat pripažįstama asmenine ieškovės prievole (CK 3.115 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pripažinti jos asmenine prievole. Teismui nustačius, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės prievolę Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau - VPK), 2019-05-02 teismo posėdžio metu ieškovė buvo įpareigota iki 2019-05-08 teismo posėdžio pateikti duomenis apie prievolę Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. 2019-05-08 teismo posėdžio metu ieškovė teismui pateikė administracinių nusižengimų registro pažymą, nurodydama, kad pagal 2019-04-17 administracinio nusižengimo protokolą SISP-ANR_P-29681-2019, (ROIK) 19100032325 turi prievolę VPK. Tačiau iš pateiktos administracinių nusižengimų registro pažymos matyti, kad pagal 2019-04-17 ieškovei surašytą administracinio nusižengimo protokolą SISP-ANR_P-29681-2019, (ROIK) 19100032325, kurio pagrindu ieškovei buvo skirta bauda, ieškovės kreditoriumi yra ne Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovė neturi prievolės VPK. Minėta, kad baudos už padarytus teisės pažeidimus negali būti laikomos bendra sutuoktinių prievole (CK 3.115 straipsnio 2 dalis), todėl teismas pripažįsta šią prievolę asmenine ieškovės prievole. Ieškovės reikalavimas dėl prievolės Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pripažinimo jos asmenine prievole paliekamas nenagrinėtu, kadangi, nesant prievolės šiam kreditoriui, nenagrinėtinas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.; 296 str.1 d. 12 p.).

Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų (t. I, e. b. l. 43-44, 91-132) nustatyta, kad ieškovės atžvilgiu Vilniaus regiono apylinkės teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. L2-4145-647/2013, kuriuo iš ieškovės valstybės naudai priteista 14 Lt žyminio mokesčio bei 3,99 Lt pašto išlaidų, pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vykdo antstolė Virginija Meškauskienė. Kadangi vykdomasis dokumentas išduotas 2013-11-11, t. y. iki šalių santuokos sudarymo, akivaizdu, kad prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal šį vykdomąjį dokumentą nėra bendra šalių prievolė, todėl pripažintina asmenine atsakovės prievole.

Iš bylos duomenų (Antstolių registro, antstolio patvarkymo, teismų informacinės sistemos LITEKO) (t. 1, e. b. l. 60-61, 141-142) nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. eL2-45908-600/2017, kuriuo iš atsakovo (duomenys neskelbtini) naudai priteista 183,41 Eur skola, 5 proc. procesinių palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vykdo antstolė Brigita Palavinskienė. Atsakovas ieškinio reikalavimo pripažinti šią prievolę jo asmenine, neginčijo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimo dėl prievolės pobūdžio nustatymo nepateikė, ieškinio reikalavimui neprieštaravo.

Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis – ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vien tai, kad prievolė įgyta esant santuokoje, nereiškia, kad ji yra solidari. Remiantis CK 3.109 straipsnio 2 dalimi, sutuoktiniai solidariai atsako už prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkį. Duomenų, kurie pagrįstų, jog prievolė (duomenys neskelbtini) įgyta šeimos interesais, nepateikta. Teismų praktikoje pripažįstama tokia prievolės bendrumą įrodinėjančio dalyvaujančio byloje asmens pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju prievolės bendrumo neįrodinėjo nei atsakovas, nei trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), todėl daroma išvada, kad prievolė (duomenys neskelbtini) pagal teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-45908-600/2017 (vykdomoji byla Nr. 0171/18/00480) yra asmeninė atsakovo prievolė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei 2017-12-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagal sprendimu teikta antrinė teisinė pagalba, ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (t. I, e. b. l. 37-38).

Nors ieškiniu ieškovė prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš šalių lygiomis dalimis, teismas atsižvelgdamas į tai, kad ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, neturi pagrindo priteisti iš ieškovės pusės valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, o priteisiant tik pusę bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, likusi dalis valstybei nepagrįstai liktų nesumokėta. Esant tokioms aplinkybėms, patenkinus ieškinį visiškai, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo.

Už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo turėjo būti sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 75 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą.

Ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, remiantis 2019-02-15 Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos pažyma (t. II, e. b. l. 40-41, 74-75), sudaro 1373,85 Eur. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 1 373,85 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje susidarė 17,42 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios taip pat priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo W. C., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. G. palikti turimą pavardę – G..

Nustatyti, kad prievolės trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), antstolės Virginijos Meškauskienės vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), antstolio Ginto Badikonio vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), antstolio Ramūno Kamarausko vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninės ieškovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolės.

Nustatyti, kad prievolė trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. balandžio 17 d. administracinio nusižengimo protokolą (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad prievolė antstolio Ramūno Kamarausko vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotojai tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752) yra asmeninė ieškovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad prievolė pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-4145-647/2013 (antstolės Virginijos Meškauskienės vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, yra asmeninė ieškovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad prievolė trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-45908-600/2017 antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo W. C., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Ieškinį dalyje dėl prievolės trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, į.k. 191688326, pripažinimo ieškovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine prievole palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš atsakovo W. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 17,42 Eur (septyniolika eurų 42 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 92,42 Eur (devyniasdešimt du eurus 42 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo W. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 373,85 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt tris eurus 85 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.