Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovei E. L., jos atstovui advokatui A. K., išnagrinėjo ieškovės E. L. ieškinį atsakovui Bankrutuojančiam krikščioniškajam labdaros ir gailestingumo fondui „Samarija“ dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo darbo sutartimi ir teisės į pirmą kreditorių eilę pripažinimo bankrutavusio Lietuvos krikščioniškojo labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio esmė ir šalių nurodomos faktinės bylos faktinės bylos aplinkybės

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi Lietuvos krikščioniškajam labdaros ir gailestingumo fondui „Samarija“ iškelta bankroto byla. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi E. L. įtraukta į kreditorių sąrašą ir patvirtintas jos, kaip trečios eilės kreditorės, 2461,77 Eur kreditorinis reikalavimas.Ieškovė E. L. ieškiniu prašo pripažinti, jog ji ir atsakovas Lietuvos krikščioniškasis labdaros ir gailestingumo fondas „Samarija“ 2009-06-30 dienos sutartimi susitarė dėl konkretaus darbo fonde, t. y. teikti psichologo paslaugas tikslinėms vaikų grupėms atsakovo patalpose, atsakovo nustatytu laiku, dienomis ir valandomis, susitarė dėl esminių sąlygų, t. t. susitarė dėl esminių darbo sąlygų, tame tarpe ir apmokėjimo už darbą tvarkos. Nors sutartis buvo įvardinta paslaugų teikimo sutartimi, ji iš esmės turėjo visus darbo sutarties požymius, todėl paslaugų teikimo sutartį prašo pripažinti darbo sutartimi. Ieškinyje be kita ko nurodoma, kad nors pagal savo formą sudaryta sutartis turi paslaugų teikimo sutarties požymių, tačiau pagal turinį laikytina darbo sutartimi, nes:

numatė valandinį darbo apmokėjimą, paslaugos buvo teikiamos ne antrai sutarties šaliai, o tretiesiems asmenims – tikslinėms grupėms, buvo dirbama pagal Psichologo veiklos aprašą, buvo suteikta darbo vieta patalpose Bijūnų g. 20a, Ginkūnuose, Šiaulių r., ieškovė buvo aprūpinta darbo priemonėmis darbo funkcijų atlikimui, darbdavio buvo nustatytas ieškovės darbo laikas, ji privalėjo vykdyti privalomus vadovo (direktoriaus) nurodymus, dalyvauti darbuotojų kolektyvo susirinkimuose ir supervizijose,atlyginimas buvo mokamas periodiškai ir ne už rezultatą, bet už atliekamą valandinį darbą privalėjo paklusti nustatytai darbo tvarkai.

Taigi šie požymiai, anot ieškovės sudaro pagrindą pripažinti, jog ji su atsakovu sudarė ne paslaugų teikimo, bet darbo sutartį. Pripažinus šias aplinkybes ir faktus ir tai, kad ji su atsakovu buvo sudariusi darbo sutartį, jai atsirastų teisė būti įtrauktai į pirmą kreditorių eilę ir gauti išmokas iš fondo, todėl tuo pagrindu prašo pripažinti jos teisę į pirmą kreditorių eilę Lietuvos krikščioniškojo labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ bankroto byloje.

Atsakovo pozicija.

Lietuvos krikščioniškojo labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ bankroto administratoriaus UAB „Administravimas LT” direktorius V. G. su ieškovės E. L. reikalavimu nesutiko, nurodė, kad VSDFV duomenimis ieškovė nebuvo įforminta fondo darbuotojų sąraše, atliko paslaugas pagal paslaugų teikimo sutartį, todėl ieškinys turi būti atmestas (59, 60 b. l.).

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi E. L. ieškinį dėl teisės į 1-ą kreditorių eilę pripažinimo, pripažįstant 2009-06-30 paslaugų teikimo sutartį darbo sutartimi, išskyrė į atskirą bylą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės E. L. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl sutarties turinio ir formos bendrumo. Faktai.

Šioje byloje keliamas klausimas dėl esminių požymių, kuriais turi būti atribojami civiliniai teisiniai ir darbo teisiniai santykiai. Toks atribojimas svarbus tuo, kad jie esmingai gali įtakoti darbdavio ir darbuotojo teises, kilus teisiniam ginčui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnyje nustatoma, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties sąvoką, įtvirtinti darbo sutarties požymiai, įgalinantys darbuotojo ir darbdavio santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių įgalina vertinti, kad susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų normos. Pagal minėtą straipsnį, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi šių visų požymių atskleidimas tampa labai svarbus norint darbo sutartį atskirti nuo panašių (susijusių su fizine ar intelektine asmens veikla) civilinių sutarčių.Byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 30 d. Lietuvos krikščioniškasis labdaros ir gailestingumo fondas „Samarija“ ir ieškovė E. L. sudarė sutartį, pavadintą Paslaugų teikimo sutartimi, kuria ieškovė įsipareigojo projekto „Vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų, auklėtinių, socialinės rizikos šeimų integracija į darbo rinką šiaurės vakarų Lietuvoje“ įgyvendinimo metu teikti psichologo paslaugas tikslinei grupei (vaikams iš vaikų globos namų, internatinių mokyklų, socialinės rizikos šeimos), Lietuvos krikščioniškojo labdaros ir gailestingumo fondo patalpose, Fondas pagal sutartį įsipareigojo už vieną valandą mokėti 50 Lt, ne daugiau kaip už 40 val. per mėnesį, kas mėnesį pagal darbų priėmimo aktą. Sutarties 3.3. punkte numatyta, kad ieškovė turi teisę paprašyti kanceliarinių priemonių savo veikloms įgyvendinti (6, 7 b. l.). Iš ieškovės pateiktų Aktų dėl suteiktų paslaugų priėmimo matyti, kad ieškovė 2011 metų spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais dirbo po 48 valandas, 2012 metų sausio mėnesį – 26 valandas (8-13 b. l.). Iš ieškovės pateikto Psichologo veiklos apraše numatyta ne daugiau kaip 10 valandų darbo savaitės trukmė šeimos centre, darbo laiko paskirstymas ir planavimas gali būti keičiamas dėl darbo turinio ypatumo ir pasirinktų darbo metodų ir būdų sudėtingumo (14-19 b. l.).

Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad 2006 – 2009 metais ji dirbo Labdaros ir paramos fonde „Agapao“, kuriam vadovavo tas pats direktorius, kaip ir Lietuvos krikščioniškojo labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ – V. K., ieškovė dirbo pagal darbo sutartį, atliko lygiai tokias pat funkcijas, kaip ir Fonde „Samarija‘. Šią ieškovės nurodomą aplinkybę patvirtina ieškovės pateikta 2016-01-02 Pažyma apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius Nr. KA-P21-625 (68 b. l.) Ieškovė paaiškino, kad 2009 metais jai buvo pasiūlytas darbas Lietuvos krikščioniškame labdaros ir gailestingumo fonde „Samarija“, priimdamas į darbą direktorius nurodė, kokios bus darbo funkcijos, darbo grafikas, darbo vieta, jai sakė, kad dirbs tokį pat darbą kaip ir Fonde „Agapao“. Jai dirbant šiame fonde buvo nustatytas darbo grafikas: du kartus per savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 14 iki 20 val., ieškovė dalyvavo darbuotojų susirinkimuose, ji buvo pavaldumo santykiuose direktoriaus atžvilgiu, vykdė jo nurodymus. Dokumentacija buvo pildoma pagal nustatytą formą. Apmokama už darbą buvo kartą per du mėnesius, atsiskaitoma buvo kai Socialinės apsaugos ministerija pervesdavo pinigus Fondui. Fonde „Samarija“ ieškovė dirbo 3 metus nuo 2009 iki 2011 metų. Ieškovė suprato, kad pasirašė ne darbo sutartį ir kad ji netenka tam tikrų garantijų tuo metu, kai buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratorius jos neįtraukė į pirmos eilės kreditorių sąrašą.

Šioje byloje apklausti liudytojai V. D. ir I. L.-S teismo posėdyje patvirtino, jog dirbo kartu su ieškove Fonde „Samarija“ pagal darbo sutartis, direktoriaus santykiai su ieškove buvo tokie pat kaip ir su kitais darbuotojais, ji buvo pavaldi direktoriui, privalėjo vykdyti jo nurodymus, laikytis darbo grafiko ir drausmės.

Minėta, jog šioje byloje kilęs ginčas dėl ieškovės ir Krikščioniškojo labdaros ir paramos fondo „Samarija“ 2009 m. birželio 30 d. sudarytos sutarties, teisinio ir faktinio vertinimo ir jos atribojimo nuo civilinių teisinių santykių. Ieškovės nuomone, ši sutartis turėtų būti pripažinta darbo sutartimi.

Teisė.

Darbo sutartis turi esminių požymių, kurie ją skiria nuo kitų sutarčių (paslaugų teikimo, rangos ir pan.). Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Darbo teisiniams santykiams yra būdingas pastovumas ir tęstinumas. Paslaugų teikimo teisiniams santykiams labiau būdingas vienkartinio, nenuolatinio veiksmo atlikimas. Šioje byloje teismas pripažįsta įrodytais faktus, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta sutartis dėl darbo funkcijų vykdymo: asmenų raidos ypatumų įvertinimo, ugdymo poreikių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčių asmenų konsultavimo, psichologinės pagalbos teikimo, metodinės pagalbos mokytojams, tėvams teikimo. Susitarimas buvo tęstinis, ieškovė dirbo trejus metus. Šie požymiai rodo, kad tarp ieškovės E. L. ir atsakovo Lietuvos kriščioniškojo labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ buvo susiklostę tęstiniai darbo sutartiniai teisiniai santykiai, ji vykdė tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją – dirbo psichologo pareigose.Kitas darbo sutartinių santykių buvimo požymis yra tai, kad asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Šio požymio esmė yra ta, kad asmuo nėra visiškai savarankiškas atlikdamas darbą, jam atliekant darbą vadovauja darbdavys. Šis požymis gali reikštis įvairiai, t. y. darbuotojas gali dirbti laikydamas nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan. Esminis požymis, skiriantis paslaugų teikimo sutartį nuo darbo sutarties, yra savarankiškumas. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė dirbo pagal nustatytą darbo grafiką, antradieniais ir ketvirtadieniais, paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai V. D. ir I. L.-S, parodę, kad ieškovės santykiai su direktoriumi turėjo pavaldumo požymių, t. y. buvo tokie pat, kaip kitų darbuotojų, dirbusių pagal darbo sutartį, ji dirbo pagal nustatytą darbo grafiką. Bylos duomenimis E. L. veikla nebuvo visiškai savarankiška, ji pati neturėjo galimybės spręsti su savo veikla susijusių klausimų, pasirinkti veiklos krypties, darbo grafiko, ji pati nedengė savo išlaidas susijusias su darbine veikla. Kartu, teismo vertinimu, tarp ieškovės ir atsakovo direktoriaus buvo susiklostę pavaldumo teisiniai santykiai, būdingi darbo sutartims, o ne civiliniams teisiniams santykiams: ji privalėjo paklusti ir pakluso direktoriaus nurodymams, laikėsi nustatyto darbo grafiko, jos darbo vieta buvo įrengta Fondo „Samarija“ patalpose, darbo priemonėmis ji buvo aprūpinama Fondo lėšomis.Tiek darbo, tiek paslaugų sutartys priklauso atlygintinų sandorių kategorijai. Paslaugų sutarčių atveju atlygis už paslaugas yra tampriai susijęs su kitu darbo ir paslaugų sutarčių skiriamuoju požymiu – teisinių santykių trukme. Darbo sutarties atveju darbo užmokestis visada mokamas periodiškai, tačiau sudarant paslaugų sutartis atlyginimas dažniausiai mokamas tik tuomet, kai suteikiamos tam tikros paslaugos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad su ieškove E. L. buvo atsiskaitoma periodiškai, dažniausiai kas du mėnesius, kai buvo gaunamos paramos lėšos. Nors šis atsiskaitymas buvo vykdomas po to, kai Lietuvos krikščioniškojo labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ vadovas ir ieškovė pasirašydavo aktą dėl suteiktų paslaugų priėmimo, t. y. formaliai įvykdydavo paslaugų teikimo sutarties nuostatas, tačiau, teismo nuomone, šis paslaugų perdavimas buvo formalus paslaugų sutarties nuostatų vykdymas, periodinis Fondo vadovo atsiskaitymas su ieškove teismo vertinimu rodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo atsiskaitoma už darbo funkcijų vykdymą pagal darbo grafiką nustatytomis valandomis.Visos šios ištirtos ir teismo aptartos aplinkybės rodo, kad tarp ieškovės E. L. ir atsakovo Lietuvos krikščioniškojo labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ buvo susitarta dėl darbo funkcijų atlikimo, o ne dėl paslaugos teikimo. Todėl yra pakankamas teisinis pagrindas ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį pagal jos turinį pripažinti darbo sutartimi. Tokį teismo apsisprendimą sąlygoja ne tik aukščiau šiame galutiniame procesiniame sprendime aprašyti faktiniai ir teisiniai argumentai, bet ir esminiai teisiniai teisingumo, teisėtumo ir proporcingumo principai. Kartu pažymėtina, jog kiekvienos sutarties turinys privalo atitikti jo formą – tai turinio ir formos bendrumo reikalavimas, kuris negali sukelti prieštaringų padarinių, lemiančių pozityviosios teisės prieštaringumą prigimtinei – nustatančiai tikrąjį šalių santykį bet kokiame jų susitarime.

Dėl antrojo ieškinio reikalavimo – pripažinti ieškovės teisę į I-ąją kreditorių eilę.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaryti šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikti jį teismui tvirtinti. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo spręsti ieškovės E. L. prašymo pripažinti jos teisę į I-ą kreditorių eilę, nes teismui pripažinus ieškovės ir atsakovo 2009-06-30 sudarytą paslaugų sutartį darbo sutartimi, bankroto administratorius spręs dėl kreditorės E. L. vietos kreditorių sąraše, patikslinto sąrašo sudarymo ir pateikimo tvirtinti teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 10 p., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 str., teismas

nusprendžia:

E. L. ieškinį tenkinti, pripažinti 2009 m. birželio 30 d. tarp E. L. ir Lietuvos krikščioniškojo labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį darbo sutartimi.

Ieškovės E. L. prašymo dalį dėl jos teisės į I-ą kreditorių eilę pripažinimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.