Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus pirmojo pavaduotojo, atliekančio generalinio direktoriaus funkcijas (toliau tekste - pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarties, kuria nutarta leisti atlikti poėmį Lietuvos statistikos departamente, siekiant paimti Lietuvos statistikos departamentui pateiktas UAB „G. V.“ 2011 metų statistines ataskaitas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 24 str. 3 d., 25 str. 3 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 203 str. 2 d., 259 str. 1 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 23 d. nutartimi patenkino prokurorės prašymą dėl 2011 metų statistinių ataskaitų poėmio iš Lietuvos statistikos departamento.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 155 str. 1 d. nustato, kad prokuroras, priėmęs nutarimą ir gavęs ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą, turi teisę atvykti į bet kokią valstybės ar savivaldybės, viešąją ar privačią įstaigą, įmonę ar organizaciją ir pareikalauti, kad jam būtų leista susipažinti su reikiamais dokumentais ar kita reikiama informacija, daryti įrašus ar kopijuoti dokumentus bei informaciją arba gauti nurodytą informaciją raštu, jei tai reikalinga tiriant nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 5 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti prokuroro teisės susipažinti su informacija apribojimus.

Sistemiškai vertindamas Lietuvos Respublikos BPK 155 str. 5 d. kartu su Lietuvos Respublikos BPK 147 str. 1 d., pareiškėjas, vadovaudamasis 2009 m. kovo 11d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB (Euratomas), įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL 2009 L 87, p. 164) (toliau - Reglamentas Nr. 223/2009), 2 straipsnio 1 dalies e punktu, skunde pažymi, jog Europos statistika tobulinama, rengiama ir platinama nepažeidžiant statistinių duomenų konfidencialumo principo - tai reiškia, kad gautus konfidencialius UAB „G. V.“ duomenis draudžiama naudoti ne statistikos tikslams arba juos atskleisti. Reglamento Nr. 223/2009 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad išimtinai Europos statistikai rengti gautus konfidencialius duomenis nacionalinės statistikos institucijos naudoja tik statistikos tikslams, nebent respondentas davė aiškų sutikimą šiuos duomenis naudoti kitiems tikslams. Reglamento Nr. 223/2009 preambulės 27 punktas nustato, kad turi būti griežtai draudžiama naudoti konfidencialius duomenis tikslams, kurie nėra išimtinai statistiniai, pvz., administraciniams, teisiniams ar mokesčių tikslams arba statistiniams vienetams tikrinti.

Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (toliau tekste - Statistikos įstatymas) 15 str. 1 d. nustato, kad oficialiosios statistikos reikmėms surinkti statistiniai duomenys gali būti naudojami tik statistinei informacijai rengti. Statistikos įstatymo 15 str. 2 d. nustato, kad oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis minėto įstatymo 15 str. 3 d. 5 p., nustatytas duomenų konfidencialumas netaikomas duomenims, kuriuos raštu leidžia skelbti respondentas. Statistikos įstatymo 18 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁷ str. nustato atsakomybę už oficialių statistinių duomenų naudojimą ir platinimą ne statistikos reikmėms ir už konfidencialių statistinių duomenų atskleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas skunde konstatuoja, jog konfidencialius duomenis, vadovaujantis tiek Reglamento Nr. 223/2009, kitų Europos Sąjungos teisės aktų bei tarptautinių dokumentų, tiek Statistikos įstatymo ir kitų nacionalinių teisės aktų nuostatomis, draudžiama perduoti ar naudoti kitais nei prieš tai minėtais atvejais. Vadovaujantis tuo, jog Reglamentas Nr. 223/2009 yra tiesioginio taikymo įstatymo galią turintis Europos Sąjungos teisės aktas, turintis viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu, šios teisės aktų nuostatos yra taikomos ir UAB „G. V.“ dokumentų (Lietuvos statistikos departamento gautų statistinių ataskaitų su konfidencialiais statistiniais duomenimis) poėmio atveju. Be to, sistemiškai vertinant, BPK 155 str. 5 d. kartu su BPK 147 str. 1 d., kurie yra tiesiogiai tarpusavyje susiję, poėmio atveju prieiga prie konfidencialių dokumentų taip pat apribota.

Skunde taip pat siūloma atsižvelgti į Jungtinių Tautų Europos Ekonominės komisijos įtvirtintus pagrindinius statistinių duomenų rinkimo ir sklaidos principus, kurių vienas yra saugoti surinktų statistinių duomenų konfidencialumą, Statistikos įstatymo atitinkamomis nuostatas, BPK 155 str. 5 d., o taip pat Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Teisingumo ministerijos išaiškinimus. Taip pat nurodoma, kad pažeidus konfidencialumo reikalavimus, galėtų būti pakenkta Lietuvos statistikos departamento, kaip institucijos, atsakingos už visos veiklos, susijusios su Europos statistikos tobulinimu, rengimu ir sklaida, koordinavimą nacionaliniu lygmeniu, patikimumui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.

Skundas atmestinas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga ir pareiškėjo skundu sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartis yra teisėta, naikinti jos skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK III dalies XII skyriuje reglamentuojamos procesinės prievartos priemonės, jų skyrimo bei įgyvendinimo tvarka. Tiek poėmis, tiek prokuroro teisė susipažinti su informacija yra skirtingos procesinės prievartos priemonės, reglamentuotos atskiruose Lietuvos Respublikos BPK straipsniuose, jų įgyvendinimo tvarka bei tikslai, kurių siekiama jas skiriant, taip pat skirtingi. Kaip jau buvo minėta pareiškėjo skunde, Lietuvos Respublikos BPK 155 str. 1 d. nustato, kad prokuroras, priėmęs nutarimą ir gavęs ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą, turi teisę atvykti į bet kokią valstybės ar savivaldybės, viešąją ar privačią įstaigą, įmonę ar organizaciją ir pareikalauti, kad jam būtų leista susipažinti su reikiamais dokumentais ar kita reikiama informacija, daryti įrašus ar kopijuoti dokumentus bei informaciją arba gauti nurodytą informaciją raštu, jei tai reikalinga tiriant nusikalstamą veiką. Taigi prokuroras, susipažindamas su informacija Lietuvos Respublikos BPK 155 str. numatyta tvarka, nėra tikras, ar informacija, su kuria jis susipažįsta, bus reikšminga tyrimui, ar reikės daryti įrašus bei kopijas, prokurorui gali tekti susipažinti ir su tokia informacija, kuri nėra susijusi su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, todėl minėtas BPK straipsnis ir numato galimus prokuroro teisės susipažinti su informacija ribojimus. Tuo tarpu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 147 str. 1 d., jeigu reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras gali daryti poėmį, t. y. atvykti į konkrečias patalpas ar instituciją ir BPK nustatyta tvarka paimti konkrečius daiktus ar dokumentus. Taigi, prokuroro teisė susipažinimas su informacija ir poėmis yra iš esmės skirtingi procesiniai veiksmai, todėl Lietuvos Respublikos BPK 155 str. 5 d. negali būti vertinamas sistemiškai kartu su Lietuvos Respublikos BPK 147 str. 1 d. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK, nenumato jokių kitų apribojimų poėmio atlikimo procedūrai, išskyrus atvejus, kai poėmis vykdomas diplomatinių atstovybių patalpose. Šiuo atveju, plečiamas Lietuvos Respublikos BPK 155 str. 5 d. aiškinimas ir minėtame straipsnyje numatytų apribojimų taikymas savo esme skirtingai procesinei prievartos priemonei – poėmiui formuotų ydingą teisinę praktiką

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 147 str. nuostatomis asmenys, turintys paimtinus daiktus ar dokumentus, privalo nekliudyti poėmį atliekantiems pareigūnams. Nevykdantiems šios pareigos asmenims, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 163 str., gali būti paskirta bauda, be to, jeigu asmenys, turintys paimtinus daiktus ar dokumentus, jų neatiduoda, daiktai ar dokumentai gali būti paimami prievarta. Akcentuotina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 346 str. nuostatas, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 147 str., 155 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus pirmojo pavaduotojo, atliekančio generalinio direktoriaus funkcijas skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.