- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- 2-1586/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-01354-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- A. R. J.
- Atsakovas
- J. J., B. J.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla pagal ieškovo A. R. J. ieškinį atsakovėms J. J. ir B. J. dėl dalies sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo Vilniaus m. 17-ojo notarų biuro notarė L. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiama dėl ginčų, kilusių iš sutuoktinių turtinių santykių, nagrinėjimo.
Šalies argumentai
Ieškovas A. R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
pripažinti negaliojančia 2007 m. lapkričio 9 d. tarp atsakovės J. J. ir ieškovo sudarytos sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, registro Nr. 10300, dalį, pagal kurią negyvenamosios patalpos, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje, atiteko atsakovės J. J. nuosavybėn;pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2007 m. gruodžio 6 d. tarp atsakovių J. J. ir B. J. sudarytas dovanojimo sutartis, registro Nr. 11005 ir 11012;priteisti ieškovui solidariai iš atsakovių 212 700 Lt neteisėtų sandorių pagrindu įgyto turto vertės atlyginimą;priteisti ieškovui solidariai iš atsakovių palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartimi nutarė nutraukti civilinės bylos pagal ieškovo A. R. J. ieškinį atsakovėms J. J., B. J., dėl dalies sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo nagrinėjimą. Teismas nurodė, kad ieškovas ginčija sutartį dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo. Vadovaudamasis CK 3.118 straipsniu, teismas padarė išvadą, kad ginčyti santuokoje įgyto turto pasidalinimą galima atskiroje byloje tik tuo atveju, kai šalių santuoka nenutraukta. Iš sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškovo bei atsakovės J. J. santuoka nutraukta. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi šis sprendimas paliktas galioti. Taigi, ieškovas kreipėsi dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutarties pripažinimo negaliojančia tuo metu, kai dar nebuvo baigta nagrinėti civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, nors būtent šioje byloje turėjo būti sprendžiami visi su santuokoje įgytu turtu susiję ginčai. Teismas padarė išvadą, kad šalių ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Jeigu ieškovas nustatė naujas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, jis turi teisę į proceso atnaujinimą santuokos nutraukimo byloje. Todėl yra pagrindas bylą dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutarties pripažinimo negaliojančia nutraukti (LR CPK 293 str. 6 p.). Teismas įvertino ir tai, kad ginčas dėl 2007 m. lapkričio 9 d. turto pasidalinimo sutarties pripažinimo negaliojančia negali būti nagrinėjamas ir Vilniaus apygardos, ir Klaipėdos apygardos teismuose, nors ginčo dalykas -nekilnojamieji daiktai - yra skirtingų teismų teritorijose, nes sutuoktinių turto padalinimo bylose išimtinio teismingumo normos netaikomos (CPK 31 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas A. R. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, nes nepagrįstai nustatė, jog ieškovo ieškinio reikalavimai jau buvo išspręsti ieškovo ir atsakovės J. J. santuokos nutraukimo byloje (CPK 329 str. 1 d.). Priešingai, Vilniaus rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, atsisakė pastarąją bylą stabdyti iki įsiteisės sprendimas šioje byloje, atsisakė šias bylas sujungti bei nerinko įrodymų savo iniciatyva (CPK 376 str.). Šio ieškinio reikalavimus taip pat atsisakė priimti ir Vilniaus apygardos teismas, nurodydamas, kad reikalavimai, susiję su nekilnojamuoju turtu, esančiu Palangoje, Vilniaus apygardos teismui nėra teismingi. Skundžiama nutartimi ieškovui užkirstas kelias į teisminę gynybą, nes nei vienas teismas ieškovo ieškinio reikalavimų nenagrinėjo (CPK 5 str.). Be to, kasacinis teismas neatmeta galimybės tam tikrus sutuoktinių turto padalijimo klausimus nagrinėti kitoje nei santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-192/2007, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-491/2009).
Atsiliepimas
Atsakovė J. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti bei Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti ieškovo iniciatyva, jam pačiam nuvykus į notarų kontorą ir užsakius sandoriams sudaryti reikalingas pažymas. Santuokos nutraukimo byloje atsakovė buvo pateikusi ginčijamą sutartį teismui, o ieškovas nurodė, kad sutinka su atsakovės siūloma turto pasidalinimo tvarka bei nereiškė reikalavimų dėl turto pasidalinimo sutarties panaikinimo. Taigi, ieškovas savo teisę į teisminę gynybą jau yra realizavęs, nes Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 4 d. sprendimu visą nekilnojamąjį turtą, kuris liko nepadalintas pagal ginčijamą turto pasidalinimo sutartį, priteisė ieškovui. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių įsipareigojimai, kurie yra susiję su jų tarpusavio turtinėmis teisėmis ir pareigomis byloje pareikštų reikalavimų padalyti bendrą turtą apimtimi turi būti nagrinėjami laikantis rungimosi ir dispozityvumo principų, kurie įrodinėjimo naštą perkelia šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civ. byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
CK trečios knygos „Šeimos teisė“ II dalies „Santuoka“ IV skyriaus „Santuokos pabaiga“ trečiame skirsnyje yra reglamentuojama santuokos nutraukimo tvarka vieno sutuoktinių prašymu. Šio skirsnio 3.59 straipsnyje įtvirtinti klausimai, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką. Kaip vienas iš tokių privalomai spręstinų klausimų nurodytas sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalintas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tuo tarpu CK trečios knygos „Šeimos teisė“ II dalies „Santuoka“ IV skyriaus „Santuokos pabaiga“ ketvirtojo skirsnio, kuriame reglamentuojama santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės tvarka, 3.62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad CK 3.59 straipsnis mutatis mutandis taikomas ir nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės.
Taigi, iš aukščiau išdėstytų teisės normų bei CK 3.100 straipsnyje įtvirtintų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų, seka, kad santuokos nutraukimo byloje privalomai turi būti išspręstas sutuoktinių bendro turto padalinimo klausimas, jei jis nėra išspręstas kitu būdu, pavyzdžiui – šis turtas padalintas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka; teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir pan. Šiuo atveju sąvoka „sutuoktinių bendro turto padalinimo klausimas“ aiškinama plečiamai, nustatant, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti išsprendžiami ne tik ginčai dėl sutuoktinių bendro turto vertės ir dalių, tenkančių sutuoktiniams bendrą turtą padalinus, dydžio nustatymo, bet ir visi kiti ginčai, kilę dėl dalintino turto teisinio rėžimo, tai yra nustatymo, kokia nuosavybės teisės forma – asmenine ar bendrąja jungtine – šis turtas valdomas. Iš to seka, kad vienam iš sutuoktinių nusprendus įrodinėti, jog konkretus turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o ne kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė bei atitinkamai nusprendus pareikšti reikalavimą dėl sandorių, pagal kuriuos tas turtas buvo priskirtas kito sutuoktinio asmeninei nuosavybei ar perleistas trečiajam asmeniui, nuginčijimo, šis reikalavimas privalomai turi būti pareikštas santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu bei pačioje santuokos nutraukimo byloje. Priešingu atveju teismui santuokos nutraukimo byloje priėmus galutinį sprendimą, kuriuo taip pat bus išspręstas ir sutuoktinių bendro turto padalinimo klausimas, bus laikoma, kad sutuoktiniai daugiau bendro turto neturėjo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-258/2010, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-474/2006).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14-723/2009 nusprendė nutraukti ieškovės J. J. ir atsakovo A. R. J. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo sprendimu teismas be kitų klausimų taip pat išsprendė ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą (b.l. 88-112). Išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 12 d. nutartimi nutarė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Šioje nutartyje teismas be kitų atsakovo A. R. J. apeliacinio skundo argumentų išnagrinėjo ir atmetė kaip nepagrįstą ir tą, kuriuo remiantis atsakovas įrodinėjo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą dėl to, kad į sutuoktinių balansą nebuvo įtrauktas turtas, dėl kurio perleidimo sandorių nuginčijimo vyksta teisminis ginčas kitoje civilinėje byloje. Tuo tarpu ieškovo A. R. J. ieškinys dėl sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir kompensacijos priteisimo 2009 m. rugpjūčio 24 d. buvo pateiktas Vilniaus rajono apylinkės teismui. Šis teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodė, kad minėti ieškinio reikalavimai santuokos nutraukimo byloje nebuvo nagrinėti. Ieškovui A. R. J. ir jo atstovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, Vilniaus rajono aplinkės teismas 2010 m. sausio 19 d. ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovas A. R. J. tapatų ieškinį 2010 m. vasario 8 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui. Šiam teismui 2010 m. vasario 18 d. nutartimi atsisakius priimti dalį ieškinio reikalavimų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, esančiu Palangos mieste (b.l. 57), ieškovo A. R. J. ieškinys su minėtais ieškinio reikalavimais 2010 m. spalio 29 d. buvo gautas Klaipėdos apygardos teisme (b.l 3-9). Klaipėdos apygardos teismas skundžiama nutartimi, priimta 2011 m. kovo 25 d., nutraukė civilinės bylos nagrinėjimą pagal ieškovo A. R. J. ieškinį dėl dalies sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kompensacijos priteisimo ir žalos atlyginimo.
Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad bylos dėl santuokos nutraukimo tarp J. J. ir A. R. J. nagrinėjimo metu, kuomet dar nebuvo įsiteisėjęs galutinis teismo procesinis sprendimas dėl santuokos nutraukimo, vienas iš sutuoktinių A. R. J. pareiškė ieškinio reikalavimą kitoje civilinėje byloje dėl konkretaus nekilnojamojo turto, buvusio jo sutuoktinės asmenine nuosavybe, pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe bei apie tai informavo santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantį teismą. Nustatytos byloje aplinkybės taip pat patvirtina, kad sutuoktinių bendro turto padalinimo klausimas buvo sprendžiamas dviejose, o vėliau net ir trijose (įskaitant šią) atskirose civilinėse bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad: „Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 str. 1 d.). Dalinio teismo sprendimo (CPK 261 str.) ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą (CPK 136 str.) taikomas tik išimtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civ. byloje Nr. 3K-P-258/2010). Kadangi šios bylos apeliacijos objektu nėra civilinių bylų dėl santuokos nutraukimo ir dėl dalies bendro sutuoktinių turto padalinimo sujungimo/išskyrimo klausimai, teisėjų kolegija dėl teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo šiais klausimais atskirai nepasisako (CPK 301 str. 1 d., 334 str. 1 d.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau minėtos bylos faktinės aplinkybės bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluoti teisės taikymo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad J. J. (kuri šioje byloje yra atsakovė) ir A. R. J. (kuris šioje byloje yra ieškovas) santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas viso sutuoktinių turimo bendro turto padalinimo klausimas. Dėl dalies konkretaus bendro sutuoktinių turto padalinimo yra sprendžiama kitose civilinėse bylose, nagrinėjamose Vilniaus apygardos ir Klaipėdos apygardos teismuose. Vadinasi, santuokos nutraukimo byloje dalyvaujančių asmenų pareikštų ieškinio ir priešieškinio dalis reikalavimų dėl bendro sutuoktinių turto padalinimo bei šioje byloje pareikšti ieškovo A. R. J. ieškinio reikalavimai nėra tapatūs, nes jie pareikšti skirtingo konkretaus turto atžvilgiu, tačiau šie reikalavimai yra tampriai susiję, nes jų tenkinimas/netenkinimas tiesiogiai įtakoja sutuoktinių viso bendro turto vertę bei jį padalinus, sutuoktiniams tenkančių turto dalių dydį. Taigi, nekvestionuojant visų šių trijų bylų išskyrimo/nesujungimo pagrįstumo, darytina išvada, kad vieno iš sutuoktinių A. R. J. ieškinio reikalavimai dėl konkretaus sutuoktinių bendro turto padalinimo turi būti išspręsti šioje civilinėje byloje, nes jie nebuvo išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Todėl ieškovo atskirojo skundo argumentai, kuriais jis įrodinėja, jog šioje byloje nagrinėjamo ieškinio ir santuokos nutraukimo byloje nagrinėti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai nėra tapatūs, dėl ko nėra pagrindo nutraukti šios bylos nagrinėjimo, laikytini pagrįstais ir įrodytais (CPK 12 str., 178 str. ir 293 str. 2 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo procesinis elgesys, tai yra tapataus ieškinio pateikimas du kartus Vilniaus rajono apylinkės teismui bei Vilniaus apygardos teismui, taip pat ieškovo ir jo atstovės neatvykimas į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių Vilniaus rajono apylinkės teisme ir pan., suponuoja pagrindą svarstyti klausimą dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti procesą. Įstatymų leidėjas nenumatė byloje dalyvaujančio asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kaip bylos nutraukimo pagrindo (CPK 293 str.), tačiau teismas, nustatęs, jog tokios aplinkybės atitinka CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali paskirti ieškovui ar jo atstovei iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.).
Taigi, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo A. R. J. atskirąjį skundą, nustatė, kad jis yra pagrįstas ir tenkintinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis naikintina, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias tapataus ginčo sąvoką bei teisės normas, reglamentuojančias kaip bylos nutraukimo pagrindą - įsiteisėjusį teismo sprendimą, priimtą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko skundžiamoje nutartyje priėjo nepagrįstos išvados, kad šioje byloje ieškovo A. R. J. pareikšti ieškinio reikalavimai jau yra išnagrinėti kitoje civilinėje byloje bei nepagrįstai skundžiama nutartimi šios bylos nagrinėjimą nutraukė. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla buvo nutraukta neatskleidus jos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus, tai yra tik ieškinį ir jo priedus, negalima šios bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinėje instancijoje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 ir 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti.
Civilinę bylą pagal ieškovo A. R. J. ieškinį atsakovėms J. J. ir B. J. dėl dalies sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei žalos atlyginimo perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.