- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-01
- Bylos Nr.
- 1-556-229/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01512-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Kaltinamasis
- T. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Baudžiamosios bylos Nr. 1-556-229/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01512-2019-4
2019 m. balandžio 1 d.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dovilės Maldeikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu – (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu – (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-12-06 Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 5 mėn. trukmės viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtos bausmės laiką neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 40 valandų per mėnesį; 2) 2012-11-19 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir laisvės apribojimo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 3) 2015-12-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 30 parų (bausmę atlikęs); kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis T. B. 2019-01-10, apie 19.10 val. buto, esančio adresu – (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,34 promilės girtumas), smurtavo prieš savo sugyventinės E. K. dukrą A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra tyčia delnu sudavė jai vieną smūgį į kairę veido pusę, suėmęs ją už plaukų, stipriai tempė A. K. žemyn, dėl ko ji galva trenkėsi į kėdę, tuo nukentėjusiajai padarydamas sužalojimą – pakaušio minkštųjų audinių sumušimą, todėl jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. K. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis T. B., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis apie tris metus gyvena su sugyventine E. K., veda bendrą ūkį, padeda išlaikyti jos keturis vaikus ir kartu su ja turi sūnų R., gim. (duomenys neskelbtini). 2019-01-10, apie 18.00 val. visi buvo namie, adresu – (duomenys neskelbtini). Buvo stipriai išgėręs alkoholinių gėrimų. Jam būnant virtuvėje, tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, dėl ko, gerai nepamena. Virtuvėje sugyventinės dukra A. K. užkliudė jį praeidama, todėl jis kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį A. į veidą, po to ta pačia ranka suėmė jai už plaukų, tempė jos galvą žemyn. Betempiant už plaukų, A. pakaušiu trenkėsi į ten stovėjusią kėdę. A. pradėjo verkti, o sugyventinė ant jo šaukti ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai nustatė jam virš 2 promilių girtumą, jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Dėl to, kas įvyko labai gailisi. A. K. ir sugyventinės E. K. atsiprašė. Šiuo metu gyvena atskirai (b. l. 188-191).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo T. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, išvardintais sekančiai.
Nukentėjusiosios A. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad viskas vyko virtuvėje, patėvis buvo normaliai išgėręs, jie dėjosi į lėkštes valgyti su šeima. Ji netyčia jam užkliudė jo ranką, jis pradėjo rėkti ant jos, sudavė jai su ranka per veidą. Jis pasakė, kad jis nėra šuo, ji ant jo nerėks. Tada ją mama puolė ginti. Jis su ranka jai trenkė į kairę veido pusę, tada sugriebė už plaukų stipriau, paleido žemyn, ji trenkėsi į kėdę. Paskui jis paleido ir nuėjo į kambarį. Kai už plaukų paėmė, ji stovėjo, tempė žemyn, ji pargriuvo, paskui atsistojo. Kėdė buvo medinė, trenkėsi į kėdės kraštą. Jis nenorėjo jos ant tos kėdės specialiai mesti. Jis pasakė, kad nėra šuo, daug keikėsi. Konfliktas įvyko su mama ir patėviu, o ji įsikišo. Kai užkliudė jam ranką, ji jam griežtai atsakė atsiprašau, netyčia. Namie mažai būna, jis niekada jos neliesdavo, niekada nesmurtaudavo prieš ją, nemušdavo, gal kartais pakeldavo balsą. Mama su patėviu konfliktuodavo tik žodžiais. Jei patėvis būdavo agresyvus, mama policiją kviesdavo. Jis tą dieną smurtavo gal dėl to, kad buvo išgėręs. Kaire ranka jai patėvis trenkė per veidą, už plaukų taip pat kaire ranka sugriebė. Tai įvyko 2019 metais, neatsimena gerai, po naujųjų metų. Buvo ketvirtadienis, nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Medinė kėdė kaip taburetė. Lėkštė jai iškrito iš rankų, kai atsitrenkė į kėdę. Jai skaudėjo, kai trenkėsi į kėdę. Dabar, kai paliečia galvą, jai skauda. Jokių žymių neliko. Pas daktarus nesikreipė. Patėvis vartoja alkoholį. Kai mama gauna pinigus, jis paprašo pinigų. Geria į savaitę 2-3 kartus, būna, kad visą savaitę geria, visaip būna. Virtuvėje buvo ji, mama, patėvis ir brolis D.. M., R. su G. buvo kitame kambaryje. Kartais kyla baimė, kad pamatys patėvį. Bet pagalvoja, kad jis daugiau taip nesielgs, jis atsiprašė, labai apgailestavo. Už plaukų sugriebė ne iš karto. Po apsižodžiavimo (b. l. 51-53).
Liudytojos E. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu T. B., dukromis A. K. gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), sūnumis D. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini). Su sugyventiniu gyvena apie tris metus laiko, dažnai konfliktuoja, kadangi sugyventinis niekur nedirba, dažnai vartoja alkoholį. Dėl konfliktų pas juos dažnai vyksta policija, tačiau fizinio smurto prieš ją ar vaikus anksčiau T. B. nenaudojo. 2019-01-10 apie 18.00 val. jis grįžo namo iš aludės, buvo girtas. Apie 18.50 val. sugyventinis ėmė reikalauti iš jos dviejų eurų alui, ji nedavė, kilo žodinis konfliktas virtuvėje. Tuo metu, kai jie visi ruošėsi valgyti, išskyrus G., į jos ir sugyventinio žodinį konfliktą įsikišo jos dukra A. K., kuri dėjosi į lėkštę maistą, netyčia užkliudė T. B. ranką. Jis dukrai sakė nesistumdyti, o A. jam pasakė, kad netyčia jį užkabino. T. jos dukrai pasakė nedraskyti akių ir ranka jai trenkė į kairę galvos pusę. A. iš rankų iškrito lėkštė su maistu. Ji sakė T., kad neliestų jos dukros. A. pasakė, kad neliesti jos ir tada T. dar kartą pakartojo dukrai, kad nedraskytų jam akių ir viena ranka suimdamas ją už plaukų, jos galvą vieną kartą trenkė į medinę kėdę, buvusią virtuvėje. Jos dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji iš karto iškvietė policiją. T. netikėjo, kad iškvietė policiją, reagavo ramiai, prašė policijos nekviesti. Atvykę policijos pareigūnai jos sugyventinį sulaikė (b. l. 110-113).
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. K. patikslino, kad po žodinio konflikto T. B. dešinės rankos delnu sudavė jos dukrai A. į kairės galvos pusę, pataikydamas į ausies sritį. Po smūgio į veidą A. pradėjo sakyti "ką čia darai, raminkis", ji taip pat pasakė, kad nedarytų nesąmonių, ramintųsi, tačiau tuomet T. B. A. pasakė "nedraskyk akių" ir dešine ranka suėmė jai už palaidų plaukų, plaukus tempė žemyn, lenkdamas A. galvą grindų link. A. nukrito ant grindų, jai krentant iš rankų iškrito ir jos rankoje buvusi lėkštė su maistu. Kuriuo momentu ji atsitrenkė į kėdės kampą, ji nepastebėjo, bet vėliau jai dukra pasakė, kad prieš nukrentant ant grindų ji atsitrenkė į kėdės kampą. Dukra skundėsi, kad jai skauda galvą, rodė vietą už kairės ausies. Apžiūrėjusi per plaukus ji nieko nematė, tačiau dukra pasakė kad skauda nuo sutrenkimo. Kadangi praskelta nebuvo, ji medikų nekvietė, bet iš karto po įvykio paskambino 112, prašė policijos pagalbos. Su sugyventiniu T. B. daugiau nebendrauja, nebegyvena. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, jai užtenka, kad jos buvęs sugyventinis T. B. jos dukros A. atsiprašė, gailėjosi dėl to, kas įvyko, todėl jam jokių pretenzijų neturi (b. l. 114-117, 118-120).
Liudytojo B. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad jis dirba Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėju. 2019-01-10 dirbant ekipaže Nr. 1126 kartu su tyrėju P. G., apie 19.23 val. iš operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur neblaivus sugyventinis vartoja psichologinį smurtą, yra agresyvus. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko E. K., kuri nurodė, kad į namus grįžo neblaivus sugyventinis T. B., prašė dviejų eurų, o jai atsisakius duoti, pradėjo elgtis agresyviai, reiškė įvairias pretenzijas. Būnant virtuvėje ir jos dukrai A. K. einant pro jos sugyventinį, ji netyčia jį užkliudė, tuomet T. B. supyko. Dukrai jis suėmė už plaukų ir galvą lenkdamas žemyn, ją trenkė į prie stalo buvusią kėdę. Dukra jai pasakė, kad, kai tempė už plaukų, jai skaudėjo, kai trenkė į kėdę, jai skaudėjo. Prie E. K. buvusi mergaitė A. K. patvirtino, kad jai skaudėjo, parodė į kairės pusės galvą, vietą už ausies, pasakė, kad būtent ten jai skauda, nes ta vieta ji ir trenkėsi į kėdę, kai mamos sugyventinis ją už plaukų tempė. Jis matė tik mergaitės plaukus, o kažkokių sužalojimų nepastebėjo, bet jis ir neapžiūrinėjo. E. K. nurodė, kad po įvykio sugyventinis iš virtuvės išėjo ir nuėjo į kambarį, kur žaidė kompiuterinius žaidimus. Nuėjus į kambarį, pastebėjo prie kompiuterio sėdintį ir kompiuterinius žaidimus žaidžiantį vyriškį, save pavadinusį T. B.. T. B. nurodė, kad tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas, o jos dukra A. K. jo atžvilgiu elgėsi iššaukiančiai, jis nesusivaldė ir paėmęs už plaukų, palenkė jos galvą žemyn. T. B. buvo sulaikytas, elgėsi ramiai, nesipriešino. T. B. pristatė į laikino sulaikymo patalpas, o į įvykio vietą iškvietė operatyvinės grupės pareigūnus, nes E. K. nurodė, kad ji dėl dukrai sukelto skausmo rašys pareiškimą (b. l. 123-126).
Iš 2019-01-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra vieno kambario buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvė. Įvykio vietoje nieko reikšmingo tyrimui nerasta, niekas nepaimta (b. l. 10-15).
2019-01-09 policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2019-01-10, 19.23 val. Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis vartoja psichologinį smurtą, yra agresyvus. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra E. K. ir penki jos mažamečiai vaikai. T. B. sėdėjo prie kompiuterio ir žaidė kompiuterinį žaidimą. E. K. paaiškino, kad grįžęs neblaivus sugyventinis T. B. pradėjo prašyti 2 eurų alui, o jai atsisakius duoti, jis pradėjo elgtis agresyviai, muistytis, reikšti įvairias pretenzijas. Būnant virtuvėje, jį praeidama netyčia kūnu užkliudė dukra A. K., o tai labai supykdė T. B.. Jis dukrai suėmė už plaukų, galvą lenkdamas žemyn ją trenkė į prie stalo esančią kėdę. Po šio įvykio dukra pasakė, kad T. B. jai tempdamas už plaukų ir sutrenkdamas galvos kairę pusę virš ausies, sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 16-19).
Iš kitų objektų apžiūros 2019-02-11 protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas garso įrašas, atsiųstas į elektroninį paštą ir perkeltas į CD diską. Atidarius diską matomas vienas failas, failas pavadinimu –2019_01_10_19_19-34_25.03. Garso įrašo kokybė vidutinė. Skambinusios moters balsas žymimas raidėmis - SM, o atsiliepusio - operatorius. Skambinusios moters balsas aiškus, tačiau kalba tyliai. Pradžioje girdisi ūžesys ir moters balsas sako "pizdini, pizdini". Operatorius- 112. SM- laba diena, policijos norėtumėm. Operatorius- koks miestas? SM- Panevėžys. Operatorius-gatvė? SM- (duomenys neskelbtini). Operatorius- (duomenys neskelbtini). Kas atsitiko? SM- sugyventinis čia puolė ant vaiko man. Operatorius- vaikų yra mažamečių, taip? SM- yra pas mane daug vaikiukų. Operatorius- supratau, sugyventinis neblaivus? SM- nu, neblaivus. Operatorius- supratau. durų koks kodas? (duomenys neskelbtini). Operatorius-(duomenys neskelbtini).Taip. Aukštas kelintas? SM-trečias. Operatorius-Jūsų vardas, pavardė būtų? SM-E. K. Operatorius- greitosios reikės kažkam? medikų pagalbos? SM-ne Operatorius-ne, viskas gerai, taip? Supratau. Gerai laukit atvažiuos pareigūnai. SM-gerai, laukiu. Operatorius-viso gero. Garso įrašo pabaiga (b. l. 23-27).
Iš kitų objektų apžiūros 2019-02-13 protokolo matyti, kad peržiūrėtas policijos registruojamų įvykių registro garso ir vaizdo įrašas, kuriame nurodoma, kad policijos registruojamų įvykių registro paieškos langelyje suvedus baudžiamosios bylos numerį 01-1-01512-18, atsidarius su minėtu ikiteisminiu susijusį įvykį ROIK 0119000016560, kurio skiltyje „Patikrinimas“ randame garso ir vaizdo įrašą, kuris įvardintas VID_20190110_194011. Garso ir vaizdo įrašas – VID_20190110_194011 - trukmė 36 sek. Vaizdo įraše matoma virtuvė, joje stovinti moteris, tamsiais plaukais, apsirengusi tamsios spalvos megztuku, šviesios spalvos džinsais. Toliau vyksta pokalbis: pradžioje moteris sako: sugyventinis grįžo neblaivus, prašė manęs 2 eurų ant alaus, aš jam nedaviau, jisai iš pradžių susiginčijo su manimi, o paskui su dukra susiginčijo, netyčia jį užkabino, jisai griebė už plaukų ir trenkė į stovėjusią kėdę. Vyriškas balsas klausia: dukrai sukėlė skausmą? Moteris atsako: dukrai sukėlė fizinį skausmą. Vyriškas balsas: kaip smurtautojo vardas, pavardė? Moteris atsako: T. B.. Vyriškas balsas: gerai. Įrašo pabaiga (b. l. 33-36).
2019-01-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 47/2019 (05) nurodyta, kad pakaušio minkštųjų audinių sumušimas A. K. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2019-01-10. Sužalojimas A. K. padarytas vieno buko trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas A. K. galėjo būti padarytas tempiant už plaukų ir pakaušio sritimi atsitrenkus į kietą buką daiktą. A. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. T. B. veiksmai sukėlė A. K. fizinį skausmą (b. l. 40).
Tokiu būdu byloje kaltinamojo T. B. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodyto metu ir vietoje smurtavo prieš savo sugyventinės E. K. mažametę dukrą A. K., nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą bei sukeldamas jai fizinį skausmą. Todėl kaltinamojo T. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Kaltinamasis T. B. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 198-200). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.
Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis T. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis teisiamas jau ketvirtą kartą, tačiau nagrinėjamą nusikaltimą padarė pirmą kartą, administracine tvarka baustas už įvairius nusižengimus ir turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 143-145), VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2019-01-16 medicininiame pažymėjime Nr. 56 nurodyta, kad T. B. VPPC Panevėžio skyriuje pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė, tačiau yra duomenų, kad gydėsi stacionare: 2017-01-10 - 2017-07-15, diagnozė: ūminė reakcija į stresą (F 43.0) ir 2017-07-23 - 2017-07-27, diagnozė: adaptacijos sutrikimai (F 43.2), psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija (gretutinė) (F.10.0) (b. l. 135), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 97TPK-68/2018 nurodyta, kad T. B. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų (b. l. 139). Taip pat kaltinamasis yra nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant terminą, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Būtent tokios rūšies ir trukmės bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).
Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. B. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo T. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-01-10, 19.38 val. iki 2019-01-12 13.00 val. (2 paras) (b. l. 172-173, 174).
Kaltinamajam T. B. paskirta kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K. (b. l. 192-193) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. B. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir nubausti jį 60 (šešiasdešimties) parų areštu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. B. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalimi, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną, prilyginant vienai arešto parai, į bausmės laiką įskaityti T. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-01-10, 19.38 val. iki 2019-01-12 13.00 val. (2 paras) ir laikyti, kad T. B. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės ir jam skirti galutinę bausmę – 38 (trisdešimt aštuonių) parų areštą.
Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje. Arešto bausmės laiką skaičiuoti nuo T. B. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu –(duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K. – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti T. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.