Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Giačaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 242 straipsnyje ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė V. A. sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. A. į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. vasario 25 d. iki 2025 m. kovo 13 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A. Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų“ 2023 m. balandžio 26 d. nuo 7.30 val. išleistas į LSMU Kauno klinikas, adresu: Eivenių g. 2, Kauno m., turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą iki 2023 m. balandžio 26 d. 15.00 val., be svarbios priežasties nustatytu laiku į įkalinimo įstaigą nesugrįžo. Veika kvalifikuota pagal BK 242 straipsnį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad V. A. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 242 straipsnyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino tai, kad kaltinamasis praeityje teistas 13 kartų, pasižymi kriminalinėmis nuostatomis, vykdo skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas, atlikdamas bausmę nuteistasis 1 kartą baustas drausmine tvarka, 1 kartą paskatintas, įstaigos charakterizuojamas neigiamai. Teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama V. A. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę nuteistajam laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu V. A. pagrįstai nuteistas pagal BK 242 straipsnį, o nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

7. Skundžiamu nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje. Įstatymo leidėjas už BK 242 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatė alternatyvias bausmės rūšis – baudą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Apylinkės teismas V. A. paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

9. Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad V. A. anksčiau net trylika kartų teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą (sukčiavimą, vagystes, plėšimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, viešosios tvarkos pažeidimą ir kt.). Skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Neigiamai nuteistąjį apibūdina ir duomenys apie jo baustumus administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad V. A. daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (vagystes, narkotinių medžiagų vartojimą, važiavimą autobusu be bilieto, nustatyto greičio viršijimą vairuojant transporto priemonę, alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje, kontrabandą ir kt.). Informacijos apie daugumos paskirtų baudų sumokėjimą nėra, kas parodo, kad jam skiriamos piniginės bausmės jokio poveikio nedaro ir bausmės tikslų nepasiekia. Taip pat šie duomenys parodo, kad asmuo nesistengia keisti gyvenimo būdo ir nepasimoko iš ankstesnio savo patyrimo.

11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė V. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybių teismas nenustatė. Vertinant skundžiamu nuosprendžiu padarytą veiką, nustatyta, kad V. A. į kalėjimą negrįžo daugiau kaip tris mėnesius, t. y. nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d., buvo paskelbta jo paieška. Nuteistasis į kalėjimą grįžo tik po to, kai buvo surastas policijos pareigūnų. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam pagrįstai skirta griežčiausia BK 242 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

12. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad V. A. už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas taip pat buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau apelianto teistumai akivaizdžiai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, paskirdamas mažesnę nei sankcijos vidurkyje nustatytą bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki dvejų metų), kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu dar sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nepaskyrė per griežtos bausmės.

13. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie šeimos nario sveikatos būklę, nelaikytinos švelninančiomis jo atsakomybę ir nepripažįstamos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį. V. A. žinojo savo veiksmų pasekmes, tačiau priešingo teisei elgesio neatsisakė ir todėl turi prisiimti dėl to kilusius neigiamus padarinius. Apeliantas turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku į įkalinimo įstaigą nesugrįžo, tokiu savo elgesiu parodydamas atsainų požiūrį ne tik bausmės tikslus, tačiau ir tai, kad nesugeba laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam V. A. paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

14. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo V. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.