Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. M. , a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kretingoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 1 p. 3p. 6 p., BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą savo mažamečiam vaikui itin žiauriai.

K. P. M. 2008 m. rugpjūčio 23 dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, nuomojamo namo kambaryje, be priežasties pakėlė sėdinčio prie stalo savo mažamečio sūnaus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kairę ranką ir tyčia iš elektra šildomo 1 litro talpos arbatinuko pylė verdantį vandenį D. M. po pažastimi, dėl to nukentėjusiajam D. M. buvo padarytas kairės pusės pečių juostos, krūtinės ląstos - nugaros, juosmens, kairio sėdmens, kairės kojos II B-III laipsnio 12 proc. viso kūno paviršiaus ploto terminiai nudegimai, tokiu būdu padarė sužalojimus itin skausmingu būdu, tai yra itin žiauriai. Dėl padarytų nudegimų susidarę koloidiniai randai yra bjaurojantys kūną ir priskiriami nepataisomų sužalojimų kategorijai. Patirta trauma mažamečiam D. M. padarė nepataisomą kūno subjaurojimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis P. M. kaltinamas tuo, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, tai yra:

kaltinamasis P. M. 2009 m. gegužės 26 d., laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 12.00 val., vaikų darželyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kretingoje, prievarta pasisodino mažametį D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ant suoliuko ir rankų pirštais, laikydamas jam už kojų, tyčia, be priežasties, nuplėšė ant jo kūno randų nuo nudegimo užklijuotus silikoninius pleistrus, padarydamas jam puslankio formos linijinę smulkią poodinę kraujosruvą kairiojo sėdmens viršutiniame išoriniame kvadrate, smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas abiejų blauzdų viršutinių trečdalių priekiniuose paviršiuose, tokiu būdu sukėlė mažamečiui D. M. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo savo mažamečiam vaikui itin žiauriai.

Kaltinamasis P. M. dėl šio jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad vaikas apsipylė verdančiu vandeniu rugpjūčio 24 d., o tą dieną jo nebuvo namuose. Tai buvo sekmadienis. Šeštadienį jis visą dieną buvo namuose, o sekmadienį anksti iš ryto, apie 6.30 val., išvažiavo pas mamą virtuvėje kloti plytelių. Taip buvo susitarę. Anksčiau pas ją plytelių neklojo. Tą dieną iki pietų jis skambino žmonai vieną ar du kartus, ji taip pat jam skambino. Kai buvo savo namuose, skambino ir savo mamai. Neprisimena, ar skambino seseriai. Buvo iki pietų tris kartus parvažiavęs namo. Važiavo savo automobiliu, nors yra netekęs teisių. Važiavo pasiimti įrankių, kuriuos buvo pamiršęs. Po pietų bandė prisiskambinti žmonai, tačiau nebuvo ryšio. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakęs, kad buvo Kretingoje, tačiau visų smulkmenų neprisimena. Paskutinį kartą namo buvo grįžęs apie 12 val. Vakare vėl bandė skambinti žmonai, bet nebuvo ryšio. Sekmadienį lijo, vakare lijo labai stipriai, todėl į namus jis negrįžo ir iš ryto iš karto nuvažiavo į darbą. Apie 9 val. jam paskambino žmona, kuri pasakė, kad D. apsiplikė, bet ji viską sutvarkė. Nors vėliau jau teigė, kad pirmadienį jis žmonai skambino 3 kartus. Tik antrą kartą paskambinęs sužinojo, kad D. apsiplikė. Žmona sakė, kad viskas gerai, D. nori eiti pabėgioti, bet ji jam neleidžianti. Po to, kai sužinojo apie įvykį, pasakė bendradarbiams, kas atsitiko. Tą dieną jis skambino žmonai kokius 4 kartus, klausė, kaip jaučiasi sūnus. Ji sakė, kad jis nori eiti žaisti, bet ji neleidžianti, todėl jis negalvojo, kad padėtis tokia bloga. Į namus jis iš darbo grįžo apie 17 valandą. Prieš važiuojant dar paskambino žmona ir pasakė, kad parvežtų tų pačių vaistų, kuriuos ji naudoja. Parvažiavęs ir pamatęs, kas yra D. , jis papurškė jo pažastį vaistais ir D. pasakė: „tėti nepuršk“. Matyt jam skaudėjo. Jis paskambino šeimos daktarei ir paklausė, ką daryti. Ši liepė vežti į ligoninę. Jie sėdo į automobilį su visais vaikais ir išvažiavo pas jo tėvus. Nuvažiavęs paskambino seseriai ir paprašė, kad atvažiuotų ir nuvežtų į ligoninę. Atvažiavo jos vyras ir jie su žmona nuvažiavo į Kretingos ligoninę. Sūnus buvo mieguistas, apatiškas, jis bijojo jį sodinti. Į ligoninę pats vežti negalėjo, nes neturėjo teisių. Žmona jam pasakojo, kad tuo metu jie ruošėsi vakarieniauti. Šalia D. buvo virdulys ir jis sukdamasis ranka jį užkliudė. Virdulys nuvirto ir išsiliejęs vanduo jį nuplikė. Tą vakarą žmona niekur negalėjo paskambinti ir paprašyti pagalbos. D. vėliau norėjo eiti žaisti, matyt žmona buvo pasimetusi, todėl ir nesikreipė pagalbos. Namuose yra vienas dviratis ir du sugedę. Į Klaipėdos ligoninę važiavo su GMP automobiliu. Į Kauno klinikas važiavo kartu su Z. . Jie susitiko Kretingoje ir jis pasakė, kas atsitiko D. . Prašė atvežti mirusios žmonos mirties liudijimą, nes reikėjo susitvarkyti dokumentus dėl pašalpų vaikams. Tai buvo antradienis. Vaiką į Kauną išvežė apie 9. 30 val. Kai jie atvažiavo į ligoninę, vaikas jau buvo atvežtas. Jis buvo nuėjęs į palatą, tačiau nebandė jo įkalbėti, kad jis sakytų, jog apsiplikė vandeniu pats. Gydytojai pasakė, kad jis pasilikti negalės, todėl vakare išvažiavo namo. Kaune liko Z. . Jis sakė, kad nereikia kelti triukšmo, nes nukentės niekuo nekalti šeimos nariai. Kiek kartų jis buvo nuvažiavęs į Kauno klinikas, negali pasakyti. Sanatorijoje jis nebuvo, tačiau kelis kartus skambino ir klausė, kaip D. . Perskaitęs ekspertizės aktą suprato, kad vaiko gyvybei grėsė pavojus. D. mama yra mirusi. Su dabartine žmona jis pradėjo gyventi po metų mirus žmonai. Kartu su D. pas juos yra keturi vaikai. Du dabartinės žmonos, D. ir vienas jų bendras vaikas. Jis kiekvieną dieną alkoholio nevartoja. Nors neturi jokio išsilavinimo, yra kunigas. Pasą D. darė, nes norėjo išsivežti jį į Airiją. Turėjo tokį pasiūlymą, kad D. būtų suteikta kvalifikuota pagalba. Tuo metu jam įtarimai dar nebuvo pareikšti.

Teismas netiki kaltinamojo parodymais, jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir laiko juos pasirinktu gynimosi būdu. Kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra prieštaringi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis P. M. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį, sekmadienį, iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, savo automobiliu išvyko pas motiną L. M., gyvenančią Kretingoje, (duomenys neskelbtini), kloti plytelių. Nurodė, kad tą dieną buvo stiprus vėjas ir lijo lietus, o prieš tai, šeštadienį, jie visi buvo namuose. Sekmadienį jis pas motiną virtuvėje ant sienos klojo plyteles, ir dėl blogo oro namo nebevažiavo, skambino savo žmonai E. , tačiau susisiekti nepavykdavo, kadangi jos telefonas buvo ne ryšio zonoje. Kitą dieną jis dirbo su A. M. ir D. P. Šilumos tinklų katilinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kretingoje. Tą pirmadienį, kai jis dirbo, jis nežinojo, kad D. yra apiplikytas karštu vandeniu, nes net pirmadienį nepavyko susisiekti su E. . Pirmadienį po darbo, apie 17.15, jis grįžo namo. T. E. jam pasakė, kad sekmadienį vakare, D. lipant ant kėdės, jis ranka kliudė arbatinį ar jo laidą, arbatinyje buvo ką tik užviręs vanduo, ir apsipylė verdančiu vandeniu. Tada jis iš karto ėjo žiūrėti D. , kuris gulėjo ant sofos. E. jam dar paaiškino, kad iš karto po to, kai D. apsipylė vandeniu, ji įkišo jį į šaltą vandenį, purškė vaistais. Jis pats D. žaizdas apipurškė vaistais, suvyniojo jį į audeklą, ir visi automobiliu nuvyko pas jo tėvus, Kretingoje, (duomenys neskelbtini). A. E. su vaikais pasiliko, o jis su D. ir sesers vyru nuvažiavo į Kretingos ligoninės Priėmimo skyrių. Po apžiūros Kretingos ligoninės priėmimo skyriuje, GMP automobiliu juos išvežė į Klaipėdos vaikų ligoninę. Kitą dieną jis nuvyko į Klaipėdą pas D. , kur jam buvo pranešta, kad jį veš į Kauno klinikas. Jis paskambino D. seneliams Z. bei susitikę visi išvyko į Kauną. Jis ant D. nepylė karšto vandens nei tyčia, nei netyčia, nes tą sekmadienį, kai D. apsipylė karštu vandeniu, jo namuose nebuvo. D. sako, kad jį vandeniu apipylė jis todėl, kad jam purškiant D. vaistais, jis sakė, „tėti, nepilk“. Matyt jam skaudėjo. E. negalėjo iškviesti pagalbos D. , nes nebuvo ryšio, tą vakarą stipriai lijo, be to, namuose buvo kelių mėnesių P. , kuris tą dieną buvo labai neramus (t. 2, b. l. 116–118).

Teisminio nagrinėjimo metu paklausus, kodėl jis pakeitė parodymus, kaltinamasis paaiškino, kad apie telefonų skambučių išklotines sužinojo ir su jomis susipažino susipažindamas su baudžiamąja byla. Jis bijojo, kad gali būti apkaltinta žmona, todėl ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą. Kito paaiškinimo dėl parodymų pakeitimo jis neturi.

Beje, ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat neparodė, kad sekmadienį tris kartus buvo grįžęs namo. Neaišku, kodėl jis melavo Migracijos tarnybos darbuotojoms, kad skubiai nori išvažiuoti su D. slidinėti į Alpes, nes tokios būsenos vaikas slidinėti dar tikrai negalėjo. O teisme jau teigė, kad norėjo išvykti į Airiją. Parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, teismas netiki, jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Apie tai bus pasisakyta vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Liudytoja E. M. parodė, kad su dabartinio jos vyro sūnumi D. jos santykiai geri. Šeštadienį jos vyras buvo namuose. Sekmadienį anksti iš ryto jis išvažiavo pas savo mamą virtuvėje kloti plytelių. Apie 19.30 val. jie ruošėsi vakarieniauti. Visi vaikai sėdėjo prie stalo. D. pradėjo sukinėtis ir užkliuvo už virdulio, kuris nuvirto ir nuplikino jį verdančiu vandeniu. Kiti vaikai vandeniu nenusiplikino. Vanduo bėgo ant stalo ir tada nubėgo ant jo šono. Kaip jam buvo nuplikyta pažastis, negali paaiškinti. Tuo metu jis klūpėjo ant kelių. Vaikas mojavo rankomis, gal atsirėmė rankomis į stalą. Stalas buvo iki vaiko pažastų. Ji įkišo vaiką į šaltą vandenį, numovė rūbelius, dėjo ant šono šaltus kompresus. Purškė pantenoliu, davė vaistų. Papurškus vaistais nuo nudegimų jis sakė, kad šalta. Po to nurimo. Greitosios medicininės pagalbos iškviesti ji negalėjo, nes buvo prie šulinio nukritęs mobiliojo ryšio telefonas ir neveikė, nes buvo sušlapęs. Jis pradėjo veikti tik pirmadienį. Ji niekam neskambino. Vyrui bijojo pasakyti. Jis pats paskambino pirmadienio rytą iš darbo ir ji tada jam pasakė, kad vaikas apsiplikė vandeniu. Tai buvo kažkur iki pietų. Į GMP neskambino, nes nežinojo, kad D. bus taip blogai. Vaikas naktį jautėsi normaliai. Iš ryto pats atsisėdo ant puoduko, pavalgė, žiūrėjo filmukus, žaidė su kitais vaikais.

Ji bijojusi pasakyti, kad pirmadienį mobiliojo ryšio telefonas jau veikė. Vyras grįžo iš darbo apie 17.30 valandą. Pamatęs, kas atsitiko, jis supanikavo, tada supanikavo ir ji. Ji žaizdas buvo sutvarkiusi. Jeigu taip būtų atsitikę jos vaikams, ji būtų elgusis kitaip. Ji manė, kad su vaistais galima kurį laiką „pratempti“. Pasakė vyrui telefonu, kas atsitiko, bet kokia žaizda, nesakė. Vyras grįžęs pamatė, kad vaistai ant stalo ir jai nespėjus pasakyti, kad neseniai jais purškė, papurškė vaikui pažastį. Jis pradėjo verkti ir sakė, kad šalta. Kai purkšdavo ji, vaikas taip pat truputį verkdavo. Jis paskambino gydytojai ir ši liepė vaiką vežti į ligoninę. Vyras pirmadienį jai skambino kelis kartus. Jie visi išvažiavo pas vyro tėvus. Ją su vaikais paliko pas juos, o pats su K. automobiliu išvežė D.į ligoninę. Pas tėvus jis užtruko neilgai. Ji Kretingoje niekam savo mobiliojo ryšio telefono nedavė. K. D. gulėjo ligoninėse, ji jo nematė. Su vyru jos santykiai geri. Su Z. taip pat santykiai geri. Kai D. pas juos atostogaudavo, tai grįždavo palepintas, bet paskui vėl viskas susitvarkydavo. Sekmadienį į Kretingą ji nevažiavo. Pats vaikas sugalvoti tokio žodžio, kaip „užkas“ negalėjo. Nuotraukoje nurodyta virdulio padėtis teisinga. Kaip jis nuvirto, to momento ji nematė. Vaikai prie stalo sėdėjo visi kartu. Laidas iš kištuko ištrauktas nebuvo.

Į advokato klausimą ji atsakė, kad D. sakė „tėti, nepilk“, o ne kaip anksčiau teigė, jog sakė „šalta“.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja E. M. parodė, kad 2008 08 24, sekmadienį, ji buvo namuose, (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone. Jos vyro P. M. namuose nebuvo, jis buvo išvykęs dirbti į Kretingą. Grįžti namo jis neplanavo, ruošėsi miegoti pas savo tėvus Kretingoje. 20.15 valandą vaikai susėdo prie stalo vakarieniauti, D sėdėjo prie stalo kairėje. Ji įjungė ant stalo stovintį arbatinuką, norėjo paruošti arbatos. D už nugaros buvo televizorius, į kurį jis sukiojosi. Tuo metu, kai arbatinukas buvo užviręs ir išsijungęs, D. ranka užkliudė arbatinuką, šis nuvirto ir karštas vanduo apliejo D kairįjį šoną, nuo petuko iki kojytės. Ji tuo metu buvo tame pačiame kambaryje, 1 metro atstumu nuo stalo, prie mažojo lovytės. Pamačiusi, kad D nusidegino, ji sušlapino rankšluostį ir uždėjo ant nudeginto šono. Po to, kai sušlapo drabužiai, ji juos numovė. Dominyką paguldė į lovą, nuolat keitė jam šaltą šlapią rankšluostį, apipurškė nudegusią vietą purškalu nuo infekcijų. Kitą dieną D. jau norėjo žaisti su kitais vaikais. Nurodė, kad pagalbos į medikus nesikreipė todėl, kad jos mobiliojo ryšio telefonas buvo sulūžęs, niekam negalėjo prisiskambinti, laidinio telefono neturi, iki (duomenys neskelbtini) kaimo, kuris yra už 3 kilometrų, eiti nesiryžo, nes manė, kad D. būtų buvę dar blogiau, nes už šono laikyti nebūtų buvę galima, jam skaudėjo. Dėl tos priežasties ant rankų jo nešti negalėjo, be to, jį būtų reikėję aprengti, o tai irgi skausminga. Vaikai buvo išsigandę, todėl negalėjo jų vienų palikti namie. Kitą dieną ji laukė grįžtančio vyro, buvo pasimetusi. Didesnieji vaikai turi dviračius, tačiau iškviesti pagalbą tokiu būdu nepagalvojo. 2008 08 25, pirmadienį, apie 18 valandą, namo grįžo P. M., papurškė D. vaistų, ir visi automobiliu nuvyko į Kretingos ligoninės Priėmimo skyrių (t. 2, b. 1. 82–84).

Iš liudytojos E. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad ji parodė vietą, kurioje sėdėjo D. , jo sėdėjimo padėtį – jis sėdėjo nugara į televizorių ir krūtine į stalą. Ji nusisuko prie lovytės ir tuo metu prie stalo apsipylė D. . Arbatinukas buvo pripildytas daugiau kaip iki pusės. Atsisukusi ji pamatė, kad arbatinukas yra nuvirtęs ant stato, ant šono, išsinėręs iš stovelio, ir ji Dominyką iš karto nunešė į vonią su šaltu vandeniu (t. 2, b. l. 85–86).

Šios liudytojos parodymais teismas netiki, jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jie taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo prieštaringi. Teismas juos vertina kaip siekimą padėti vyrui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apie tai taip pat bus pasisakyta vėliau.

Liudytoja L. M. parodė, kad paties įvykio ji nematė, nes buvo namuose. Sekmadienį pas ją buvo atvažiavęs sūnus klijuoti virtuvėje plytelių. Ji pati į darbą išėjo 5 valandą, todėl susitikę iš ryto nebuvo. Į namus grįžo 10 valandą. Sūnus buvo išvažiavęs į namus du kartus, ir dar vieną kartą važiavo į parduotuvę. Jis liko pas ją miegoti, o iš ryto išvažiavo į darbą. Sūnus kažkam skambino. Skambino žmonai, norėjo pranešti, kad vakare negrįš, bet mobiliojo ryšio telefonu niekas neatsakė. Ji grįžusi iš darbo visą laiką buvo namuose. Pirmadienį vakare sūnus atvažiavo su vaiku ir pasakė, kad jis apsiplikęs vandeniu. Sakė, kad D. buvo prie stalo, patraukė virdulį ir virdulys užkrito. Atvažiavo apie 18–18. 30 valandą. Negali patvirtinti, kad sūnus jai būtų skambinęs pirmadienį. Ikiteisminio tyrimo metu ji taip pat to negalėjo patvirtinti, nes neprisiminė. Kai buvo atvežtas D. , buvo užėjusi kaimynė ir P. taip pat buvo, kai dar buvo D. . Sūnus pas ją atvažiavo tamsios spalvos mašina. Sakė, kad atvažiavo iš namų. Kodėl iš karto nevežė į ligoninę, ji nežino. Iš jos jis skambino žentui.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama kaip liudytoja, L. M. taip pat tvirtino, kad pirmadienį, išėjęs į darbą, P. M. jai į mobiliojo ryšio telefoną neskambino (t. 2, b. l. 97 –98 ).

Šios liudytojos parodymais teismas netiki, nes jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Liudytoja teigė, kad sūnus atvažiavo tamsios spalvos mašina, tuo tarpu kaltinamasis teigė, kad pas mamą atvažiavo savo automobiliu ir iš jos skambino seseriai, kad ši nuvežtų į ligoninę, nes neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, bijojo ten važiuoti pats. Tai, kad ir kiti jos parodymai nėra teisingi, bus pasisakyta vėliau. Teismas taip pat jos parodymus vertina kaip siekimą padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Liudytoja B. Š. parodė, kad ji yra L. M. kaimynė ir matė, kad sekmadienį kaltinamasis pas ją klijavo plyteles. Kad jis klijavo plyteles, matė kaimynė ir dar vienas asmuo, kurio pavardės ji nenori sakyti. Ji dirbo iki 16 valandos. Kai grįžo iš darbo, apie 17 valandą kaltinamojo mama pasakė, kad atsitiko nelaimė. Vaiko pas ją nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama kaip liudytoja, B. Š. parodė, kad 2008-08-25 ji išėjo į darbą, apie 14–15 valandą, kai ji grįžo, pas ją verkdama atėjo L. M. ir pasakė, kad kaime jos marti L. ant stalo padėjo elektrinį virdulį su karštu vandeniu, o D. netyčia virdulį užkliudė, ir apsipylė vandeniu. Dar ji pasakė, kad dabar vaikas miega (t. 2, b. 1. 60–61).

Teismas tiki šios liudytojos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes byloje yra duomenų, kad L. M. tuo metu tikrai žinojo, kad D. nuplikytas karštu vandeniu. Maža to, D. jau buvo pas ją. Apie tai bus pasisakyta vėliau.

Liudytoja L. S. parodė, kad ji dirba Klaipėdos miesto Vaikų ligoninės Reanimacijos skyriaus vedėja. Kai buvo atvežtas D. , ji nematė, tik darė antrą jo perrišimą. Vaikas jau buvo naktį praleidęs ligoninėje. Jis buvo atvežtas nudegęs po pusantros paros. Vaikai dažniausiai apsipila priekinius kūno paviršius. Šiam vaikui buvo nudegęs šoninis paviršius. Jokiu indu taip apsipilti negalima. Vaikui buvo nudegintas žastas, šonas, šlaunis. Vaikas pats taip apsipilti negalėjo. Neįmanoma su virduliu sau apsipilti pažastį ir šoną. Sėdint ir nuvirtus virduliui, vaikui galėjo nudegti priekiniai šlaunų paviršiai. Jie niekaip negalėjo suprasti apsiplikymo mechanizmo. Nudegimai buvo didelio ploto ir gylio. Laiku nesuteikus pagalbos, vaikas greitai infekuojamas. Esmė ta, kad jį kuo greičiau reikėjo pristatyti į gydymo įstaigą. Ten buvo ne pūslės, o žaizdos. Nudegimai buvo pavojingi gyvybei. CRB tyrimai parodė, kad infekcija į vaiko organizmą pateko seniai. Tai stipraus infekavimo požymiai. Sunku pasakyti tiksliai, kada buvo padaryti nudegimai, bet tikrai daugiau kaip prieš parą. Suglumino, kad vaikui nudeginta pažastis. Skausmas tokiu atveju būna stiprus. Tokios nudegimo vietos per savo darbo praktiką ji nėra mačiusi, taip nėra buvę. Pas juos D. gulėjo neilgai, buvo perkeltas į Kauno klinikas odos persodinimui. Sepsis išsivystė dėl to, kad ilgą laiką nebuvo gydomas. Jo išsivystymo laikas labai individualus. Vaikui buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai, jis buvo kalbantis, tačiau veikiamas narkotinių medžiagų.

Liudytojas A. M. patvirtino tas aplinkybes, kad su kaltinamuoju kartu užaugo ir dirbo kartu. Po savaitgalio tą rytą P. į darbą atėjo išsigandęs ir pasakė, kad D. kažkur lipo ir netyčia nusiplikė. Tuo metu vaikas buvo nuvežtas pas jo mamą. Kur tuo metu buvo P. , kai vaikas nusiplikino karštu vandeniu, jis nežino. Jis paklausė, kodėl vaikas į ligoninę nenuvežtas, tai P. atsakė, kad gal nieko blogo nebus. Teigia, kad tą rytą nesimatė, kad kaltinamasis būtų vakarykščiai gėręs. Paklaustas kodėl pakeitė parodymus, nes ikiteisminio tyrimo metu teigė kitaip, atsakė, kad praėjus tiek laiko neprisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. Tada gal sakė netiesą, negali paaiškinti, kodėl taip sakė. P. tada jam nesakė, kad tuo metu jis buvo namuose, jis pats taip pasakė tardytojui. Visa kita, ką jis teigė ikiteisminio tyrimo metu, yra tiesa. Niekas jo neprašė pakeisti parodymų. Jis su kaltinamuoju buvo susitikęs, tačiau apie tai nekalbėjo. Pirmadienį atėjęs į darbą, jis iš karto pamatė, kad P. kažkoks ne toks. Gal ir buvo vakarykščiai gėręs. Buvo susivėlęs, neišsimiegojęs. Jam paskambino motina ir pasakė, kad vaiką reikia vežti į ligoninę. Iš darbo jis išėjo iki pietų ir negrįžo. Sakė, kad reikia vaiką vežti. Jis buvo keistas, pasimetęs ir nervingas tą rytą.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip liudytojas, A. M. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio ar rugsėjo pabaigoje jis dirbo vienoje brigadoje su P. M.. Pirmadienį atėjęs į darbą P. pasakė, kad vaikas apsipylė verdančiu vandeniu. P. M. darbe buvo sunerimęs, jis klausė, kas nutiko, ir M. jam atsakė, kad vaikas lakstė, žaidė, su ranka užkliudė arbatinį, o jis pats tuo metu kieme „baliavojo“. Jis klausė P. M., kur vaikas ir šis jam atsakė, kad pas tėvus. Į klausimą, ar vežė pas gydytojus, P. M. jam atsakė, kad „gal nieko nebus“. Po pietų, apie 15 valandą, P. M. paskambino motina M. , kuri pasakė, kad „vaikui blogai“, ir jis paprašė, kad jį išleistų iš darbo, nes reikėjo vežti vaiką. Nuvežė į Klaipėdos ligoninę, nes Kretingoje jam pasakė, jog vaikui kažkokia infekcija. Buvo matyti, kad P. atvyko į darbą vakarykščiai „baliavojęs“, jis ir pats to neslėpė. P. M. jam aiškino, kad vaiko sekmadienį pas gydytojus nevežė todėl, kad buvo išgėręs ir bijojo (t. 1, b. 1. 124–125).

Teismas tiki šio liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie atitinka faktines bylos aplinkybes ir kai kurių parodymų pakeitimą teisme vertina kaip siekimą sušvelninti teisinę padėtį savo draugui, kurį apkalbėti duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu neturėjo jokio pagrindo. Šie parodymai patvirtina, kad Dominykas buvo pas kaltinamojo motiną, nes ji matė, kad vaiko sveikata blogėja, ir ji jam paskambino sakydama, kad jį reikia vežti į ligoninę. Liudytojo nurodytas laikas, kada kaltinamajam paskambino mama, pasakydama, kad vaikui blogai – sutampa su byloje esančiose telefoninių pokalbių išklotinėse nurodytu laiku.

Liudytojas D. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo paauglystės. Tuo metu kartu dirbo. Tą pirmadienį kaltinamasis į darbą atėjo kažkoks keistas, buvo tylus. Jie paklausė, kas atsitiko. Kaltinamasis atsakė, kad vaikas apsipylė karštu vandeniu, lakstė aplink stalą ir apsiplikė. Nežino, ar jis pats tą momentą matė. Vaiką nuvežė pas savo tėvus, nes į ligoninę negalėjo nuvežti, o kodėl, nesakė. Minėjo, kad tepė tepalais, o paskui veš į ligoninę. Jis skambino, ir jam skambino tėvai, teiravosi, išgyveno dėl to vaiko. Dažnai skambino. Paskui jis anksčiau iš darbo išvažiavo. Jis nežino, ar kaltinamasis iš vakaro buvo gėręs. Vaikas nusiplikė sekmadienį, o pirmadienį jį nuvežė pas tėvus, taip jis suprato. Į darbą jis atvažiavo savo mašina. P. nesakė, kad sekmadienį gėrė.

Liudytoja J. B. parodė, kad dirba Kačerginės sanatorijoje „Žibutė“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja. D. pas juos buvo gydytas nuo rugsėjo 11 d. iki spalio 5 d. Atvykimo dieną jis buvo apžiūrėtas, su juo buvo pasikalbėta ir paskirtas gydymas. Paklausus, kaip jis nudegė, vaikas atsakė, kad „mane apiplikė tėtis. Tyčia mane apipylė“. Jis jai pasakė: „aš tau sakau, kad mane apipylė tėtis. Ji liepusi psichologei A. S. ištirti šį atvejį. Po tyrimo psichologė ją informavo, kad dirbant su vaiku situacija buvo aiškinamasi žaidimais. Šiuo atveju buvo daroma taip pat. Psichologė sakė, kad jis bus tėtis, o ji bus D. . D. priėjo prie jos ir pakėlęs jos ranką arbatiniu pylė ant pažasties. Taigi tai, ką sakė vaikas, gali būti tiesa, nes jis parodė pylimo veiksmą. Dažniausiai vaikai karštu vandeniu apsipila krūtinę, kelius. Kilus klausimui, kaip tai galėjo atsitikti, jie kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Vaikas jautė be galo didelį skausmą, nes randėjo žaizdos, pagal jų lokalizaciją tai veda prie invalidumo. Vaikas turėjo nešioti specialius rūbus, jį kamavo ir niežulys. Tokios minties, kad vaikas sakė netiesą, nebuvo. Per visą D. buvimo pas juos laiką, tėvas nebuvo nė karto atvažiavęs. D. sakė, kad pas tėtį nenori. Matėsi, kad tos temos jis vengia. Vaikščiojo susikaustęs, buvo nesugijusios žaizdos. Po tokių nudegimų gali įvykti šokas. Juo anksčiau tokiu atveju suteikiama pagalba, tuo gydymas efektyvesnis dėl odos persodinimo. Vaikui buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir jį, jam būnant pas juos, prižiūrėjo senelis. Ji įsitikinusi, kad vaikas apie tokius dalykus nefantazavo.

Liudytoja D. B. parodė, kad šioje sanatorijoje dirba socialine darbuotoja. D. pas juos buvo atvežtas iš Kauno klinikų reabilitaciniam gydymui. Ligos istorijoje buvo pažymėta, kad jo mama mirusi ir reikalinga psichologinė analizė. Jis atvyko po stiprios traumos, dažnai verkdavo, nes labai skaudėdavo. Su vaiku buvo senelis, kuris jį nuolatos prižiūrėjo. Vaiko psichologinė būsena buvo sutrikusi. Per visą vaiko buvimo pas juos laiką D. tėtis nebuvo atvažiavęs ir nė karto nepaskambino, nepaklausė, kokia sūnaus būklė. Ji su vaiku bendravo. Visą laiką su juo buvo senelis. Konsultacijai buvo paskirta psichologė. Neatvykus tėveliui, jos pranešė Vaiko teisių apsaugos tarnybai. D. bijojo grįžti į namus, sakė, kad tėvelis vėl apdegins. Vaikas visą laiką jautėsi nesaugus ir įsitempęs. Ji mažai klausinėjo vaiką, kas įvyko, nes bijojo dar labiau sutrikdyti jo psichologinę būseną.

Liudytoja A. S. (A. J.) parodė, kad dirba sanatorijoje psichologe. D. pas ją atvyko su gydytojo siuntimu. Buvo prašoma įvertinti jo psichologinę būseną. Berniuką stebėjo būnant kartu seneliui, vėliau jau bendravo be senelio. Iš pradžių taikė dailės terapiją, norėdama įvertinti emocinę būseną. Jis piešė tamsiomis spalvomis, vėliau atsirado ryškesnės spalvos. Ji pradėjo modeliuoti situaciją, leido žaisti indais. Kurį laiką jis dėliojo indelius, Po kurio laiko arbatinuku pylė jai po pažastimi. Kalbėjo mažai. Ji mano, kad jis demonstravo tai, kas galėjo su juo atsitikti. Jis pakėlė jos ranką ir pylė arbatinuku. Prieš tai ji nežinojo, kad jis apiplikytas. D. padavė puodelį jai ir pasidėjo sau. Ji pasakė, kad ji bus D. . Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad panaudojus žaidimo indeliais metodiką, D. žaidimui turėjo tikrą arbatinuką, puodelius, lėkštutes ir šaukštelius. D. M. imitavo vandens įpylimą į puodelius, paklausus, kas sėdėjo prie stalo, atsakė, kad tėtis, parodė, kur jis sėdėjo, ji paprašė D. , kad jis žaidime būtų tėtis, o ji bus D. , paprašė parodyti, kaip tėtis įpylė arbatą. T. D. priėjo prie jos, pakėlė jos ranką ir arbatinuku imitavo pylimą ant dešiniojo šono. Iš tokio D. elgesio galima suprasti, kad jis pademonstravo jo tėvo P. M. veiksmus (t. l, b. l.114–115).

Liudytoja parodė, kad su Dominyku bendravo nuo rugsėjo 23 d. iki spalio 1 d. Apie tėvą kalbėdavo mažai, nes jis tos kalbos vengdavo. Kartodavo, kad nori pas mamą, kai būdavo emociškai sudirgęs. Sakė, kad pas tėvą nenori.

Liudytoja J. P. patvirtino tas aplinkybes, kad ji yra L. M. kaimynė ir pirmadienį apie 11–12 val. išėjo į kiemą ir išgirdo kažkokį sumišimą pas kaimynę. Nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, ir pamatė lovelėje gulintį D. . Kambaryje buvo jo tėvas, E. ir L. M.. Sakė, kad D. apsidegino verdančiu vandeniu. Kaip jie atvažiavo, ji nematė, o išvažiavo labai greitai.

Liudytoja O. J. parodė, kad žino, jog nukentėjo vaikas. Apie tai jai papasakojo jos teta J. P., pas kurią ji lankydavosi dažnai, nes ten turi savo žemės. Po įvykio ji su teta kalbėjo po 2–3 dienų. Plyteles kaltinamasis pas mamą klijavo žymiai anksčiau iki įvykio.

Liudytojas P. Z. parodė, kad gyvena Kauno rajone. Brolis jam paskambino ir pasakė, kad jo anūkas D. vežamas į Kauno klinikas. Jis ten nuvažiavo, susirado, kur D. guli, ir kadangi jis miegojo, paklausė seselės, kaip jo sveikata. Ši atsakė, kad vaikas labai silpnas.Po kurio laiko atvažiavo jo brolis su žmona ir vaiko tėvas. Pirmas į palatą įėjo vaiko tėvas ir jam pasirodė, kad vaikas nusisuko ir nenorėjo su juo kalbėti. Įėjus seneliui vaikas sušuko: „ gelbėk seneli mane“. Įėjus močiutei, jis girdėjo, kad D. prašė, kad senelis jo nepaliktų. Brolio žmona su vaiku buvo visą laiką. Reanimacijos skyriuje jis buvo apie 8 paras. Brolis jam pasakė, kad D. jam sakęs, kad jį apipylė tėtis. D. tą sakė ir jam. Per visą tą laiką tėvas savo sūnaus neaplankė. Tai, kad tėvas liepė vaikui sakyti, jog jis apsipylė pats, jam pasakė brolis. Vaikas visą laiką kartojo, kad tėvas jį apipylė, o būdamas sanatorijoje sakė, kad tėvas jį „pakas“.

Liudytoja S. S. parodė, kad P. M. buvęs jos bendradarbis. Jai A. M. pasakojo, kad vaikas nusiplikė. Jie išgerdavo, tačiau ne kiekvieną dieną. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama kaip liudytoja, S. S. parodė, kad 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje kalbėjosi su A. M., kuris jai pasakė, kad P. M. gėrė su senuku, kaip ji suprato, su sodybos šeimininku, ir ant vaiko užvirto verdantis vanduo. 2008 rugpjūčio pabaigoje ji girdėjo, kad P. M. sakė, jog paliko nudegintą savo sūnų pas motiną, kuri gyvena Kretingoje, netoli stoties. Teigė, kad P. M. pokalbio su ja metu paaiškino, kad jis namie gėrė, ir vaikas nusiplikė su vandeniu (tomas 1, b. 1. 121–122).

Teismas tiki liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes byloje yra nustatyta, kad iš tiesų D. buvo išvežtas pas kaltinamojo motiną.

Liudytoja D. V. parodė, kad dirba Vaiko teisių apsaugos tarnyboje. Jai teko rinkti informaciją apie šeimą po įvykio. M. pasakojo, kad valgant vakarienę, D. ranka užkliudė virdulį ir apsipylė. Aiškino, kad telefonas buvo sugedęs ir su niekuo susisiekti negalėjo. Sakė, kad vyras buvo išvažiavęs pas mamą. Grįžęs nuvežė vaiką į ligoninę. Ji žino, kad vaikas gali būti apklausiamas tik vieną kartą specialistų, todėl nesikišo į tyrimą. Bendradarbiauja su policija ir žinojo, kad vyksta tyrimas.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama kaip liudytoja, ji parodė, kad klausė E. M., kodėl ji neieškojo pagalbos kitą dieną, ir ši atsakė, kad labai lijo ir buvo vėjuota. (tomas 2, b. 1. 62–63). Šiuos savo parodymus ji patvirtino ir teisme.

Liudytoja I. S. parodė, kad dirba Kauno medicinos klinikoje gydytoja. Vaikas buvo atvežtas iš Klaipėdos ligoninės. Vaikas buvo nudegęs 12 procentų kūno ir tai rimtas nudegimas. Ji pati kalbėjosi su tėvu ir seneliu ir jai susidarė įspūdis, kad vaikas nudegė ne dėl tėvo kaltės. Senelis jai nesakė, kas vaiką apdegino tėvas. Kada vaikas buvo apdegintas, ji kaip gydytoja negali pasakyti. Nudegimas buvo nuo viršaus į apačią. Nudegimas pagal išsidėstymą gali būti tipiškas. Netipiškas būna tada, kai ranka kišama į vandenį. Kad tai tyčinis nudeginimas, įtarimų nebuvo. Medicininiuose dokumentuose, kad nudegino tėtis, ji užrašė vaiko žodžius. Tėvai turėjo į gydymo įstaigą kreiptis iš karto. Kuo didesnis nudegimas, tuo mažiau būna skausmo. Esant tokiai būklei, vaikas bėgioti negalėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama kaip liudytoja, I. S. parodė, kad dėl kūno nudegimo į Kauną iš Klaipėdos buvo atvežtas mažametis D. M.. Jos akivaizdoje seneliai kaltino tėvą, kuris nesigynė, buvo ramus, į jos klausimą, kaip vaikas nudegė, tėvas parodė, kad tą naktį dirbo, savo sūnų paliko su pamote, įvykis atsitiko vakare, žmona jam negalėjo pranešti, nes neturėjo telefono. Vaiko tėvas buvo nekalbus, informaciją apie vaiko sužalojimą jai reikėjo „išpešti“, t. y. turėjo pateikti daug klausimų, kad jis ką nors paaiškintų. Vaikas po nudegimo visą vakarą ir naktį iki pat atvežimo į Klaipėdos ligoninę turėjo iškęsti didžiulį skausmą (t. 2, b. l. 45–46).

Liudytoją I. S. apklausus teisme pakartotinai, ji paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos parodymams įtakos darė Z. , nes ji su juo bendravo, šis sudarė solidaus žmogaus įspūdį, o vaiko tėvas buvo nekalbus. Ji tiesiog pasidavė emocijoms. Patvirtino, kad tarp kaltinamojo ir Z. iš tiesų buvo nemalonus pokalbis, todėl jai tas nepatiko. Patvirtino ir tai, kad bendravo su vaiku, jeigu medicininiuose dokumentuose įrašė vaiko žodžius, kad jį apipylė tėvas.

Iš 2009 03 02 gauto kompaktinio disko, kuriame yra įrašas su I. S. pranešimu 2008 08 26 į Kretingos rajono PK, bei jį išklausius, nustatyta, kad I. S. pranešė policijos pareigūnams apie į ligoninę patekusį nuplikytą mažametį. Ji teigė, kad tėvą išsiuntė namo, nes jis kažkoks nepatikimas, atvejis yra neaiškus ir kad reikia išsiaiškinti (t. 2, b. 1. 165).

Išklausiusi įrašą, kuriame ji praneša policijos pareigūnams apie įvykį, liudytoja teigė, kad taip privalėjo pasielgti, bet negalėjo paaiškinti, kokiais atvejais tai privaloma. Vėlgi teigė, kad pokalbio turiniui įtakos darė Z. , paveikęs ją psichologiškai.

Šios liudytojos parodymais teismas tiki tiek, kiek jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Jos parodymai prieštaringi, o jų pakeitimo motyvacija neįtikinanti, prieštaraujanti faktinėms bylos aplinkybėms. Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad vaikas iki kol buvo atvežtas į Klaipėdos ligoninę, kentė didžiulį skausmą. Teisme ji jau teigė, kad kuo didesnis nudegimas, tuo skausmas mažesnis.

Liudytoja B. R. Š. parodė, kad dirba Migracijos tarnybos poskyryje specialiste. Iš kolegių žino, kad 2009-03-17 kaltinamasis kreipėsi į Migracijos tarnybą dėl to, kad būtų padarytas sūnui D. pasas, kurį jis buvo praradęs. Prarastą dokumentą jos blokavo, užsakė naują. Kovo mėnesio 20 d. pasas jau buvo padarytas, nes tėvas labai prašė jį padaryti skubiai, sakė, kad nori su sūnumi vykti į Alpes slidinėti. Telefonu paskambinęs asmuo pasiteiravo, ar pasas jau padarytas. Ji pasakiusi, kad taip. Kai atėjo vyras jo pasiimti, ji paprašė jo asmens dokumentų. Kadangi jis jų neturėjo, tai ji paso jam neatidavė. Po kelių dienų jis vėl atėjo ir sakė, kad turi tik paso kopiją, tačiau ji ir tada jam paso neatidavė. Po to ji sužinojo, kad šiam asmeniui pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji pasą atidavė Z. .

Liudytojas K. M. patvirtino tas aplinkybes, kad jis dirba darbų vadovu ir kaltinamasis pas juos dirbo. Tą dieną, kai jis atvyko į objektą, P. darbe nebuvo. Bendradarbiai pasakė, kad jis išvežė vaiką į Kauno klinikas. Apie įvykį jis nieko nežino. Darbe spartumu kaltinamasis nepasižymėjo. Teko matyti darbe ir išgėrusį. Mokyklos direktorė, kurioje jie tuo metu dirbo, yra sakiusi, kad nenori to žmogaus mokykloje matyti.

Liudytojas A. S. parodė, kad dirba Kretingos policijos komisariate. Datos jis tiksliai neatsimena, tačiau apie 19 valandą į Policijos komisariatą atvyko kaltinamasis su savo seserimi ir sakė, kad jo sūnus yra pas senelius, kurie jo jam neatiduoda, ir jis nori jį pasiimti. Jis sakė, kad buvo kažkokia nutartis dėl vaiko buvimo pas senelius. Tada jis jam paaiškino, kad šį klausimą reikia spręsti kartu su Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Dar kažkoks giminaitis buvo atėjęs, kėlė triukšmą. Jie budėtojo mašina nuvažiavo pas Z. , bet jų ten niekas neįsileido, buvo jau vėlu.

Liudytojas R. V. nurodė tas aplinkybes, kad kaltinamojo šeima gyvena jo sodyboje ir jis nevežė jo apdegusio vaiko pas šio tėvus. Jis net jo mašinoje nėra sėdėjęs.

Liudytoja V. K. parodė, kad dirba Kretingos lopšelio-darželio direktore. Nuo vasaros D. lanko kitą darželį. Iki to lankė jų darželį-lopšelį. Po įvykio vaikas dar lankė jų darželį. Ji atostogavo du mėnesius ir kai grįžo iš atostogų, D. į darželį atvesdavo senelis. Ji stebėdavo pamokėles ir jokio išskirtinio D. elgesio nepastebėjo. Nieko jo neklausinėjo. Ji patvirtino, kad teismui pateiktas 2009-11-12 raštas dėl informacijos pateikimo Nr. D2-27( 1, 9, ) ( t, 3 b. l. 171–172 ) yra atsakymas į Vaiko teisių apsaugos tarnybos paklausimą dėl galimo D. sužalojimo jam būnant darželyje ir bendraujant su tėvu. Beje, iš šio rašto nustatyta, kad darželio darbuotojai buvo informuoti, kad kaltinamasis su savo sūnumi nuo 2009 m. gegužės 7 d. gali bendrauti tiktai dalyvaujant globėjai Z. . Bet šio nurodymo nebuvo laikomasi.

Liudytoja I. L. parodė, kad dirba šio darželio auklėtoja. D. jau po įvykio atėjo į jos grupę. Seneliai vaiką atvedė jau po jo buvimo sanatorijoje. Jis greitai adaptavosi grupėje, buvo linksmas. Jis nešiojo specialų kostiumą po nudegimų. Spalio 7 d. vaikas atėjo į darželį, o rugsėjo mėnesį dar gydėsi. Sausio mėnesį tėvas buvo atėjęs ir atnešė prašymą atleisti nuo mokesčių. J. D. atnešė knygutę, jie gražiai pabendravo. Kita auklėtoja sakė, kad jis buvo atėjęs ir per Dominyko gimtadienį, bet tada jo nebuvo. Ji girdėjusi, kaip D. auklėtojai R. sakė, kad jį nuplikė tėvas.

Teismui buvo pateiktas 2009-02-24 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus raštas, kuris adresuotas nežinia kam (t. 3, b. l. 100), kuriame nurodyta, kad L. D. apsilankius ugdymo įstaigoje, ji, dalyvaujant I. L. ir V. K., bendravo su D. . D. pats pradėjo pasakoti, kad senelis jam sakęs, kad jį karštu vandeniu nuplikė tėtis, tačiau buvo ne taip. Tai padarė Lenos (pamotės) vaikai. Ant šio dokumento pasirašė V. K., I. L. ir L. D..

Z. pateikė teismui padarytus garso įrašus. Jie buvo padaryti bendraujant su liudytojomis V. K., I. L., L. D., V. L. (t. 3, b. l. 123–151). Šie garso įrašai buvo ištirti ir teismas laiko juos įrodymais byloje, nes visi jame dalyvavę asmenys patvirtino, kad tai jų pokalbiai. Iš Z. pokalbio su Vaikų darželio darbuotojomis V. K. ir I. L. nustatyta, kad pokalbio metu su Z. , jos aplinkybę, kad D. pats pradėjo pasakoti, jog senelis jam sakęs, kad jį karštu vandeniu nuplikė tėtis, tačiau buvo ne taip, tai padarė L. (pamotės) vaikai, paneigė. Teigė, kad D. to nesakė. K. teigė, kad „bet žinokit, kai nueini į grupę, kas svetimas beateitų, jis pasako tą sakinį“. Z. paklausus, kokį sakinį, ji atsakė: „tėvelis mane nuplikė“ (t. 3, b. l. 115). Tą patį pokalbyje patvirtino ir I. L.. Tačiau teismo posėdžio metu vaikų darželio direktorė V. K., išklausiusi įrašą jau teigė, kad ją pačią stebina jos pasakytas sakinys, kad vaikas visiems sakęs, kad jį nuplikė tėtis. Gal kada atėjusi į grupę ji ir girdėjusi tokį sakinį. Ši aplinkybė parodo, kad V. K. suvokė, kad pasirašė ant dokumento, kuris neatitinka tikrovės. Dėl rašto pasirašymo aplinkybių I. L. paaiškino, kad į Vaikų darželį buvo atėjusi Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės D. ir L. . Ją pakvietė į direktorės kabinetą ir davė pasirašyti raštą. Ji perskaitė tą raštą, bet matyt neatkreipė dėmesio į tą sakinį.

Iš tiesų ši liudytoja taip pat sako netiesą, nes rašto turinio esmė ir yra tas sakinys, į kurį, kaip ji teigia, neatkreipusi dėmesio. Bet teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad tokios kalbos nebuvo. Tai leidžia daryti išvada, kad liudytojoms buvo daromas poveikis, jog raštas, kuris neatitinka tikrovės, būtų pasirašytas. N. D., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek nevyriausybinės organizacijos „Vaiko namas“ vaiko apklausos kambaryje, nei bendraudamas su kitais asmenimis niekada nėra to sakęs.

Liudytoja L. D. parodė, kad dirba Kretingos Vaiko apsaugos tarnybos vyriausiąja specialiste. Apie įvykį ji sužinojo 2008-08-26. Gavo informaciją iš Klaipėdos vaikų ligoninės. Iki įvykio neturėjo jokios informacijos apie tą šeimą. Bendravo su šeimos nariais. Pokalbis su vaiku darželyje vyko vasario 24 d. apie 16 valandą. Ji ten surašė, kas buvo kalbama, o grįžusi perspausdino kompiuteriu. Išeinant iš darželio sutiko Z. ir informavo jį apie tą raštą. Rašte ji parašė tiesą, ir nežino, kodėl darželio darbuotojos taip kalbėjo teisme. Visos dalyvavusios pokalbyje raštą pasirašė gera valia. Šio rašto jos neperdavė prokuratūrai, nes laukė, kad jie paprašytų turimos informacijos, todėl jį ir pateikė tik teismo posėdžio metu.

Liudytoja V. L. parodė, kad dirba Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus viršininke. Patvirtino, kad apie įvykį informaciją gavo iš medicinos darbuotojų, todėl pradėjo domėtis ta šeima, rinko medžiagą, kalbėjo su šeimos nariais. Ji žino, kad tėvas buvo nuvykęs į Kauno klinikas, tačiau kiek kartų, negali pasakyti.

I. Z. pateiktą garso įrašą, liudytojos L. D. ir V. L. patvirtino, kad tai jų pokalbis.

Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisės apsaugos tarnybos veikla, liečianti šį įvykį, įvertinta 2009-11-02 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymoje Nr. 05-20008/1-308, 05-2009/1-285, 05-2009/-349 (t.3, b. l. 80–90), todėl teismas šių pažeidimų nekartoja. Susidaro įspūdis, kad šiuo atveju buvo veikiama ne ginant vaiko interesus. Pokalbio, kurį pateikė teismui Z. metu, patys Z. nurodo, kokius pareigūnės padarė pažeidimus ir kad neturėjo teisės apklausti Dominyko neturėdamos tam nei įgaliojimų, nei reikiamo išsilavinimo. Įdomus faktas, kuris patvirtina teismo padarytą išvadą, yra ir tai, kad raštas, kuris buvo pateiktas teismui apie bendravimą su Dominyku, buvo pateiktas net ne pirmojo teismo posėdžio metu, o prokuratūros darbuotojai apie jį nieko net nežinojo.

Liudytoja B. Z. patvirtino tas aplinkybes, kad po jų dukters mirties su kaltinamuoju jų santykiai buvo gana šalti, tačiau D. pas juos būdavo savaitgaliais ir per šventes. Apie įvykį ji sužinojo rugpjūčio 26 d. Jai paskambino kaltinamasis ir paprašė dukters mirties liudijimo, nes jam reikėjo susitvarkyti dokumentus. Jiems susitikus, jie jo paprašė, kad nori pasiimti D.. Tada kaltinamasis atsakė, kad jis truputį serga, nes apsiplikė ir guli Klaipėdos ligoninėje. Tik pradėjus klausinėti, paaiškėjo, kad jį ruošiamasi vežti į Kauno klinikas. Jie suprato, kad tai rimta, ir pasakė, kad skubiai reikia ten važiuoti. Kaltinamasis didelio noro važiuoti nerodė. Tačiau jie visi nuvažiavo. Kaltinamasis pirmas įėjo pas sūnų ir kažką jam kalbėjo. Po to jie kalbėjo su gydytojais, kurie pasakė, kad vaiko sveikatos būklė labai sunki. Vaikas nuolatos sakė, kad jį apipylė tėtis. Tą ji girdėjo iš medicinos seserų, tą patį jis sakė ir prie jos. D. ne kartą sakė, kad tėvas jam liepė sakyti, kad jis apsiplikė pats, tačiau tai padarė jis. Ji asmeniškai su M. nekalbėjo, tačiau pokalbis buvo vaiko teisių apsaugos tarnybos posėdyje 2008 m. spalio 13 d. Tada ji sakė, kad kaip ji galėjo vežti vaiką į ligoninę per tokį lietų. Tėvas išvyko tą pačią dieną. Prie vaiko ligoninėje buvo ji. Jis buvo atvažiavęs vieną kartą, kai ji turėjo grįžti namo. Pabuvo ten vieną dieną. Kaltinamasis jiems sakė, kad jie nedrįstų kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes kažkas gali nukentėti. K. D. grįžo, tėvas jį aplankė maždaug po savaitės. Vaikas jam aiškino, kaip buvo gydoma, ir klausė: „tėti, kodėl mane išdeginai?“. Kaltinamasis tylėjo, nieko nesakė. Jie sužinojo, kad buvo daromos D. paso nuotraukos, ir išsiaiškino, kad K. , tai yra kaltinamojo sesuo su vyru, ruošiasi išvykti į Airiją. Jiems kilo įtarimas, kad jie gali išsivežti vaiką, nes sutapo laikas. Iki įvykio D. skundėsi, kad yra tėvo mušamas. Jie apie tai pasikalbėjo su kaltinamuoju, bet daugiau niekur nesikreipė. Matė diržo pėdsakus ant kūno.

Analogiškus parodymus davė ir liudytojas A. A. Z.. Papildomai nurodė, kad sanatorijoje ir Vaiko raidos centre jis buvo su D. . Ligoninėje vaikas jam pirmam pasakė, kad jį išdegino tėtis. G. M. sakė, kad morfijaus dozę reikėjo padidinti penkis kartus, nes skausmas buvo baisus. D. šaukė, kad senelis jį gelbėtų, nes jis neišgyvens. 2008-09-10 jis buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kaimą. Abiejų tėvų nebuvo. Jie grįžo vėliau, nors pas juos buvo mažas vaikas, vadinasi, vyresnieji vaikai su kūdikiu susitvarkydavo ir juos buvo galima kuriam laikui palikti vienus. D. sakė, kad tėtis jo niekada nėra purškęs tais vaistais nuo nudegimo. Po įvykio vaikas labai pasikeitė. Susilpnėjo jo sveikata. Pasikeitė psichologinė būsena, jis jaučia baimę, bijo būti vienas. Kartais be priežasties supyksta, stengiasi daugiau valgyti, kad būtų stiprus. Su juo jie stengiasi nekalbėti apie jo mamą. Tačiau jis žiūri jos nuotraukas, verkia, prašo, kad nuvežtų prie jos kapo. Jis kaip tik rugsėjo 23 d., apie 11 val., nuvežė D. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tėvas buvo grįžęs su grybais iš miško.

Iš 2008-12-19 mažamečio nukentėjusiojo D. M. apklausos, kuri vyko nevyriausybinėje organizacijoje „Vaiko namas“, nustatyta, kad D sakė, jog jam tėtis pylė su karštu vandeniu „į šonelį.“ Norėjo jį iškepti. Paprašius psichologei piešinyje parodyti, kur jį nuplikė, nupiešė šoną. Teigė, kad kai jį apipylė karštu vandeniu, namie buvo L. , sesė ir brolis. Senelio ir senelės nebuvo. Tėtis pakėlė jo ranką, ir apipylė su karštu vandeniu (parodė, kaip tai buvo padaryta) Sakė, kad L. matė, kaip tėtis pylė, ir sakė tėčiui nepilti, bet jis vis tiek pylė. Tėtis jį išdegino (t. 1, b. l. 100–101).

Iš 2008-08-26 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, buvo apžiūrėta (t.1, b. 1. 3–7).

Iš 2009-05-21 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas gyvenamojo namo kambarys, kur įvyko įvykis. Nustatyta, kad stalo, ant kurio stovėjo virdulys, aukštis yra 71 centimetras (t. 1, b. 1. 8–12).

Iš 2009-06-23 vietovės apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta vietovė, kurioje yra šis gyvenamasis namas (t. 1, b. 1. 13–17 ).

Iš 2009- 02-27 pažymos apie meteorologines sąlygas nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 23 d. smarkiai lijo. Tai pavojingas lietus. Rugpjūčio 24 d. kritulių ir pavojingų meteorologinių reiškinių nebuvo (t.1, b. 1. 19).

Iš 2009-05-27 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas elektrinis virdulys (t. 1, b. l. 22–27).

Iš 2008-10-21 Specialisto išvados Nr. G 2038/08 (03) nustatyta, kad mažamečiam D. M. buvo padaryti krūtinės, nugaros, sėdmens ir kairės šlaunies, II B–III laipsnio 12 proc. viso kūno paviršiaus ploto terminiai nudegimai, kurie komplikavosi pūlingu procesu. D. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. 1. 62 ).

Iš 2009-05-07 Specialisto išvados Nr. KG 29/09(03) prie specialisto išvados G 2038/08 (03) nustatyta, kad D. M. padaryti terminiai nudegimai kairės pusės pečių juostos, krūtinės ląstos – nugaros, juosmens, kairio sėdmens, kairės kojos, II B–III laipsnio 12 proc. viso kūno paviršiaus ploto. Terminiai nudegimai atsirado dėl kontaktinės ekspozicijos su karštu skysčiu. D. M. padarytas ilgalaikis sveikatos sutrikdymas, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. 1. 70–71).

Teismo posėdžio metu apklausiamas teismo medicinos ekspertas V. A. paaiškino, kad buvo atlikta pirminė ir papildoma ekspertizės. Sveikatos sutrikdymas buvo kvalifikuotas pagal pasekmes. Nurodė, kad kairysis petys yra nuo sprando iki peties. Buvo nudegintas ir šonas po pažastimi. Pirminio poveikio vieta buvo kairiojo peties viršus. Kokioje padėtyje D. būtų sėdėjęs prie stalo, jis vis tiek negalėjo patirti tokio pobūdžio nudegimų virduliui nuvirtus ant stalo. Kad susidarytų tokie nudegimai pilant vandenį tiesiai ant žmogaus, reikia, kad virdulyje būtų vienas arba pusantro litro vandens. Be to, patraukus virdulio laidą, jis virsta į priešingą pusę. Tikėtina, kad nudegimo metu D. ranka turėjo būti pakelta ir skystis bėgo žemyn per pažastį ir šlaunį. Šlaunys buvo horizontalioje padėtyje ir jos nudegė daugiau. Vaikas po tokių nudegimų jautė didžiulį skausmą ir tokiu atveju yra naudojami narkotiniai analgetikai. Esant tokiam nudegimui yra skausminis šokas su galimu sąmonės praradimu. Po tokių nudegimų vaikas tikrai negalėjo ne tik kad žaisti, bet ir judėti. Remiantis medicininių dokumentų duomenimis, tai galėjo atsitikti 23 dieną.

Iš 2009-04-07 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti ir nufotografuoti D. M. padaryti kūno sužalojimai (t. 1, b. 1. 74–89).

Iš 2009-02-09 A. A. Z. prašymo nustatyta, kad jo prašymu prie bylos buvo pridėtos D. M. nuotraukos, kuriose užfiksuoti jam padaryti kūno sužalojimai (t.1, b. l. 90–97).

Iš 2009-06-22 B. Z. prašymo nustatyta, kad jos prašymu prie bylos buvo pridėtos D. M. nuotraukos, kuriose užfiksuoti jam padaryti kūno sužalojimai (t. 1, b. l. 94–97).

Iš išrašo iš mažamečio nukentėjusiojo D. M. ligos istorijos Nr. 887 K, nustatyta, kad sanatorijoje konsultacijos pas psichologę metu mažametis nukentėjusysis D. M. papasakojo, kad jį apipylė tėtis ir liepė iškentėti. D. parodė, kaip tėtis pakėlė jo ranką ir apipylė verdančiu vandeniu.

Tiriant psichikos būseną, D. M. į klausimus atsakė pagal prasmę, teigė, kad tėtis jį muša diržu, jo nemyli. Mąstymo, suvokimo sutrikimų nėra. Pusiau struktūrizuoto pokalbio metu mažametis D. M. pasakė, kad „tėtis išdegino mane“, kad L. sakė „nereikia“, tėtis sakė – „reikia“, pylė vandenį iš „arbatinuko“ (t. 1, b. 1. 104–105).

Iš VĮ Kačerginės vaikų sanatorijos „Žibutė“ 2008 12 15 pažymos Nr. 4.5-413, nustatyta, kad D. atvykus į sanatoriją, pirmą dieną apžiūros metu mažametis nukentėjusysis D. M. į klausimą „kaip tu nudegei?“, atsakė: „mane nuplikino tėtis, tyčia“. Tą berniukas kartojo nuolatos (t. 1, b. l. 107).

Iš VĮ Kačerginės vaikų sanatorijos „Žibutė“ išrašo iš medicininių dokumentų ir ligos istorijos Nr. 624/2008 psichologui siųsto paciento lapo nustatyta, kad 2008 09 23 nuo 11.00 val. iki 11.35 val. susitikimo su psichologe A. J. metu mažametis nukentėjusysis D. M. pasirinkto žaidimo metu su tikrais puodeliais ir arbatinuku, vaidindamas tėvą, turėjo įpilti arbatą tyrėjui (vaidinusiam D.). Berniukas, priėjęs prie tyrėjo, pakėlė jo ranką ir su arbatinuku (tuščiu) pylė ant kūno nuo pažasties ant šono, ten, kur berniukui padaryti nudegimai. Remiantis berniuko žaidimu, galima būtų įtarti, kad jis buvo apipiltas tyčia (t. 1, b. 1. 109).

Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros vedėjai doc. dr. I. Č. buvo pateikta Klaipėdos apygardos teismo užduotis šioje baudžiamojoje byloje dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto D. M.. Vertinimui panaudotas nukentėjusiojo D. M., gim. (duomenys neskelbtini) , apklausos vaizdo įrašas (2008-12-19) bei kita bylos medžiaga.

Iš specialistės išvados nustatyta: „1. Remiantis psichologine parodymų turinio analize nustatyti D. M. 2008-12-19 VšĮ „Vaiko namas“ atliktos apklausos metu duotų parodymų patikimumą nėra galimybės dėl nukentėjusiojo nedidelio amžiaus sąlygotų pasakojimo ypatumų. 2. Nėra požymių, liudijančių, jog D. M. parodymų, duotų 2008-12-19 apklausos metu turinį, įtakojo kiti asmenys“.

Specialistė nurodo, kad „D. M. buvo apklaustas VšĮ „Vaiko namas“ 2008-12-19, tai yra praėjus beveik 4 mėnesiams po patirto nudegimo. Apklausos metu berniukas aktyvus, domisi aplinka, žaidžia. Nagrinėdama šios apklausos medžiagą pažymi, kad D. pats laisvo pasakojimo nepateikia, dažniausiai atsako į psichologės užduotus klausimus. Vaikas, kalbėdamas apie bylai reikšmingas aplinkybes, teigia, kad tėtis pylė „su vandeniu“ „į šonelį“, „tėtis pakėlė [vaikas pakelia savo ranką] ir vandeniu apipylė [rodo, kokiu būdu, laikydamas rankoje žaislinį arbatinuką]“ (apklausos 30 min. 35 s.). D į psichologės klausimą atsako, kad jo pamotė L. matė, kaip jį apipylė, kad ji sakiusi tėvui „nepilk“, o „tėtis pylė“. Pažymi, kad apklausos metu D. buvo tik 3 m. 9 mėn. amžiaus, o tokio amžiaus vaikų žodynas pasižymi tuo, kad jame labai nedaug būdvardžių, prieveiksmių ir kitų aprašančių kalbos dalių, todėl vaikų parodymai būna trumpesni, juose mažiau detalių, analogijų, t. y. vaikų parodymai yra mažiau diferencijuoti. Atitinkamai tokio amžiaus vaikai retai pateikia spontanišką pasakojimą suaugusiesiems rūpima tema, pasakojimui paprastai trūksta detalumo ir aiškumo, vaikų kalba dažnai būna neartikuliuota, todėl pasitaiko tarties klaidų, vaikai apklausos metu labiau linkę užsiimti jiems mėgstama veikla ir pan. Atsižvelgiant į šias aplinkybes (dėl nukentėjusiojo D. M. amžiaus ypatumų), parodymų turinio analizės metodas nėra tinkamas įvertinti berniuko parodymų patikimumo, nes nepakanka informacijos pateikti išvadai apie jo pasakojimo atitiktį realybei. Tačiau, nepaisant to, kaip teigia specialistė, žodinės informacijos trūkumas negali būti traktuojamas kaip nukentėjusiojo kognityvinių gebėjimų trūkumas ar kaip vaizduotės padarinys dėl toliau nurodomų priežasčių.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai apklausos metu gali nesuprasti, kuri informacija yra svarbi ar kurios tikimasi, todėl gali būti sudėtinga gauti pakankamai informacijos iš vaikų liudytojų neuždavus papildomų klausimų, kas ir buvo daroma šiuo konkrečiu atveju.

D. į psichologės klausimus atsakinėjo trumpai, bet aiškiai, nekeitė atsakymų pakartojus net ir labai konkrečius klausimus, nebandė įtikti psichologei savo atsakymais, pats neskundė tėvo elgesio ir pan., taigi didesnio polinkio įtaigai lyginant su berniuko bendraamžiais nestebima. Naujausi mokslinių tyrimų rezultatai taip pat rodo, kad jau ikimokyklinio amžiaus vaikai gali sėkmingai pasipriešinti įtaigai, jei jų klausiama apie tokį įvykį, kuris susijęs su kūno lietimo ar panašia situacija.

Gydytojos L. S. teigimu, kelia abejonių tėvų pasakojimas, kad vaikas apsiplikė pats: nudegimo žaizdų išdėstymas nėra tipiškas situacijoms, kai vaikai patys save apsipila. 2008-12-19 apklausos metu D. labai aiškiai pasakė, kad jį apipylė tėvas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pamotės pateikiamas pasakojimas apie nelaimę yra labai formalus ir trumpas, be detalių. Ji taip pat nebuvo detaliai apklausta apie tai, ką veikė kiti vaikai, kai įvyko nelaimė, kodėl vanduo pateko tik ant D. kūno ir pan. Iš psichologinės pusės pažymėtina tai, kad nė vienas iš tėvų, kalbėdamas apie įvykį, nemini jokių D. elgesio ir emocinių reakcijų (riksmo, verksmo, ašarų, ištartų žodžių ir pan.), kurios tikrai visada būna po tokių sužalojimų. Keistai skamba pamotės žodžiai, kad vaikas „kitą dieną norėjo eiti žaisti“, nors pati kas 4 val. jam davusi vaistų.

Iš kitos bylos medžiagos nėra aišku, ar D. pasakojimas yra spontaniškas, tačiau matyti, kad jis buvo gana dažnai klausinėjamas apie įvykį (specialistų, darželio darbuotojų, artimųjų). Nežinant, kaip berniukui buvo pateikiami klausimai, yra sudėtinga įvertinti specialistų ir artimųjų perteiktų vaiko žodžių realumą. Pavyzdžiui, D. teigia, kad tėtis norėjo jį „iškepti“. Šiuo atveju tikėtina, kad tokį žodį berniukas išgirdo iš aplinkinių (pamotės, senelių ar pan.), nes pagal savo psichosocialinę brandą jis dar nelabai gali paaiškinti priežasties-pasekmės ryšių, ypač susijusių su žmogaus motyvacija, ketinimais. Taigi apklausos metu berniukas negalėjo pats įvertinti, kad tam tikras veiksmas buvo atliktas tyčia ar netyčia (net jei ir vartoja tokį žodį), tačiau dėl to tik dar labiau išauga tų suaugusiųjų atsakomybė, kurie nepapasakojo tiesos apie įvykusią nelaimę.

Kalbant apie pakartotinės D. apklausos organizavimą reikia pasakyti, kad ji nėra tikslinga, nes nuo patirto įvykio praėjo beveik dveji metai. Nors pati savaime pakartotinė apklausa nėra labai blogas dalykas, tačiau žinant, jog didžiąją savo sąmoningo gyvenimo dalį berniukas kasdien susiduria su patirtos nelaimės pasekmėmis (mato randus), kad šeimoje ir aplinkoje yra nuolat kalbama apie nuplikinimo situaciją, iš tiesų būsima apklausa gali sukelti tyrimui daugiau žalos nei naudos.

Svarbu paminėti ir tai, kad karštu skysčiu aplietas D. patyrė dideles fizines ir psichologines kančias ne tik dėl paties fakto (apipylimo karštu vandeniu), bet ir dėl to, kad jam laiku nebuvo suteikta medicininė pagalba. Nepriklausomai nuo to, ar apipylimas karštu vandeniu buvo tyčinis, ar netyčinis, tinkamos pagalbos nesuteikimas yra traktuotinas kaip visiška nepriežiūra. Tai patvirtina ir medikai, teigdami, jog „specialus gydymas dėl tėvų kaltės pavėluotas“. Iš surinktos bylos medžiagos akivaizdu, kad tiek tėvas, tiek pamotė turi tam tikrų motyvų slėpti tikrąsias įvykio aplinkybes (tai liudija mobiliųjų telefonų išklotinės, iš kurių galima matyti, jog berniuko pamotės mobiliojo ryšio telefonas 2008 m. rugpjūčio 23–26 dienomis veikė, nesutampantys jų ir liudytojų parodymai ir kt.), todėl tikėtina, kad dėl šių motyvų vaikui nebuvo laiku suteikta medicininė pagalba.“>

Byloje yra abonentų, kurių mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriuo, pagal bylos duomenis, naudojasi kaltinamasis P. M., ir mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, pagal bylos duomenis, naudojasi E. M. 2008 08 20–2008 08 31 išklotinės (t. 1, b.1. 130–136 ).

Iš 2009 02 24 UAB „Tele 2“ pažymos Nr. ER-RJ- SD -5091 nustatyta bazinių stočių (celių) adresai, koordinatės ir antenų veikimo kryptys (t. 1, b. 1. 139).

Iš 2009 06 25 UAB „Tele 2“ pažymos Nr. ER-RJ- SD -6180 nustatyta bazinių stočių (celių) veikimo ribų žemėlapis (t. 1, b. 1. 141–143).

Iš 2009 06 30 apibendrinančios išklotinių analizės (t. 1, b. 1. 144–146 ) nustatyta, kad gautoje abonento, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), bei kuriuo, pagal bylos duomenis, besinaudojantis asmuo yra P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išklotinėje, remiantis UAB „Tele 2“ 2009 02 24 raštu Nr.ER-RJ-SD-5091 bei 2009 06 25 raštu Nr. ER-RJ-SD-6180, pateiktu bazinių stočių (celių) veikimo ribų žemėlapiu, matyti, kad :

2008 08 23 šeštadienį 19.34 val. asmuo, besinaudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pagal bylos duomenis P. M., buvo bazinės stoties Nr. 386 C veikimo zonoje, t. y. pagal celės numerio kryptį, tikėtina, (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, ir skambino abonentui, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra, savo motinai L. M., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste.

Už 3 minučių, 2008 08 23 šeštadienį 19.37 val. abonentui, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), bei kuriuo naudojasi E. M., kuri, būdama bazinės stoties Nr. 386 C veikimo zonoje, t. y. pagal celės numerio kryptį, tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) kaime, paskambino abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi E. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste. Toks jos mobiliojo ryšio telefono numeris nurodytas jos apklausoje (t. 2, b. l. 93–94).

Už 2 min. 2008 08 23 šeštadienį 19.39 abonentas, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), bei kuriuo naudojasi E. M., būdama bazinės stoties Nr. 386 C veikimo zonoje, t. y. pagal celės numerio kryptį, tikėtina, (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, gavo SMS žinutę iš abonento, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. yra (duomenys neskelbtini) bei kuriuo naudojasi E. M., gyv. (duomenys neskelbtini), Kretingoje.

2008 08 24 sekmadienio rytą 8.02 val. asmuo, besinaudojantis mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pagal bylos duomenis P. M., būdamas bazinės stoties Nr. 179 C veikimo zonoje, t. y. pagal celės numerio kryptį, už (duomenys neskelbtini) kaimo ribų, skambino abonentui, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei kuriuo naudojasi P. M. motina L. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste.

2008 08 24 sekmadienio rytą 11.02 val. asmuo, besinaudojantis mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pagal bylos duomenis P. M., būdamas bazinės stoties Nr. 386 C veikimo zonoje, t. y. pagal celės numerio kryptį, tikėtina, (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, skambino abonentui, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei kuriuo naudojasi P. M. motina L. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kretingoje.

Už 2 min. 2008 08 24 sekmadienio rytą 11.04 val. asmuo, besinaudojantis mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pagal bylos duomenis P. M., būdamas bazinės stoties Nr. 386 C veikimo zonoje, t. y. pagal celės numerio kryptį, tikėtina, (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, skambino abonentui, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei kuriuo pagal bylos duomenis naudojasi E. M., kuri tuo metu buvo bazinės stoties Nr. 125D, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, veikimo zonoje, t. y. pagal celės numerio kryptį, tikėtina, buvo Kretingos mieste, t. y. buvo išvykusi iš (duomenys neskelbtini) kaimo.

Už 1 val. ir 7 min., 2008 08 24 sekmadienį 12.09 val., būdamas bazinės stoties Nr. 386 C veikimo zonoje, t. y. pagal celės numerio kryptį, asmuo, besinaudojantis mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pagal bylos duomenis P. M., tikėtina, buvo (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, ir skambino abonentui, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei kuriuo naudojasi P. M. motina L. M., gyv. (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste.

2008 08 24 sekmadienį 12.20 abonentui, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriuo naudojasi E. M., būnant bazinės stoties Nr. 125D veikimo zonoje, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste, veikimo zonoje, t. y. pagal celės numerio kryptį, tikėtina, Kretingos mieste, skambino abonentas, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. yra 8-603 78971 (duomenys neskelbtini) bei kuriuo naudojasi E. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste.

Už 12 min., 2008 08 24 sekmadienį 12.32 abonentui, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei kuriuo naudojasi E. M., ir kuris jau buvo bazinės stoties Nr. 386 C veikimo zonoje, t. y. pagal celės numerio kryptį, tikėtina, (duomenys neskelbtini) kaime, paskambino abonentas, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. yra (duomenys neskelbtini) ir kuriuo naudojasi E. M., gyv. (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste.

Už 25 min. 2008 08 24 sekmadienį 12.57 abonentui, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei kuriuo naudojasi E. M., ir kuris jau buvo bazinės stoties Nr. 386 C veikimo zonoje, t. y. pagal celės numerio kryptį, tikėtina, (duomenys neskelbtini) kaime, paskambino abonentas, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. yra (duomenys neskelbtini) ir kuriuo naudojasi E. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste.

2008 08 25 pirmadienio rytą 09.04 val., pagal bylos duomenis P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), besinaudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), jam būnant bazinės stoties Nr. 125D veikimo zonoje, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, veikimo zonoje, t. y. pagal celės numerio kryptį, tikėtina, būnant Kretingos mieste, skambino abonentui, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi E. M., kuris tuo metu buvo bazinės stoties Nr. 125F, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste, veikimo zonoje, tikėtina, Kretingos mieste.

2008 08 25 pirmadienio rytą 10.41 val., pagal bylos duomenis P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), besinaudojantis mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), jam būnant bazinės stoties Nr. 125F veikimo zonoje, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, skambino abonentui, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriuo naudojasi E. M., kuris tuo metu buvo bazinės stoties Nr.115 D, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, kurios veikimo zonoje, t. y. pagal celės numerio kryptį yra Kretingos autobusų stotis, Kretingos mieste.

Ši autobusų stotis yra apie 100 m atstumu nuo L. ir P. M. gyvenamosios vietos Klaipėdos g. 1, Kretingos mieste.

2008 08 25 pirmadienį 14.31 val. abonentas, besinaudojantis mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal bylos duomenis P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), jam būnant bazinės stoties Nr. 125D veikimo zonoje, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, gavo SMS žinutę iš abonento, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir priklauso E. M., kuris tuo metu buvo bazinės stoties Nr.115 F, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, t. y. tikėtina, jog buvo Kretingos mieste.

2008 08 25 pirmadienį 15.10 val. abonentui, pagal bylos duomenis P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), jam būnant bazinės stoties Nr. 125F veikimo zonoje, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste, paskambino abonentas, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi P. M. motina L. M., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste.

2008 08 25 pirmadienį 15.37 val. abonentas, besinaudojantis mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pagal bylos duomenis P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), jam būnant bazinės stoties Nr. 125D veikimo zonoje, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, gavo SMS žinutę iš abonento, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriuo naudojasi E. M. ir kuris tuo metu buvo bazinės stoties Nr.115 D, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, kurios veikimo zonoje, t. y. pagal celės numerio kryptį, yra Kretingos autobusų stotis, Kretingos mieste.

Kaip jau buvo minėta, ši autobusų stotis yra apie 100 m atstumu nuo Leonardos ir P. M. gyvenamosios vietos Klaipėdos g. 1, Kretingos mieste.

2008 08 25 pirmadienį 15.48 val. abonentas, besinaudojantis mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pagal bylos duomenis P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), jam būnant bazinės stoties Nr. 125D veikimo zonoje, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, skambino abonentui, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei kuriuo naudojasi E. M., kuris tuo metu buvo bazinės stoties Nr.125 F, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, veikimo zonoje, t. y. tikėtina, jog buvo Kretingos mieste.

2008 08 25 pirmadienį 17.13 val. abonentas, besinaudojantis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pagal bylos duomenis P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), jam būnant bazinės stoties Nr. 115D veikimo zonoje, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, skambino abonentui, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir priklauso gydytojai Zofijai J. M..

2008 08 25 pirmadienį 20.29 val. abonentas, besinaudojantis mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pagal bylos duomenis P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), jam būnant bazinės stoties Nr. 100F veikimo zonoje, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tikėtina, Klaipėdoje, skambino abonentui, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi E. M., kuris tuo metu buvo bazinės stoties Nr.115 D, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, kurios veikimo zonoje, t. y. pagal celės numerio kryptį yra Kretingos autobusų stotis, Kretingos mieste. Minėta autobusų stotis yra apie 100 m atstumu Leonardos ir P. M. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini),Kretingos mieste. Tokiu būdu 2008 08 25 pirmadienį abonentas, besinaudojantis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pagal bylos duomenis P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), susisiekė su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriuo naudojasi E. M., iki 20.29 val. 5 kartus, o 17.13 val. skambino vaikų ligų gydytojai Z. J. M. .

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Kaltinamasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad įvykio dieną, tai yra 2008-08-24, tai buvo sekmadienis, jo nebuvo namuose, todėl jis negalėjo padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Teigė, kad šeštadienį visi buvo namuose. Susipažinęs su bylos medžiaga ir telefoninių pokalbių išklotinėmis, jis pakeitė savo poziciją teisme, teigdamas, kad sekmadienį iki 12 val. jis 3 kartus buvo parvažiavęs į namus, bei iki pietų porą kartų skambino žmonai. Po to jau jai nepavyko prisiskambinti, nes nebebuvo ryšio. Savo parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, pakeitimą motyvavo tuo, jog bijojo, kad gali būti apkaltinta jo žmona. Šis jo teiginys visiškai nelogiškas. Tiek kaltinamasis, tiek jo žmona teigė, kad vaikas nusiplikė sekmadienį vakarienės metu, kai, kaltinamojo teigimu, jo nebuvo namuose. Todėl neaišku, kokiu būdu jis norėjo apsaugoti žmoną nuo įtarimų. Beje, E. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nenurodė kad sekmadienį kaltinamasis buvo 3 kartus grįžęs namo, o jo mama nurodė, kad namo jis važiavo du kartus, o vieną kartą į parduotuvę. Kaltinamasis teigė, kad tą dieną, tai yra sekmadienį, labai smarkiai lijo, todėl jis namo nevažiavo ir tiesiai iš mamos pirmadienį išvažiavo į darbą. Šį jo teiginį paneigia 2009- 02-27 pažyma apie meteorologines sąlygas, iš kurios nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 23 d. smarkiai lijo. Tai buvo pavojingas lietus. Rugpjūčio 24 d. kritulių ir pavojingų meteorologinių reiškinių nebuvo (t.1, b. 1. 19). Tai reiškia, kad lijo šeštadienį, o ne sekmadienį. Beje, liudytoja D. V. teisme patvirtino, kad pas juos vykusio posėdžio metu ji klausė E. M., kodėl ji neieškojo pagalbos, ir ši atsakė, kad labai lijo ir buvo vėjuota. Tai, kad į klausimą, kodėl nesikreipė pagalbos, buvo toks atsakymas, patvirtino ir Z. s. Tai rodo, kad tiek kaltinamasis, tiek E. M. sako netiesą. Kaltinamasis painiodamasis teigė, kada pirmadienį jis sužinojo, kas nutiko D. . E. M. ikiteisminio tyrimo metu teigusi, kad jos mobiliojo ryšio telefonas neveikė ir pirmadienį, po kaltinamojo susipažinimo su bylos medžiaga teisme jau teigė, kad jos mobiliojo ryšio telefonas pradėjo veikti pirmadienį, tačiau ji pati vyrui neskambinusi, nes bijojo pasakyti, kas atsitiko. Jis pats jai paskambino, ir tada ji pasakiusi apie įvykį. Tačiau byloje yra duomenų, kad E. M. telefonas veikė tiek šeštadienį, tiek sekmadienį, tiek pirmadienį. Liudytojai A. M. ir D. P. patvirtino, kad pirmadienį atėjęs į darbą kaltinamasis buvo susinervinęs ir iš karto pasakė, kad sūnus nusiplikino verdančiu vandeniu. Tai dar kartą įrodo, kad kaltinamasis sako netiesą. E. M. teisme parodė, kad sekmadienio vakare, apie 19.30 val., jie visi ruošėsi vakarieniauti ir visi vaikai sėdėjo prie stalo. Tada ir atsitiko šis įvykis. Keistas sutapimas, nes ne sekmadienio, o šeštadienio vakarą 19.34 val. kaltinamasis skambina savo mamai, už 3 min. jo žmona skambina E. M., už 2 min. E. M. jai atsako SMS žinute. Prieš tai visą dieną jokių skambučių nebuvo. Nors kaltinamasis teigia, kad pas savo mamą sekmadienį išvažiavo 6.30 val., tai yra labai anksti, tačiau 08.02 val., būdamas už (duomenys neskelbtini) kaimo ribų, jis skambina savo mamai. Prasideda intensyvūs skambučiai. 11.04 val. kaltinamasis skambina savo žmonai, kuri tuo metu yra Kretingoje, nors ji teigė, kad sekmadienį niekur išvykusi nebuvo, savo mobiliojo ryšio telefono niekam nedavusi. Iš Kretingos ji skambina E. M.. Jai grįžus į (duomenys neskelbtini) kaimą, jai keletą kartų skambina E. M.. Iš 2009 06 30 apibendrinančios išklotinių analizės (t. 1, b. 1. 144–146 ) taip pat nustatyta, kad pirmadienį 9.04 val. kaltinamasis skambina žmonai, kuri tuo metu yra Kretingoje, vėliau 14.31 val., 15.37 val., 15. 48 val. kaltinamasis taip pat skambina žmonai, kuri vis dar yra Kretingoje. Taigi kyla klausimas, kur tuo metu buvo D. , į jį atsako liudytojų A. M., D. P., J. P., S. S. parodymai. D. buvo nuvežtas pas kaltinamojo tėvus į Kretingą. Ir nuvežtas buvo sekmadienį. Nes sekmadienį kaltinamojo žmona buvo Kretingoje, tuo metu kaltinamasis buvo namuose su vaikais iki kol ji grįžo. Nors kada vaikas buvo nuvežtas į Kretingą pas kaltinamojo tėvus, įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi, tačiau padeda nustatyti įvyko dieną. Faktas tas, kad vaikui nebuvo teikiama reikalinga medicininė pagalba. Kaltinamasis teigia, kad pirmadienį pats negalėjo nuvežti sūnaus į gydymo įstaigą, nes iš jo paimtos teisės, tuo tarpu į darbą, pas tėvus jis važinėjo savo automobiliu, nebijodamas važiuoti be teisių. Vežamas vaikas pas kaltinamojo tėvus buvo faktiškai pravežtas visai netoli nuo ligoninės.

Teismas nustato, kad kaltinamojo nusikalstama veika buvo padaryta 2008-08-23, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą. Ir štai dėl kokių priežasčių. Šeštadienio vakarą (t. y. 23 d.) prasidėjo intensyvūs skambučiai. Šeštadienį, o ne sekmadienį lijo lietus, apie kurį kalbėjo liudytojai D. V. ir Z. E. M. . Teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad vaikas pagal medicininius dokumentus galėjo būti nuplikytas verdančiu vandeniu 23 dieną. Liudytoja L. S. taip pat patvirtino, kad nudegimai buvo padaryti daugiau negu prieš parą.

Kad kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką, teismui nekyla abejonių. M. D. buvo apklaustas du kartus, su juo bendravo psichologai. Kito atsakymo iš vaiko niekas neišgirdo. Vaikas demonstravo, kaip jį tėvas apipylė, pildamas ant pažasties. Ir tai suprantama, nes tai yra pati jautriausia vieta, kurioje odelė yra labai plona ir jautri. Ir šioje vietoje skausmas buvo didžiausias. Specialistės išvada, kuri aptarta anksčiau, taip pat jokių abejonių nekelia. Į pirmąjį klausimą dėl mažamečio parodymų patikimumo ji negalėjo atsakyti tik dėl mažamečio amžiaus ypatumų. Kad vaikas pats negalėjo pasidaryti tokių sužalojimų, patvirtino teismo medicinos ekspertas, kuris nurodė apipylimo mechanizmą, kuris atitinka vaiko nurodytą. To jis sugalvoti negalėjo. Tai, kad vaikas buvo apipiltas kito asmens, nes nuvirtus virduliui negalėjo atsirasti tokie nudegimai tokiose kūno vietose, patvirtina liudytojai L. S., J. B., A. S., išrašai iš medicininių dokumentų. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad įvykio metu, E. M. teigimu, visi vaikai sėdėjo prie stalo, tačiau bėgantis per stalą vanduo nė vienam nepadarė jokių sužalojimų. Nuvirtus virduliui tiesiog techniškai neįmanoma nudegti tokių kūno vietų, kurios buvo nudegintos D. , kokioje padėtyje jis būtų buvęs, atsižvelgiant į stalo aukštį, vandens kiekį virdulyje, virdulio kritimo mechanizmą. Naivus kaltinamojo aiškinimas, kad kai jis parvažiavo iš darbo pirmadienį ir pamatė, kas yra D. , papurškė vaistų ir šis pasakė, kad nepiltų, todėl, remiantis juo, vaikas ir sako, kad jis jį apipylė, nes jam tuo metu skaudėjo. Tačiau E. M. tą darė, kaip ji pati teigia, ne vieną kartą, vaikui taip pat skaudėjo, jis verkdavo, bet kažkodėl niekada nesakė, kad jį apipylė ji.

Kad nusikalstama veika buvo padaryta tyčia, teismui taip pat nekyla abejonių. Atsitikus nelaimei, žmonės ieško pagalbos ir nedelsdami kreipiasi į gydymo įstaigą. Šiuo atveju taip nebuvo. Buvo laukiama paskutinės minutė, kol vaikas faktiškai jau buvo pavojingos gyvybei būklės. E. M. netgi pasakė, kad jeigu tai būtų atsitikę su jos vaiku, ji būtų elgusis kitaip. Tai buvo daroma tik todėl, kad D. galėjo pasakyti kas atsitiko, o kaltinamasis ir jo žmona to bijojo. Kiekvienas iš jų turėjo savo priežasčių taip elgtis. Dėl to buvo meluojama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, keičiami parodymai, painiojamasi. Kaltinamasis po įvykio, kai vaikas buvo nuvežtas į Kauno klinikas ir dar vieną kartą Z. prašymu ten atvažiavęs, daugiau jo nelankė. Kai jis buvo sanatorijoje, net nepaskambino ir nepasidomėjo, kokia D. sveikata. Norėjo išvežti vaiką, kol nebuvo jam pareikštas įtarimas. Visa tai įrodo ne tik padarytos nusikalstamos veikos tyčią, bet ir charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį.

Kad sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas savo mažamečiam vaikui itin žiauriai, taip pat nekelia jokių abejonių. Pats mažamečio vaiko sužalojimo būdas pasižymi ypatingu žiaurumu. Kaltinamojo sūnus kentėjo didžiulius skausmus, jam nebuvo teikiama reikiama medicininė pagalba ir tokiu būdu vaikas buvo dar labiau kankinamas. Gydymas buvo ilgas ir ypatingai skausmingas, jis paliko pasekmes visam D. gyvenimui. Tai patvirtino visi apklausti liudytojai medicinos darbuotojai. Tačiau ir be tokių patvirtinimų tai yra akivaizdu. Svarbu įvertinti ir psichologinę traumą, kurią patyrė berniukas. Ji taip pat išliks visam gyvenimui, tai primins ir randai, likę ant vaiko kūno.

Kadangi kaltinamasis P. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą savo mažamečiam sūnui itin žiauriai, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 135 str. 2 d. 1 p. 3 p. 6 p.

Pildamas verdantį vandenį savo vaikui ant kūno, kaltinamasis suvokė, kad kelia pavojų savo sūnaus sveikatai, ir to norėjo. Pasekmės jam buvo nesvarbios, todėl nusikalstama veika padaryta nekonkretizuota tyčia. Jis atsako už padarytas pasekmes.

Tačiau nėra objektyvių įrodymų, kad šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ši kaltinime nurodyta aplinkybė nepasitvirtino.

Kretingos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas nes jis pagrįstas.

Prokuroras, gindamas viešą interesą, prašo dėl vaikui padaryto sunkaus kūno sužalojimo priteisti jam 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad vaikas dėl jam padarytų kūno sužalojimų patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 str. numatyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis, kuris yra dar mažametis, dėl itin žiauraus tėvo elgesio, kuris padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą itin žiauriai, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kuriais buvo sužalotas jo sūnus, ir kuriam šio įvykio padariniai liks visam gyvenimui. Esant šioms aplinkybėms prokuroras pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai turėtų tikėtis gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, būtų diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo institutas, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėja daro išvadą, kad prokuroro pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys atitinka CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis P. M. neturi turto ar didesnių pajamų, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus, kad galėtų atlyginti sūnui, kuriam dar visas gyvenimas prieš akis, padarytą neturtinę žalą.

Valstybinės ligonių kasos 13 454 20 Lt civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų tenkintinas, nes jis pagrįstas. Priteistinos ir proceso išlaidos.

Dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui

K. P. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, tai yra:

kaltinamasis P. M. 2009 m. gegužės 26 d., laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 12.00 val., vaikų darželyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kretingoje, prievarta pasisodino mažametį D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ant suoliuko, ir rankų pirštais laikydamas jam už kojų, tyčia, be priežasties, nuplėšė ant jo kūno randų nuo nudegimo užklijuotus silikoninius pleistrus, padarydamas jam puslankio formos linijinę smulkią poodinę kraujosruvą kairiojo sėdmens viršutiniame išoriniame kvadrate, smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas abiejų blauzdų viršutinių trečdalių priekiniuose paviršiuose, tokiu būdu sukėlė mažamečiam D. M. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis P. M. dėl šio jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Patvirtino, kad kaltinime minėtą dieną jis tikrai buvo vaikų darželyje (duomenys neskelbtini) ir bendravo su D. , tačiau jokių pleistrų nuo jo kojų neplėšė ir nieko apie tai nežino.

Liudytoja I. L. parodė, kad dirba šio darželio auklėtoja. Ji nieko nežino apie D. padarytus sužalojimus gegužės mėnesį, tėvas su vaiku gražiai bendravo.

Liudytoja V. K. patvirtino, kad teismui pateiktas 2009-11-12 raštas dėl informacijos pateikimo Nr. D2-27(1, 9) (t. 3, b. l. 171–172) yra atsakymas į Vaiko teisių apsaugos tarnybos paklausimą dėl galimo D. sužalojimo jam būnant darželyje ir bendraujant su tėvu. Minėtame rašte nurodyta, kad kaltinamasis bendravo su sūnumi sėdėdami lauke ant suoliuko ir jokio šiurkštaus elgesio su sūnumi vaikų darželio darbuotojos nepastebėjo. D. sugrįžęs į grupę buvo guvus, niekuo nesiskundė. Kitą dieną į vaikų darželį atvedęs Dominyką, senelis jokių pretenzijų dėl jo sužalojimo neturėjo.

Liudytoja B. Z. parodė, kad parsivedus vaiką iš vaikų darželio ir ruošiantis jį maudyti, ji pastebėjo, kad buvo nuimti silikoniniai pleistrai ir suklijuoti bet kaip, ne ant tų vietų, kur jie turi būti. T. D. jai ir pasakė, kad buvo atėjęs tėtis ir nors jis nenorėjo, tačiau šis nuplėšė pleistrus, nes norėjo pažiūrėti, o paskui nemokėjo užklijuoti ir kad jam skaudėjo. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas Z. .

Iš 2009-05-27 pranešimo nustatyta, kad B. Z. kreipėsi į Kretingos rajono prokuratūrą, nurodydama, kad vaikų darželyje 2009-05-26 pas D. M. buvo atėjęs tėvas. Vakare ji pastebėjo, kad silikoniniai pleistrai, kuriais būna užklijuotos sužalotos kūno vietos, buvo užklijuotos visai kitose vietose ir ne ten, kur jie turi būti. Gydytojų nurodymu pleistras turi būti užklijuotas ant sužalotų kūno vietų 24 valandas. Juos galima nuimti tik vaiką prausiant ir tepant vaistais randus. Laikymas be silikoninių pleistrų pusę paros sužalotas kūno vietas yra labai žalingas (t. 2, b. l. 30).

Iš 2009-05-27 gydytojo įrašų nustatyta, kad D. pasakojo gydytojui, kad pas jį į vaikų darželį buvo atėjęs tėtis ir „nuplėšė nuo kojų, nuo randų pleistrus. Oi kaip skaudėjo, ir tėtis nemokėjo juos vėl gerai užklijuoti“( t. 2, b. l. 31).

Iš 2009-05-29 Specialisto išvados Nr. G 809/09 (03) nustatyta, kad mažamečiam D. M. padaryta puslankio formos linijinė smulki poodinė kraujosruva kairio sėdmens viršutiniame išoriniame kvadrate, smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos abiejų blauzdų viršutinių trečdalių priekiniuose paviršiuose. Kairiojo sėdmens sužalojimas atsirado nuo tiesioginio trauminio-spaudžiamojo poveikio kietu smulkiu puslankio formos bukabriauniu daiktu, galbūt rankos piršto nagu. Smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos abiejų blauzdų viršutinių trečdalių priekiniuose paviršiuose atsirado nuo tiesioginio trauminio spaudžiamojo poveikio kietais smulkiais ribotą paviršių turinčiais bukais daiktais, galbūt rankos pirštais. Poodinės kraujosruvos sutrikdo sveikatą ne ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, todėl D. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. 1. 65).

Tokie duomenys neleidžia teismui padaryti išvados, kad kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką, nes mažametis D. M. dėl šio įvykio nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Neapklausus paties nukentėjusiojo, teismui neužtenka objektyvių įrodymų, kad padarytų išvadą dėl kaltinamojo kaltės, o visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai. Esant šioms aplinkybėms P. M. pagal BK 140 str. 2 d. išteisintinas, nenustačius, kad jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme.

Kaltinamojo P. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Padarytas labai sunkus nusikaltimas. Jo pasekmės labai sunkios, jos išliks visam mažamečio gyvenimui. Nusikaltimas ciniškas, neįmanoma suprasti ir paaiškinti jo padarymo motyvų. Kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka. Nors anksčiau neteistas, tačiau yra trys jo nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai. Jis nesigaili taip pasielgęs, nėra nuoširdus. Jam skirtina bausmė didesnė, negu sankcijos, numatytos BK 135 str. 2 d. 1 p. 3 p. 6 p., vidurkis.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

P. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 1 p. 3 p. 6 p., ir nuteisti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąsias priemones pakeisti į suėmimą, suimant teismo posėdžių salėje.

Bausmės vykdymo pradžią pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš P. M. Valstybinei ligonių kasai priteisti 13 454, 20 Lt gydymo išlaidų ir 296,22 Lt proceso išlaidų. Iš P. M. D. M. priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos.

P. M. pagal BK140str.2 d. išteisinti, nenustačius, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.