- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-21
- Bylos Nr.
- e2YT-5127-1005/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00330-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Pareiškėjas
- L. D.
- Suinteresuotas asmuo
- S. D., Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. D., Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gauti prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant) viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo L. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje S. D., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina G. D. po savo sutuoktinio J. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo tėvai gyvendami santuokoje įgijo žemės sklypą kartu su gyvenamuoju namu bei kitais statiniais. Mirus sutuoktiniui pareiškėjo motina G. D. toliau gyveno savo name, naudojosi kitais statiniais bei valdė žemės sklypą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. D. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad jo motina G. D. visą laiką gyveno sodyboje adresu (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., o po sutuoktinio mirties toliau liko gyventi tuose namuose. Motina turėjo daržą, prižiūrėjo namus, pati mokėjo už vandenį, elektrą, šiukšlių išvežimą. Po tėvo mirties jo asmeniniai daiktai liko namuose, niekas tėvo daiktų niekur neišvežė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo byloje S. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjo L. D. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjo L. D. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). D. šeimą ji pažįsta, gyvena netoliese. Pamena, kad J. D. mirė 2007 metų pavasarį. Po vyro mirties G. D. toliau liko gyventi savo namuose, laikė daržą. G. D. mirė berods (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. D. mirė santuokoje 2007(duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinė G. D. mirė 2020 (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai turėjo du vaikus: L. D. ir S. D.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po J. D. mirties nėra įregistruotų palikėjo J. D. palikimo priėmimo faktų. Po G. D. mirties palikimą pagal testamentą priėmė L. D. ir G. D.. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad G. D. vardu nuo 2004-06-10 yra registruotas žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Kupiškio r. Iš komunalinių patarnavimų knygelės parodymų ir elektros skaitiklių parodymų knygelės matyti, kad yra mokama už paslaugas ir suteiktą elektros energiją G. D. vardu užrašytiems abonentams.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina G. D. po savo sutuoktinio G. D. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Byloje nustatyta, kad po sutuoktinio mirties G. D. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau valdė jam ir sutuoktiniui priklausančius namus, mokėjo mokesčius.
Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo bei liudytojos V. M. paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad G. D. priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su J. D. įpėdinių subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2007 m. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. D. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.