Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-327-193-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-21
Bylos Nr.
1A-327-193-2013
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00600-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Ridikas, Algirdas Gaputis
Nukentėjusysis
V. B.
Advokatai
Stanislovas Butkevičius, Saulius Kučys
Kategorijos

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-327-193/2013 Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00600-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.

SPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Artūro Ridiko,

sekretoriaujant Daivai Liandsbergienei,dalyvaujant:prokurorei Kristinai Ulienei,nukentėjusiojo V. B. atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,nukentėjusiojo V. B. atstovei pagal įstatymą – motinai V. B.,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. G.,gynėjui advokatui Sauliui Kučiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. B. ir atstovės pagal įstatymą V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-08 nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji byla R. G. atžvilgiu nutraukta ir jis, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 5 punktu, 2 dalimi, 85 straipsniu, 87 straipsniu, R. G. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, ir elgesio apribojimas dešimčiai mėnesių, įpareigojant R. G. tęsti mokslą ir uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Tenkinta dalis nukentėjusiojo V. B. atstovės pagal įstatymą V. B. 20 000 Lt civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos ir iš R. G. V. B. priteista 10 000 Lt. Procesas dėl nukentėjusiojo V. B. 2000 Lt turtinės žalos civilinio ieškinio nutrauktas. Valstybinės ligonių kasos 3591,13 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Priteista iš R. G. 1500 Lt nukentėjusiojo V. B. atstovei V. B. jos turėtų proceso išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas už tai, kad jis sužalojo žmogų padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2012-06-29 apie 17 val. prie Kauno g. (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, sudavė kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius V. B. į galvą, koja spyrė keletą smūgių į krūtinę ir keletą smūgių į krūtinės kairę pusę, dėl ko V. B. nustatytas kairiojo aštunto šonkaulio lūžis, kuris komplikavosi oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir kvėpavimo nepakankamumu, tokiu būdu nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. B. ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą V. B. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-08 nuosprendį – R. G. padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš BK 138 str. 1 d. į BK 135 str. 1 d. ir 284 str. bei paskirti proporcingai griežtesnę bausmę, priteisti iš R. G. nukentėjusiojo V. B. naudai 1000 Lt turtinei žalai atlyginti ir priteisti iš R. G. nukentėjusiojo įstatyminės atstovės V. B. naudai 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teigia, kad R. G. padarė nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 1 d. ir 284 str., o būtent: 2012-06-29 apie 17 val. viešoje vietoje – prie Kauno g. (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, matant aplinkui esantiems asmenims, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kilus tik žodiniam konfliktui tarp jo ir V. B., be pagrindo ir dingsties, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, V. B. sudavė smūgius – kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą, keletą kartų koja spyrė į krūtinę ir keletą kartų smogė į krūtinės kairę pusę. Nuo suduotų smūgių V. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata – sulaužytas kairiosios pusės aštuntasis šonkaulis, pradurtas plautis, tai komplikavosi oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir kvėpavimo nepakankamumu.

Mano, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nusikaltimo kvalifikacija yra prieštaringa, nes neatitinka optimalaus ryšio tarp faktinių padarytos pavojingos nusikalstamos veikos požymių ir baudžiamojo įstatymo normoje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Teismas neatsižvelgė į sveikatos sutrikdymo individualiuosius požymius, atliktą operaciją nepagrįstai įvertino kaip „procedūrą“, nepagrįstai neatnaujino įrodymų tyrimo ir nepagrįstai atmetė prašymą skirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę ir komisinę teismo medicinos ekspertizę, nes dėl uždaro krūtinės ar pilvo organų sužalojimo sveikatos sutrikdymas turi būti laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dingstis sumušimui dėl asmeninių motyvų (keršto) yra mažareikšmė, lyginant su įvykdytu viešosios tvarkos rimties sutrikdymu, nes viešai demonstravo nepagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Nepriėmęs prašymų skirti papildomas ekspertizes ir kaip liudytojus apklausti D. J. ir K. S., apylinkės teismas nesudarė sąlygų išsiaiškinti tiesą dėl veikos motyvų ir tikslų bei teisingam veikos kvalifikavimui nesuteikė teisės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 str. tvarka nustatyti esminių bylos aplinkybių. Nukentėjusiųjų nepateikti žalos dydį patvirtinantys dokumentai nepanaikina teisės atgauti patirtas išlaidas, tačiau teismas nepagrįstai sumažino žalos dydžius, t. y. V. B. ieškinį dėl turtinės žalos sumažino 1000 litų, o V. B. ieškinį dėl neturtinės žalos – 10 000 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas advokatas S. Butkevičius, nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą V. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, R. G., kurio atžvilgiu byla nutraukta, ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nukentėjusiojo ir jo atstovų apeliaciniu skundu nuosprendis ginčijamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – veikos kvalifikavimo, dėl teismo išvadų atitikimo bylos aplinkybėms ir dėl išspręsto civilinio ieškinio.

Pagal bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 str., apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų ir veikos kvalifikavimo

I-osios instancijos teisme byla pagrįstai išnagrinėta tik dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Nuosprendyje teisingai pažymėta, kad įstatymas draudžia teismui nagrinėti bylas dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių asmenys nėra perduoti teismui. Bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinimo pakeitimo teisme tvarka numatyta BK 256 str. 1, 2 d. Teisė prašyti nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą arba kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, yra suteikta prokurorui ir nukentėjusiajam.

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo atstovas baigiamojoje kalboje nesutiko su pateikta kaltinamojo veiksmų kvalifikacija, tačiau nei nukentėjusysis ir jo atstovai, nei prokurorė nepasinaudojo įstatymo suteikta teise (BPK 256 str.) ir I-osios instancijos teismui nepateikė rašytinio prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo į sunkesnes nusikalstamas veikas. Apeliaciniu skundu prašoma veikas perkvalifikuoti iš BK 138 str. 1 d. į BK 135 str. 1 d. ir 284 str. Ši skundo dalis atmetama.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tada, kai kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, realiai sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką. Sprendžiant klausimą, ar padaryti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, be kita ko, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Išvados apie tai turi būti grindžiamos byloje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis, kurios svarbios teisiškai vertinant paskatas kaip asmenines ar kaip chuliganiškas. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia viešosios tvarkos pažeidimą, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko. Viešosios tvarkos sutrikdymo padariniai būna tada, kai dėl kaltininko veiksmų aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, kai nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma žymi materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas žmonėms skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Atvejais, kuomet viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką sąlygojo pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (LAT nutartys Nr. 2K-58/2009, 2K-347/2012).

Bylos įrodymai patvirtina, kad tarp kaltinamojo R. G. ir nukentėjusiojo V. B. abipusis konfliktas įvyko dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų, t. y. dėl V. B. su draugais galimai nuniokoto R. G. senelio sodo bei grobstomų malkų. R. G. patvirtino, kad dėl įvykusio tarpusavio konflikto jis smūgius pažįstamam V. B. sudavė būnant gatvėje, nuošaliau nuo jų laukusių draugų. Tarpusavio konfliktas įvyko R. G. bandant išsiaiškinti minėtus faktus, o V. B. juos neigiant. Tokią pačią priežastį patvirtino ir V. B., nurodęs, kad R. G. reikalavo jo (V. B.) atsiprašymo, reikalavo atpirkti malkas, tačiau V. B. neigė savo kaltę ir kalbėjo pakeltu tonu. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio vietoje buvę R. C., K. S. bei D. J. paties konflikto nestebėjo, smurto V. B. atžvilgiu nematė. Byloje nėra duomenų, kad R. G. veiksmai būtų sutrikdę pastarųjų ar kitų pašalinių asmenų rimtį. Tai nesukėlė ir jokių kitų viešosios tvarkos pažeidimui būtinų padarinių. Todėl tokie kaltinamojo R. G. veikos motyvai ir tikslai teismo buvo teisingai pripažinti asmeninėmis paskatomis.

Nukentėjusiojo V. B. ir jo atstovų argumentai, kad jis buvo sunkiai sužalotas, nes dėl sumušimo buvo nustatyti plaučių sužalojimai, todėl veika turi būti vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas taip pat atmetami. Iš specialisto – teismo medicinos eksperto R. Ž. išvados Nr. G1117/12(05) bei jo parodymų teisme matyti, kad nukentėjusiajam V. B. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir jis nepriskiriamas sunkių sužalojimų kategorijai. Be 8-ojo šonkaulio lūžimo, kiti kūno sužalojimai nebuvo nustatyti. Jeigu lūžęs šonkaulis būtų perdūręs ir pleurą, tai ir tuomet būtų kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialistui rentgeno nuotrauka tiesiogiai nebuvo reikalinga, nes ji medikų jau buvo įvertina ligos istorijoje. Dėl oro susikaupimo krūtinplėvės ertmėje, procedūra – pleuros ertmės drenavimas nėra priskiriama operacijoms, nes dreno įvedimas yra vienas iš gydymo metodų, jis yra nediagnostinis, nors ir naudojama medicininė įranga, tačiau tai nėra operacija. Tam, kad būtų patvirtintas kvėpavimo nepakankamumas, kuris pavojingas gyvybei, turi būti duomenys apie kraujo įsotinimą deguonimi, apie tai, kad žmogus intubuotas, pajungtas dirbtinis plaučių ventiliavimas. V. B. atveju to daryti nereikėjo. Jokios grėsmės jo gyvybei nebuvo. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktą uždari krūtinės sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkūs tik nustačius juos operacijų metu. Nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas neatitinka ir minėtų taisyklių 6.6.15 punkto (t. 1, b. l. 16; t. 2, b. l. 22–24, 62–70).

Teismo medikai yra specialistai, atliekantys žmogaus kūno tyrimą (BPK 89 str. 3 d.). Specialisto išvada įrodymų reikšmingumu yra tapati ekspertizės aktui. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad specialisto išvada dėl atlikto tyrimo neprieštarauja įrodymų visetui, todėl abejoti specialisto – teismo medicinos eksperto R. Ž. kompetencija, nešališkumu, išvados davimo teisėtumu ir jos teisingumu nėra jokio pagrindo, todėl nėra ir jokio pagrindo skirti apeliantų prašomą ekspertizę.

Pažymėtina, kad apeliantų ginčijama situacija jau buvo vertinama teismų praktikoje ir dėl jos pasisakyta analogiškai, kaip nustatė apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu (Šiaulių apygardos teismo 2007-11-06 nutartis 1A-299-64-2007).

Dėl nurodytų priežasčių I-osios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad R. G. kaltė įrodyta kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo V. B., liudytojo R. C. parodymais, specialisto išvada ir jo parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Minėtų įrodymų pakanka ir jie patvirtina, kad nukentėjusiajam R. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą iš asmeninių paskatų, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d., todėl tenkinti skunde nurodyto reikalavimo – veiką iš BK 138 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 135 str. 1 d. ir 284 str. nėra jokio pagrindo, nes sveikatos sutrikdymas nėra sunkus, dingstis sužalojimui buvo asmeniniai motyvai, byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kad būtų buvusi sutrikdyta visuomenės rimtis ar viešoji tvarka.

Kaip seka iš teisiamojo posėdžio protokolo, teismas ėmėsi priemonių apklausti skunde nurodomus liudytojus K. S. ir D. J. – jie į teismo posėdį buvo kviečiami teismo šaukimais, vėliau teismas priėmė nutartį juos į teismo posėdį atvesdinti, tačiau nutartis nebuvo įvykdyta, nes liudytojai nebuvo surasti, todėl teismas nusprendė bylą baigti nagrinėti be minėtų liudytojų. Taigi apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas atsisakė apklausti liudytojus K. S. ir D. J.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašymas apklausti nurodytus liudytojus taip pat nepareikštas, nuo tokio prašymo nukentėjusiųjų atstovas atsisakė. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad neapklausus apeliaciniame skunde minimų liudytojų, priimtas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismo išnagrinėtų įrodymų viseto pakako R. G. veikai nustatyti ir ją įvertinti.

Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios atmetus prašymus (skirti teismo medicininę ekspertizę ir apklausti kaip liudytojus nurodomus asmenis) iš esmės galėjo paveikti teismo išvadas, nesudarė sąlygų nustatyti esmines bylos aplinkybes bei išsiaiškinti tiesą dėl veikos motyvų ir tikslų, o tokiu būdu nesuteikė galimybės BPK 256 str. tvarka teisme prašyti pakeisti kaltinimą teisingam veikos kvalifikavimui, laikytini nepagrįstais ir deklaratyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad I-osios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir pagal byloje buvusį kaltinimą priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad dėl nusikalstamos veikos tiesioginę turtinę ir neturtinę žalą patyrė nukentėjusysis nepilnametis V. B.. Iš civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 30) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis per įstatyminę atstovę pareiškė civilinį ieškinį – paprašė atlyginti 2000 litų turtinės ir 20 tūkstančių litų neturtinės žalos. Įstatyminė atstovė – civilinė ieškovė V. B. savarankiškų žalos atlyginimo reikalavimų byloje iki pradedant įrodymų tyrimą teisme nepareiškė, pripažinta civiline ieškove kaip nepilnamečio V. B. atstovė.

I-osios instancijos teismas tenkino dalį nukentėjusiojo V. B. ir jo atstovės pagal įstatymą V. B. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numatytus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus. Teismas pripažino, kad neturtinė žala turi būti atlyginta. Nustatydamas žalos dydį teismas atsižvelgė į kaltinamojo R. G. kaltę – padaryta tyčinė nusikalstama veika, į kaltinamojo ir nukentėjusiojo socialinę, materialinę bei šeiminę padėtį (abu yra nevedę, išlaikomi tėvų, kaltinamasis yra moksleivis, savo turto ir pajamų neturi), į nusikaltimo pasekmes (nukentėjusiajam padarytas nesunkus sužalojimas), į turtinės žalos ieškinio dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiojo V. B. ankstesnę sveikatos būklę ir į jo šeimos narių patirtus išgyvenimus, kuriuos nurodė nukentėjusiojo atstovė V. B.. Sumažindamas neturtinės žalos ieškinio dydį iki 10 000 litų teismas pagrįstai atsižvelgė ir tai, kad V. B. tenkino skirta 10 000 Lt ieškinio suma (t. 2, b. l. 22). Nustatytas žalos dydis atitinka objektyvias bylos aplinkybes ir teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas neturtinės žalos dydį, padarytą nukentėjusiajam V. B., nustatė ir priteisė iš R. G. pagrįstai ir motyvuotai, nes toks ieškinio dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms. Iš apeliacinio skundo matyti, kad skundu prašoma priteisti 20 000 litų neturinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo įstatyminei atstovei V. B.. Kaip jau minėta, savarankiškų neturtinės žalos atlyginimo reikalavimų V. B. iki pradedant įrodymų tyrimą teisme nepareiškė, todėl nagrinėti ir tenkinti šią skundo dalį nėra jokio pagrindo.

Civilinio ieškinio procesas dėl 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. B. nutrauktas ir nukentėjusiojo atstovės V. B. turėtos 1500 Lt proceso išlaidos iš R. G. priteistos taip pat pagrįstai ir motyvuotai. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos turi būti įrodytas. Tokių įrodymų (rašytinių dokumentų – mokėjimų kvitų ir pan.), pagrindžiančių 2000 Lt turtinės žalos sumą, kuri susijusi su gydymu ir reabilitacija, nukentėjusysis ir jo įstatyminė atstovė teismui nepateikė. Kadangi dalis turtinės žalos (1000 Lt) yra atlyginta, o kita ieškinio dalis neįrodyta dokumentais, todėl turtinės žalos atlyginimo procesą I-osios instancijos teismas nutraukė pagrįstai.

Dėl išdėstytų motyvų apeliacinio skundo tenkinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n utarė:

Nukentėjusiojo V. B. ir atstovės pagal įstatymą V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Ričardas GilysTeisėjai Algirdas GaputisArtūras Ridikas