Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 24.1.; 24.4.; 44.5.1.; 126.8.

2014 m. gegužės 20 d.

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Miško sklypas“ ieškinį atsakovui V. J.“ dėl žalos atlyginimo, tretiesiems asmenims E. P. , I. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo E. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiasis asmuo informuotas.

Trečiojo asmens E. P. atstovas prašė ieškinio reikalavimus patenkinti.

Trečiasis asmuo I. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio reikalavimai atmestini.

Ieškovės BUAB „Miško sklypas“ atstovai procesiniuose dokumentuose ir apklausti teismo posėdyje nurodė, kad palaiko visus argumentus, nurodytus ieškovės procesiniuose dokumentuose, ir paaiškino, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2009 m. birželio 11 d., pagal įmonės akcininko E. P. 2009-04-14 pareiškimą UAB „Miško sklypas“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismas, tenkindamas bankroto administratoriaus prašymą, 2010-09-10 nutartimi pripažino BUAB „Miško sklypas“ bankrotą tyčiniu. Iki bankroto bylos iškėlimo akcininkas E. P. 2009 m. sausio 5 d. sprendimais, įtaręs, kad tuometis įmonės direktorius V. J. gali švaistyti ir pasisavinti įmonės lėšas, nušalino jį nuo direktoriaus pareigų vykdymo, apribojo jo teisę disponuoti banke įmonės lėšomis, pakeitė jo darbo funkcijas bei atlyginimą ir pavedė direktoriaus pareigas laikinai vykdyti vyr. finansininkei I. J..

Įmonės direktorius V. J. naujai paskirtai direktorei I. J. neperdavė nei įmonės veiklos dokumentų, nei įmonės materialaus turto.

UAB „Miško sklypas“ 2008 m. 3-io ketvirčio balanso duomenimis, įmonė buvo nemoki, nes įmonėje buvo apskaityta turto už 1428400 Lt, o mokėtinos sumos per metus (skolos) sudarė 766144 Lt, t. y. skolos viršijo pusę į balansą įtraukto turto vertės (balansas pridedamas). Ši aplinkybė, ieškovo manymu, reiškė, kad 2008 m. spalio 1 d. atsakovas V. J., kaip įmonės vadovas, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Darbo sutartį su atsakovu , kaip BU AB „Miško sklypas“ direktoriumi, 2009 m. birželio 13 d. nutraukė bankroto administratorius, nes pagal VĮ Registrų centro duomenis, UAB „Miško sklypas“ direktoriumi buvo atsakovas. Atsakovas neperdavė bankroto administratoriui BUAB „Miško sklypas“ dokumentų ir turto, apskaityto įmonėje pagal balanso duomenis nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo dieną, teismui buvo pateiktas prašymas taikyti V. J. sankcijas, numatytas ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. Ieškovo bankroto administratorius po to, kai paaiškėjo, kad atsakovas neketina perduoti įmonės turto ir dokumentų, savarankiškai išsiaiškino dalies ieškovės ilgalaikio turto buvimo vietas ir jį vienašališkai priėmė. Tarp žalos, padarytos ieškovei, ir atsakovo neteisėtų ir nesąžiningų ieškovės atžvilgiu veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys.

Ieškovės apskaitoje yra atsakovo neperduoti administratoriui 44 vnt. įvairaus ilgalaikio turto objektų ir daiktų, kurių likutinė vertė 2009 m. kovo 31 d. buvo 67771,09 Lt ir 3003,351 ktm. nukirstos medienos už 335 375,23 Lt. Iš viso dėl atsakovo kaltės bankroto administratoriui neperduota materialaus turto už 403 146,32 Lt, todėl ieškovės atstovas prašė priteisti iš atsakovo šią sumą, nors pripažino, kad dalyje reikalavimo priteisti iš atsakovo stataus miško vertę 15 651,50 Lt vertės ieškovės reikalavimas neįrodytas.

Ieškovui, kuriam atstovauja bankroto administratorius, teisė teikti ieškinį atsakovui atsirado po to, kai atsakovas atsisakė perduoti administratoriui bankrutavusios įmonės turtą. Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, apie savo pažeistą teisę sužinojo po to, kai jam 2009 m. liepos 22 d. buvo perduoti įmonės veiklos dokumentai. Bankroto administratorius pateikė civilinį ieškinį, kuris 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo priimtas, ir ieškovė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00439-10 buvo pripažinta civiline ieškove. Dėl šių aplinkybių, vadovaujantis CK 1.130 str. 1 d., ieškinio senaties eiga nutrūko ir toliau tęsėsi po to, kai įsiteisėjo Panevėžio m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. vasario 13 d. nutartis atmesti ieškovo atstovo skundą dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-2-00439-10 nutraukimo, ji įsiteisėjo 2013 m. vasario 26 d., todėl ieškininės senaties terminas laikytinas nepraleistu.

Procesiniuose dokumentuose ir apklaustas teismo posėdyje atsakovas V. J. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, palaiko visus argumentus, nurodytus procesiniuose dokumentuose. Atsakovas paaiškino, kad jis buvo UAB „Miško sklypas“ vadovu nuo 2005-11-21 iki 2009-01-05. Savo vadovavimo šiai bendrovei laikotarpiu atsakovas tinkamai vykdė vadovo pareigas ir niekada nesukėlė bendrovei žalos ar nuostolių. 2009-01-05 įmonės akcininkas trečiasis asmuo Edgaras Pilvelis faktiškai nušalino atsakovą nuo darbo, užkirto atsakovui kelią bet kokiais veiksmais įtakoti įmonės veiklą, kasdienį įprastą darbą. Atsakovas laikė save atleistu iš darbo, neėjo į darbą, kelis kartus atvažiavo į kontorą, atidavė automobilį, raktelius. Atsakovas dėl atleidimo iš pareigų buvo šoko būsenos. Darbo įrankius atsakovas saugojo nuosavoje sodyboje, kadangi ieškovė neturėjo sandelių darbo įrankiams laikyti. Kai akcininkas nušalino atsakovą nuo darbo, atsakovas akcininko nurodymu atidavė turimą savo sodyboje turtą vadybininkui B. . Atsakovas V. J. ir bendrovė turto perdavimo fakto raštu neįformino. Atsakovas perdavė turtą bendrovės savininkui, tačiau neįformino raštu, nes trečiasis asmuo E. P. jam atsakė, kad viskas, jau turtą priėmė iš atsakovo ir atsakovas gali būti laisvas. Atsakovas 2009 m. birželį paaiškino bankroto administratoriui, kas paėmė įmonės turtą ir kad atsakovas turto neturi. Nukirstos medienos atsakovas neturėjo, nesaugojo, ji liko bendrovės žinioje. Patalpų nukirstai medienai saugoti įmonė neturėjo.

Atsakovo nekaltumą pagrindžia Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1671-605/2009, kuria atsakovui panaikinta bauda už administratoriaus nurodymo nevykdymą. Ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo veiksmų vadovaujant ieškovės įmonei nutrauktas, kadangi nenustatyta, jog atsakovas būtų įvykdęs inkriminuojama veiką.

Tai, kad atsakovas vadovavo bendrovei nepažeisdamas įstatymų ir nekeldamas jai nuostolių, pagrindžia 2012-03-19 specialisto išvada „Dėl UAB „Miško sklypas“ ūkinės finansinės veiklos“, kuria nustatyta, kad ne atsakovas padarė pažeidimą, sukėlusi žalos bendrovei, o akcininkas trečiasis asmuo E. P.. Tikėtina, kad nenorėdamas, jog atsakovas išsiaiškintų apie šiuos pažeidimus, vienvaldis akcininkas be jokios priežasties, paaiškinimų drastiškai atsakovą nušalino nuo valdymo. Nušalinus atsakovą nuo pareigų, atsakovas neteko galimybės įtakoti įmonės turto ir dokumentų, kurie liko akcininko ir kitų bendrovės darbuotojų žinioje. Kadangi akcininkas E. P. po atsakovo nušalinimo elgėsi kaip vadovas, atsakovo manymu, būtina iš jo pareikalauti įmonės dokumentų ir turto.

Balansų duomenys turėtų būti teisingi, atsakovas to fakto neginčija. Turto apskaita buvo daroma pagal tam tikras sutartis, kiek ir ko parduota. Turtas buvo apskaitytas PVM sąskaitose faktūrose, ir ten matėsi, kas ir kaip perkama. Medienos judėjimas buvo apskaitytas ir matėsi buhalterinės apskaitos dokumentuose. Jei medienos trūksta, tai galimai sąskaitos nebuvo išrašytos. Atsakovas buvo materialiai atsakingas asmuo. Kieno žinioje po atsakovo nušalinimo nuo darbo liko ieškovės turtas ir dokumentai, atsakovas nežino, taip pat atsakovas nežino, kada ir kas jį atleido iš darbo ieškovės įmonėje. Jam dirbant įmonės vadovu, bendrovė buvo moki, vykdė veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais, nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl bendrovės nemokumo.

Atsakovo V. J. atstovas nesutiko su ieškovo pozicija dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, nes vadovaujantis CK 1.130 str. 1 d. ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovo atstovui niekas nekliudė pareikšti ieškinį civilinio proceso nustatyta tvarka, net ir pareiškus ieškinį baudžiamojoje byloje. Kadangi baudžiamoji byla nepateko į teisminę stadiją, o buvo nutraukta ikiteisminėje stadijoje, ieškovo ieškinys nebuvo nagrinėtas visiškai. Tai gali būti prilyginama atsisakymui priimti ieškinį arba ieškinio nepateikimui apskritai, ir tai nenutraukia ieškinio senaties. Tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti, nes yra praleista ieškinio senatis (CK 1.126 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo I. J. atsiliepime į ieškovės UAB „Miško sklypas“ ieškinį ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko. Trečiasis asmuo I. J. paaiškino, kad nuo 2005-11-21 ji UAB „Miško sklypas“ dirbo finansininke. Vėliau 2009-01-05 UAB „Miško sklypas“ vienintelio akcininko E. P. sprendimais atsakovas, tuo metu buvęs įmonės direktorius V. J., buvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų. Nuo 2009-01-05 UAB „Miško sklypas“ vienintelio akcininko E. P. sprendimu Nr. 09/01/05/1 trečiasis asmuo buvo paskirta laikinai eiti bendrovės direktoriaus pareigas. Tuo metu trečiasis asmuo atliko tik kai kurias neišvengiamas ir būtinas direktoriaus pareigas (t. y. pasirašė ir pateikė reikiamoms institucijoms metinės finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitą informaciją, įmonės vardu pasirašė taikos sutartį su skolininku, SEB Vilniaus banke ir DnB Nord banke su trečiojo asmens E. P. žinia atsakovo parašų pavyzdžius pakeitė savais ir pan.), tačiau visiškai įmonės vadovo funkcijų neperėmė ir neatliko. Įmonė išsikėlė iš biuro 2009 m. kovo mėnesį, trečiasis asmuo įmonės dokumentus parsivėžė namo, o kai ieškovės įmonei iškėlė bankroto bylą, akcininkas bendrovės dokumentus perdavė įmonės administratoriui. Atsakovas V. J. iki 2009-01-05 atvažiuodavo į įmonės patalpas, vėliau faktiškai į darbą nėjo, nuo 2009 m. sausio 12 d. V. J. buvo žymimos pravaikštos, todėl trečiasis asmuo savo parašu patvirtino 2008-12-31–2009-03-31 ataskaitinių laikotarpių balansus bei pelno (nuostolio) atsakaitas. Šiuos dokumentus trečiasis asmuo surašė remdamasi esančiais ieškovo įmonėje buhalterinės apskaitos dokumentais, realiai jai šis turtas aktais nebuvo perduotas, įmonės nemokumo trečiasis asmuo nenustatė. Pradėjus laikinai eiti direktoriaus pareigas, joks aktas dėl įmonės UAB „Miško sklypas“ dokumentų ar turto perdavimo nebuvo surašytas. Atsakovas, būdamas UAB „Miško sklypas“ direktoriumi, paskyrus trečiąjį asmenį laikinai eiti direktoriaus pareigas, nei įmonės veiklos dokumentų, nei įmonės materialaus turto trečiajam asmeniui neperdavė, todėl įmonės turtu, dėl kurio yra reiškiamas reikalavimas atsakovui, trečiasis asmuo nedisponavo. Trečiasis asmuo I. J. pateikė 2009-03-31 UAB „Miško sklypas“ vieninteliam akcininkui E. P. savo atsisakymą laikinai eiti direktorės pareigas.

Dėl ieškinio senaties

Ieškovės BUAB „Miško sklypas“ atstovai nurodė, kad ieškinio reikalavimui taikomas sutrumpintas 3-jų metų ieškininės senaties terminas ( CK 1.125 str. 8 d.). Remiantis CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o tokia teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.Vadovaujantis ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p., ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, apie savo pažeistą teisę sužinojo 2009 m. liepos 22 d., kai bankroto administratoriui buvo perduoti įmonės veiklos dokumentai. Ieškovės atstovas administratorius Panevėžio apskrities VPK NT ENTS atliekančiam ikiteisminį tyrimą pateikė civilinį ieškinį, kuris 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo priimtas ir ieškovė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00439-10 buvo pripažinta civiliniu ieškovu. Vadovaujantis CK 1.130 str. 1 d., ieškinio senatis eiga nutrūko ir toliau tęsėsi po to, kai įsiteisėjo Panevėžio m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, kuria buvo atmestas ieškovės atstovo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2012-12-27 nutarimo, kuriuo atsisakyta tenkinti bankroto administratoriaus skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2012-10-31 nutarimo, kuriuo prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 20-2-00439-10. Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis nebuvo skundžiama, ji įsiteisėjo 2013 m. vasario 26 d. Ieškovė kreipėsi į teismą 2013-03-14, dėl to ieškovės atstovai laiko, kad ieškinio senaties terminas laikytinas nepraleistu. Tačiau jeigu teismas manytų, kad ieškinio senatis yra praleista, prašo ją atnaujinti.

Atsakovas V. J. prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui, nes ieškovės civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliktas nenagrinėtas, o civiline tvarka dėl žalos prieteisimo iš atsakovo ieškovė kreipėsi į teismą po daugiau nei 3 metų termino, taigi ieškinio senaties terminą praleido be svarbių priežaščių.

Teismas yra tos nuomonės, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi į teismą su ieškiniu (b. l. 4) kreipėsi po 16 d., nuo 2013 m. vasario 26 d. nutarimo dėl įkiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr. 20-2-00439-10. Bylos medžiaga patvirtina, kad administratorius Panevėžio apskrities VPK NT ENTS atliekančiam ikiteisminį tyrimą pateikė civilinį ieškinį, kuris 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo priimtas ir ieškovė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-2-00439-10 buvo pripažinta civiliniu ieškovu (b. l. 33). Dėl šių aplinkybių, vadovaujantis CK 1.130 str. 1 d., ieškinio senaties eiga nutrūko ir toliau tęsėsi po to, kai įsiteisėjo Panevėžio m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. vasario 13 d. nutartis (b. l. 34) atmesti ieškovės atstovo skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2012-12-27 nutarimo. Todėl sudėjus terminą, kuris prasidėjo prieš ieškinio pareiškimo pateikimą ikiteisminio tyrimo byloje (nuo 2009 m. liepos 22 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d.) 2 metai 5 mėnesiai ir vieną dieną bei 16 d. terminą iki kreipimosi civiliniu ieškiniu į teismą (iš viso 2 m. 5 mėn. 17 d.), ieškovės atstovas ieškinio 3 metų laikotarpio senaties termino nepraleido (1.130 str., 1.130 3 d., 5 d.). Todėl atsakovo atstovo motyvai dėl praleisto ieškinio senaties termino atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei

Ieškovės atstovai teigia, kad atsakovas dar iki 2009 m. balanso sudarymo žinojo apie įmonės finansinę padėti, jos sunkumus, tačiau į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nesikreipė.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymas, pasireiškiantis skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu.

Balanso duomenys yra vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo būsenos, kaip ji apibrėžiama ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Tačiau nustatyti momentą, kada įmonė tapo nemokia, yra svarbu, kai sprendžiama dėl pasekmių, kylančių iš tokio nemokumo, taikymo (šiuo atveju – reikalaujama iš atsakovo žalos atlyginimo būtent dėl to, kad jis laiku neinicijavo įmonės bankroto), turi būti nustatyta, kada įmonės pradelstų (bet ne mokėtinų per vienerius metus) įsipareigojimų suma viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės, taip pat – kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir t. t.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal BUAB „Miško sklypas“ 2008-10-15 balansą už laikotarpį 2008-09-30 įmonė turėjo 1 397 410 Lt vertės turto (ilgalaikis turtas sudarė 1 015 880 Lt, trumpalaikis – 381 530 Lt), per vienus metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 812 957 Lt (t. 1, b. l. 32). Skaičiuojant aritmetiškai, per vienus metus mokėtinų įsipareigojimų suma neviršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip pradelstų įsipareigojimų santykis su įmonės turto verte, todėl ieškovė, siekdama įrodyti, kad atsakovo pareiga inicijuoti bankroto bylą atsirado dar 2008 m. (trečią ketvirtį), turėtų įrodyti aplinkybę, kad būtent pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) tuo metu jau viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės. Tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.). Todėl ieškovės argumentas, kad atsakovas V. J. pažeidė pareigą esant bendrovei nemokiai 2008 m. trečią ketvirtį kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atmestinas kaip neįrodytas (CPK 185 str.).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti žalą iš atsakovo V. J. dėl neišsaugoto ir neperduoto ieškovės BUAB „Miško sklypas“ turto ir dokumentų.

Ieškovė prašo taikyti atsakovui materialinę atsakomybę už tai, kad atsakovas būdamas ieškovės direktoriumi nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors bendrovė pagal trečiojo ketvirčio 2008 metų rodiklius buvo nemoki. Taip pat dėl to, kad atsakovas V. J. neišsaugojo ir neperdavė ieškovės bankroto administratoriui bendrovės dokumentų ir turto, dėl to bendrovė patyrė materialinę 403146,32 Lt žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas. Dalis reikalavimo priteisti iš atsakovo stataus miško vertę, kuri sudaro 15 651,50 Lt, kaip neįrodyta, gali būti mažintina, kita dalis visiškai tenkintina.

Tačiau su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo žalą sutikti negalima, nes byloje, teismo vertinimu, nenustatyta, kad atsakovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė (CPK 12, 178 str.).

Pagal DK 245 str., materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Materialinės atsakomybės sąlygas nustato darbo įstatymai – DK ir kiti darbo įstatymai, o CK nuostatos taikomos papildomai (DK 4 straipsnio 11 punktas, CK 1.1 straipsnio 3 dalis).

Remiantis DK 246 str., materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Bendrovės vadovui materialinė atsakomybė be sąlygų, išvardintų DK 246 straipsnyje, atsiranda taip pat pagal sąlygas, kurios nustatytos ABĮ 37 straipsnyje, CK 2.87 straipsnyje ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat įmonės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose. Materialinės darbuotojo atsakomybės taikymo ypatumai yra tai, kad sąlygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija išvardytuose įstatymuose nenustatyta. Skolininko kaltės prezumpcija civilinėje atsakomybėje yra išimtis iš bendrojo sąžiningumo principo, todėl pagal analogiją netaikoma, o DK darbuotojo materialiąją atsakomybę reglamentuoja kaip taikomą už kaltą pažeidėjo veiką (DK 246 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008).

Žala kaip darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga pagal DK 246 straipsnio 1 punktą gali pasireikšti DK 253 straipsnyje išvardytais atvejais ar kai ji padaryta ir kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (DK 255 straipsnio 5 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006, yra nurodęs, jog įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja. Žalos padarymo faktą privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Administracijos vadovas atsako už įstatymų pažeidimus tada, kada šiais veiksmais padaroma žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008).

Būtina darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga yra ta, kad žala padaroma neteisėta veika (DK 246 straipsnio 2 punktas). Neteisėta veika kaip materialinės atsakomybės sąlyga yra suprantama kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas. Jas nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai. Bendrovės administracijos vadovo darbo pareigas ir jų turinį nustato DK, ABĮ, CK, kiti įstatymai, bendrovės įstatai, administracijos vadovo pareiginiai nuostatai. Pagal CK 2.87 straipsnį, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Faktinę aplinkybę, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė teisinę pareigą nedaryti bendrovei nuostolių, privalo įrodyti bendrovė (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008).

Priežastinio ryšio egzistavimas suprantamas kaip nuostolių sąsaja su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų prigimtį gali būti laikomi veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Tai reiškia, jog teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-518/2006).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos yra iš esmės analogiškos, kaip ir bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249), tačiau papildomai būtina nustatyti, jog pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais ir kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Tačiau, skirtingai nuo civilinės atsakomybės, kurioje viena iš sąlygų (kaltė) yra preziumuojama, visų darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų egzistavimą privalo įrodyti darbdavys (šiuo atveju ieškovė).

Teismo vertinimu, ieškovė BUAB „Miško sklypas“ byloje nepateikė neginčytinų įrodymų, kad atsakovas V. J. nurodytu ieškinio pareiškime laikotarpiu padarė bendrovei 403 146, 32 Lt žalą ar nuostolius, vengė perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą (CPK 12, 178 str.).

Ieškovės BUAB „Miško sklypas“ atstovas pateikė byloje (b. l. 39) sąrašą turto, kuris, jų manymu, natūra arba šio turto vertė turi būti priteista iš atsakovo V. J.. Šalių atstovų paaiškinimu, atsakovas V. J. nuo 2005-11-21 iki 2009-01-05 ėjo BUAB „Miško sklypas“ direktoriaus pareigas, vėliau jo įgaliojimai buvo apriboti ieškovės akcininko sprendimais (baudž. b. 3 t, b. l. 128–133). Šalių paaiškinimas dėl atsakovo įgaliojimų apribojimo įrodyti rašytiniais įrodymais. Bylos duomenimis, ieškovės direktoriaus atsakovo V. J. visi veiksmai, susiję su įmonės vadovavimu ir disponavimu įmonės dokumentais ir turtu, buvo apriboti remiantis ieškovės akcininko E. P. 2009-01-05 sprendimu (1 t., b. l. 15). Ieškovės vienintelis akcininkas, valdantis 100 bendrovės procentų akcijų, uždraudė atsakovui V. J. ieškovės vardu pasirašyti kilnojamo ir nekilnojamo turto pardavimo, paslaugų ir prekių pirkimo ar kitokio perleidimo sutartis, skolų užskaitos dokumentus, atstovauti ieškovės vardu bankuose ir valstybinėse įstaigose be ieškovės akcininko šioje byloje trečio asmens E.P. rašytinio sutikimo (b. l. 14). Ieškovės akcininkas savo sprendimu apribojo atsakovo disponavimą visu ieškovės turtu nuo 2009-01-07 (b. b. 3 t., b. l. 132). To paties akcininko sprendimu buvo pakeistas ieškovės direktoriaus atsakovo V. J. darbo užmokesčio dydis, nuo 2009 m. sausio 5 d. sumažinta atsakovo pareigybinė alga iki 500 Lt, atsakovui V. J. nustatyta 4 valandų darbo dienos trukmė (4 val.), 5 darbo dienos per savaitę (b. l. 13). Ieškovės akcininko 2009 m. sausio 5 d. sprendimu laikinai direktorės pareigas paskirta eiti ieškovės finansininkė, šioje byloje trečiasis asmuo I. J. (b. l. 12). Teismo vertinimu, akcininko 2009-01-05 sprendimai dėl atsakovo V. J. visų vadovavimo įmonei veiksmų apribojimo atitinka nušalinimą nuo direktoriaus pareigų (DK 123 str.), ir reiškia, kad laikinai sustabdomas darbo sutarties vykdymas, t. y. darbuotojas tam tikrą laiką neatlieka savo darbo pareigų, atsakovas, remiantis ieškovės akcininko sprendimu, neteko visų UAB „Miško sklypas“ įstatų 5.26–5.43 p. direktoriui numatytų (bendrovės vadovo) pareigų ir teisių (b. l. 48–49, 1 t.). Kaip nustatyta byloje, po nušalinimo atsakovas nebuvo įpareigotas perduoti ieškovės įgaliotam asmeniui įmonės turto, o tiesiog bendrovės akcininko žodžiu buvo patikintas, kad turtą perdavė. Nuo 2009-01-05 bendrovei vadovavo nauja direktorė – I. J. (1 t., b. l. 12). Byloje nenustatyta, kad atsakovas V. J. vengė perduoti ieškovei įmonės turtą. Atsakovo paaiškinimu, jis įvykdė akcininko reikalavimą dėl turto perdavimo, akcininko E. P. nurodymu visą turimą bendrovės turtą perdavė vadybininkui K. B.. Apklaustas baudžiamojoje byloje K. B. tyrimo metu patvirtino, kad įmonės įrankius akcininko E. P. nurodymu paėmė iš atsakovo V. J. namų, turto priėmimo–perdavimo akto nerašė, įrankius, mechanizmus parvėžė pas savo draugę į ūkinį pastatą. Daiktus paėmė saugoti akcininko ir I. J. prašymu (baudž. b. 4 t., b. l. 119).

Teismo vertinimu, nuo 2009-01-05 įmonės turtas ir dokumentai visiškai perėjo įmonės laikinosios direktorės I. J. ir bendrovės savininko žinion, todėl minėti asmenys buvo atsakingi už įmonės turtą ir galėjo realiai apskaityti ieškovės turtą, perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus,o ne, kaip teigia ieškovės atstovai, kad šiuos veiksmus turėjo atlikti buvės bendrovės direktorius V. J.. Bendrovės akcininko 2009-01-05 sprendimu laikinai atlikti bendrovės vadovo pareigas paskirta I. J., kuri įmonei vadovavo iki 2009-03-31, bendrovės turto neapžiūrėjo, neinventorizavo. Tokių veiksmų neatliko ir bendrovės akcininkas E. P. , kuris, remiantis jo paties priimtais sprendimais, nušalino atsakovą nuo direktoriaus pareigų dėl tariamai netinkamo vadovavimo bendrovei. Remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais, tai nustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu, kad turtas, kurį ieškovės bankroto administratorius prašo priteisti iš atsakovo, buvo įtrauktas į ieškovės balansą kaip esantis bendrovės nuosavybėje turtas iki pat bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės savininkas E. P. daugiau nei per keturių mėnesių laikotarpį (2009 m. sausį–balandį) neatliko jokių veiksmų, kad išaiškintų ginčo turto buvimo vietą, nustatytų tariamai bendrovei atsakovo padarytą žalą. Priešingai, bendrovės savininko nurodymu ieškovės turtas (darbo įrankiai ir kt. techninės priemonės) buvo perimtos iš atsakovo be aprašo ir saugomas ne įmonėje, o pas įmonės vadybininko K. B. pažįstamą bendrovei pašalinį asmenį. Taip pat įmonės dokumentai bendrovės akcininko pavedimu patikėti saugoti trečiajam asmeniui I. J., nors ji įmonės vadovavimo atsisakė ir iš įmonės patalpų išsikėlė, vėliau akcininkas perdavė dokumentus bankroto administratoriui. Ieškovės atstovų paaiškinimu, bankroto administratorius savarankiškai rinko informaciją apie tariamai buvusį ieškovės bendrovėje iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės turtą, taip pat ir medieną. Tai, kad įmonės turtu disponavo ieškovės akcininkas, patvirtina Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1030-260/2011. Šiuo teismo sprendimu buvo pripažintos negaliojančiomis trys bendrovei priklausančių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, kurias 2009-01-13 sudarė įmonės akcininkas su Vaidu ir J. T. (b. l. 35–38, 1 t.). Šie ieškovės akcininko veiksmai perleidžiant įmonės turtą sudaro pagrindą pripažinti, kad nuo 2009-01-05 įmonės akcininkas trečiasis asmuo E. P. faktiškai elgėsi kaip įmonės vadovas. Taigi labiau tikėtina, kad po atsakovo teisių apribojimo atsakovas V. J. negalėjo rūpintis ir disponuoti įmonės turtu ir dokumentais, kadangi jie nebuvo atsakovo žinioje. Todėl esant nustatytai faktinei aplinkybei, kad atsakovas V. J. negalėjo disponuoti nei ieškovės turtu, nei ieškovės dokumentais, nes atsakovas visiškai neteko vadovo įgaliojiimų nuo nušalinimo nuo direktoriaus pareigų momento (2009-01-05), teismo vertinimu, ieškovės atstovų argumentas, kad atsakovas galėjo ir privalėjo perduoti ieškovės bankroto administratoriui turtą ir įmonės dokumentus, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Iš pateikto ieškovės atstovo neperduoto administratoriui bendrovės turto sąrašo (1 t., b. l. 39) matyti, kad ieškovės įmonėje apskaityta, bet neperduota ieškovės administratoriui 44 vnt. įvairaus ilgalaikio turto objektų ir daiktų, kurių likutinė vertė 2009 m. kovo 31 d. buvo 67771,09 Lt ir 3003,351 ktm. nukirstos medienos už 335375,23 Lt. Iš viso bankroto administratoriui neperduota materialaus turto už 403146,32 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu 2012-03-19 specialisto išvadoje Nr. 5-5/25 „Dėl UAB „Miško sklypas“ ūkinės finansinės veiklos“ atsargų apskaitoje (b. l. 54–58) nustatyta, kad medienos likutis 2009-03-31 – 3003,35 ktm. 335375,23 Lt vertės, tai atitinka baudžiamosios bylos Nr. 20-2-00439-10 duomenis (1 t., b. l. 136) apie apskaitytą ieškovės įmonėje 2009-02-01 medienos likutį (pažymos 10 priedo 5 lapas). Taip pat pažymoje konstatuota, kad vasario, kovo mėn. mediena nebuvo parduota (b. l. 56, 58). Medienos likutis BUAB „Miško sklypas“, 2009-03-31 apskaitos duomenimis, bendrovė turėjo 462 753,79 Lt vertės materialaus turto, iš jo 67 771,09 Lt nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis turtas, 59 607,47 Lt vertės žemės sklypai ir 335 375,23 Lt (3003,351 ktm) medienos atsargos. Iš šio turto, apskaityto BUAB „Miško sklypas“ 2009-03-31 bendrovės buhalteriniuose dokumentuose, administratoriui liko neperduotas 403 146,32 Lt vertės turtas. Taigi nurodytą datą (2009-03-31) ginčo turtas, taip pat ir nukirsta mediena (3003,351 ktm), buvo bendrovės žinioje.

Kaip nustatyta byloje, BUAB „Miško sklypas“ turto 2009-03-31 buhalterinės apskaitos duomenys, įrašyti į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, nepatvirtinti turto inventorizacijos duomenimis, tai nurodyta ir specialistės išvadoje (b. l. 54–58), ir konstatuota, kad negalima nustatyti, ar sutampa bendrovės turto apskaitos ir faktiniai duomenys apie bendrovės turtą (b. l. 29–32). Ieškovės bankroto administratoriaus ir atstovo paaiškinimu, bankroto administratorius savo iniciatyva po bankroto bylos iškėlimo nustatinėjo bendrovės turto buvimo vietą. Administratoriaus nuomone, dalis nenukirstos medienos gali būti žemės sklypuose, medienos kiekis 133 ktm., o medienos vertė 15 651,50 Lt, šia suma galėtų būti sumažinta žalos suma, nes tikėtina, kad žemės sklypuose miškas yra. Taip pat administratorius patvirtino, kad dalies įrankių, priklausančių bendrovei, neėmė, nes mechanizmai iškomplektuoti, netinkamos būklės, yra beverčiai (metalo laužas). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovės nurodyta ieškinio pareiškime žalos suma nėra pagrįsta objektyviais įrodymais, o pagal byloje pateiktą turto sąrašą (1 t., b. l. 39) nėra pagrindo nustatyti, kad žalą bendrovei dėl neperduoto administratoriui turto padarė būtent atsakovas. Tokia aplinkybė taip pat nenustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi (Civ. b. Nr. B2-1671-605/2009 ) iškėlė ieškovei bankroto bylą (b. l. 8–9), vėliau Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-580-605/2010 priėmė nutartį pripažinti BUAB „Miško sklypas“ bankrotą tyčiniu ir perduoti įsiteisėjusią nutartį prokuratūrai (b. l. 10–11). Šios nutarties pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriuo atsakovas V. J. buvo patrauktas įtariamuoju pagal BK 209, 208, 182, 183, 184, 186, 222 ir 223 straipsnius. Ikiteisminis tyrimas baigėsi įsiteisėjusia 2013 m. vasario 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. ITS-15/2013, kuria teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, nes nenustatyta, jog būtų įvykdytos inkriminuojamos veikos, kad atsakovas padarė savo veiksmais žalą įmonės turtui ar pačiai įmonei (b. l. 34). Teismas vadovaujasi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi byloje ir laiko įrodyta, kad atsakovas nesukėlė savo veiksmais ieškovei turtinės žalos (CPK 197, 185 str.).

Esant tokioms aplinkybėms ieškinio reikalavimai netenkintini.

Atmetus ieškinio reikalavimus ieškovei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos. Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų persiuntimo (b. l. 3, 1 t.) dengiamos valstybės biudžeto lėšomis (CPK 96 str. 4 d.).

Atmetus ieškovės ieškinį taikytos Kauno apygardos teismo 2013-03-08 nutartimi (1 t., b. l. 60–61) civilinėje byloje Nr. 2-1615-153/2013 atsakovo V. J. turtui arešto priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės BUAB „Miško sklypas“ ieškinį atmesti.

Taikytas Kauno apygardos teismo 2013-03-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1615-153/2013 atsakovo V. J. turtui arešto priemones paliekti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas per šį teismą Lietuvos apeliaciniam teismui.